Kaip paveldėti mirusio vaiko turtą Lietuvoje
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, kurį sukaupia gyvendami kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių procesų virtinė, sako advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Aptarkime, kaip veikia paveldėjimo procesas Lietuvoje, kokie įstatymai jį reglamentuoja ir kokie yra svarbūs aspektai, susiję su turto paveldėjimu po mirties.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.
Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.
Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Mirusiojo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Pagal Civilinį kodeksą, įpėdiniai pagal įstatymą skirstomi į šešias eiles:
- Pirmos eilės įpėdiniai: Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tuo atveju, jei dalis vaikų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikų vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikų vaikai paveldi tą patį turtą, ką būtų paveldėję tie mirę vaikai.
- Antros eilės įpėdiniai: Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Tuo atveju, jei dalis vaikaičių/tėvų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikaičių vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikaičių vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikaičiai.
- Trečios eilės įpėdiniai: Palikėjo seneliai ir proseneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
- Penktos eilės įpėdiniai: Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14].
Svarbu! Niekas nepaveldi turto, jei paslėpė, klastojo, sunaikino testamentą. Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota. Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia. Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Sutuoktinio paveldėjimas
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:
- Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais, tarp jų ir įvaikiais), ir jų yra ne daugiau kaip trys (neįskaitant sutuoktinio), jam priklauso 1/4 palikimo.
- Jeigu pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), jam priklauso pusė palikimo.
- Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenęs įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo dalis, dalijama tarp visų įpėdinių.
Nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.).
Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusiu sutuoktiniu asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio. Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.
Testamentas yra valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių. Testamente galima kaip nori paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais.
Visgi, testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai. Praktikoje dažniausiai siekiama įrodyti, kad asmuo faktiškai buvo neveiksnus arba nesuvokė savo veiksmų testamento sudarymo metu, buvo suklaidintas, jam grasinta.
Kadangi testamentas tvirtinamas notaro, retai paaiškėja, kad jis netinkamai įvertino asmens galėjimą suprasti savo veiksmus ir suformuoti tikrą bei nepriklausomą valią.
Sutuoktinių testamentai
Sutuoktiniai gali kiekvienas sudaryti savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui: „Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties.
Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. „Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą.
Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, - sako R. Cibulskienė. - Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo.
Palikimo priėmimas
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą.
Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Svarbūs aspektai paveldint turtą
- Mokesčiai: Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
- Skolos: Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą. Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu. Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
