Kiekviena nėštukė nekantriai laukia susitikimo su savo pilvelio gyventoju dienos. Žmogui atseikėta net 9 mėnesius būti vandens gyventoju. Greičiausiai visos moterys žino, kad apie būsimą susitikimą praneša sąrėmiai, tačiau, galbūt yra kitokių ženklų, liudijančių, kad laukti liko jau labai nedaug? Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš svarbiausių gimdymo pradžios ženklų - vaisiaus vandenų nutekėjimą, jo požymius, ir ką daryti, kai tai nutinka.

Pakalbėkime apie pirmuosius vaikelio namus - vaisiaus vandenų pilną pūslę. Vaisiaus vandenys yra skystis, esantis vaisiaus dangaluose, dar vadinamuose vandenmaišyje. Vandenmaišį sudaro kolageno ląstelių audinys.
Vaisiaus vandenys gamina vidinis vandeninio dangalo paviršius. Vandeninis dangalas - tai plona, permatoma, blizganti plėvė. Nėštumo pradžioje vandenis gamina šio vandeninio dangalo ląstelės (epitelis).
Vėliau vandenyse dar atsiranda vaisiaus šlapimo, vaisiaus odos plaukelių, epidermio ląstelių, vaisiaus išmatų - mekonijaus. Visą nėštumą vyksta vaisiaus vandenų apykaita: dalis jų rezorbuojasi (susigeria) į motinos kraują, dalį suvirškina pats vaisius. Nėštumo pabaigoje vaisius praryja net 300 ml vaisiaus vandenų per parą (daugiau nei didelę stiklinę).
Didėjant nėštumui daugėja ir vandenų. Daugiausiai jų būna III nėštumo trimestrą (6-9 mėnesiais) - apie 1 litrą. Pačioje nėštumo pabaigoje vandenų mažėja, o pernešiojus vaisių jų vis mažėja. Akušerė pataria, kad iš viso vaisiaus vandenų yra apie 1,5 l. Vaisiaus vandenys labai svarbūs vaikelio saugumui - juk jie apsaugo jį nuo traumų. Be to, vandenyje vaisiui lengva judėti.

Normalūs vaisiaus vandenys yra skaidrūs ir bespalviai arba balkšvi ir bekvapiai. Tačiau spalva gali pasikeisti ir rodyti tam tikrus pokyčius:

Kartais moteris įspėjama, kad vaisiaus vandenų per daug arba per mažai. Kad vandenų per daug arba per mažai dažniausiai pastebi ginekologas per įprastinę apžiūrą. Jei gimdos aukštis ir pilvo apimtis per dideli ar per maži, galima įtarti, kad vandenų yra ne tiek, kiek reikia. Tiksliau diagnozuojama atlikus ultragarso tyrimą. Tuomet davikliu ieškoma didžiausios ir mažiausios vandens „kišenės“ ir išvedamas vaisiaus vandenų indeksas. Yra nustatytos vaisiaus vandenų normų lentelės, tad nesunku sužinoti, ar vandenų per daug, ar per mažai. Įtarus vaisiaus vandenų patologiją ginekologas turi moterį siųsti į Perinatologijos centrą kruopštesniam tyrimui ultragarsu.
Vandenų būna ne tiek, kiek reikia dėl daugybės priežasčių:
Štai kodėl įtarus vaisiaus vandenų patologiją reikia kruopščiai ištirti ir būtina pagalba. Labai retai per pilvo sienelę vaisiaus vandenų reikia paimti tyrimams, pavyzdžiui, kai dėl ryškaus rezus konflikto reikia ištirti, ar nėra vaisiaus pažeidimų. Kartais vaisiaus vandenis reikia ištirti genetikos centre, jei įtariamos chromosomų ligos.
Nubėgę vaisiaus vandenys yra labai aiškus prasidedančio gimdymo požymis, bet vėlgi - ne visada gimdymas prasideda vaisiaus vandenų nutekėjimu. Kai kurios moterys vaisiaus dangalų plyšimo metu gali pajausti pokštelėjimą. Tiesiog būdavo toks jausmas, kad pasisiojau. Vandenų nesulaikysit, jei jau bėgs, tai bėgs, šį tą turėtumėte pastebėti. Pradėjus tekėti vaisiaus vandenims, jie po truputį teka nuolatos ir tai matosi ant kelnaičių. Man, pavyzdžiui, lašėjo, bet nenubėgo, o gimdymas prasidėjo.
Kartais ima tekėti šoniniai vandenys, tada jie laša ar plonai srovena nuolat. O Jums, jeigu lašėjo, kaip supratot, kad tai vandenys? Tiesiog būdavo toks jausmas, kad pasisiojau. Be to, mano draugei buvo, kad vandenys nubėgo sėdint ant klozeto. Ji nesuprato, kad tai vandenys, tik nuojauta tokia liko. A, tai vadinasi neįmanoma valingai sulaikyti tų vandenų kaip kad šlapimo.
Kur jūs, mamukai, tų įklotų gavot pirkti vandenų bėgimui nustatyti? Vaistinės jų nebeturi. Jei kyla abejonių, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją.
Vaisiaus vandenų nutekėjimas dažnai, tačiau ne visada, reiškia gimdymo pradžią. Įtarus, kad nubėgo vaisiaus vandenys, rekomenduojame vykti į nėščiųjų ar gimdyvių priėmimą, kur specialistai priims tolimesnę jūsų nėštumo priežiūros taktiką. Delsti nederėtų, kadangi ilgas bevandenis laikotarpis didina naujagimio infekcijos riziką.
Kai nubėga vandenys, plyšta pūslė, tada nelieka gleivių kamščio ir gimda pasidaro atvira infekcijai. Tad jei dar vaisiaus nubėgimą lėmė infekcija, iškyla dvigubas pavojus.
Pažymėkite, kiek jų išbėgo, likusieji išbėgs gimus kūdikiui. Nubėgus vaisiaus vandenims Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas. Vėliausiai po 6-24 valandų turi prasidėti gimdymas. Rekomenduojama pagimdyti per 18 val., kai nubėga vandenys. O sąrėmiai nebūtinai prasideda savaime, dažnai juos reikia paskatinti. Jei jų nebūna, gydytojai juos paskatina praėjus 4-6 val., kai nubėgo vandenys. Jeigu vaisiaus galvutė jau įsistačiusi, ir vandenys nutekėjo, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vandenys nutekėjo dar galvutei neįstačius, reikėtų vykti į ligoninę.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas yra apie 30-40 proc. visų priešlaikinio gimdymo atvejų priežastis. Apie 30 proc. moterų vaisiaus vandenys nuteka prieš laiką. Nutekėjus vaisiaus vandenims, iškyla klausimas, kaip elgtis toliau: skubėti indukuoti gimdymą ar leisti moteriai gimdyti toliau. Amerikos akušerių ir ginekologų draugija rekomenduoja indukuoti gimdymą, jei nuteka vaisiaus vandenys ir nėra sąrėmių, jei nėštumas yra 34 savaitės ir daugiau.
Kai nubėga vandenys, medikai įvertina, koks yra nėštumo laikas. Jei vandenys nubėgo iki 34 nėštumo savaitės, tada skiriamas vaisiaus plaučių brandinimas, kuris užtrunka parą laiko. Iki to laiko, jei nėra infekcijos požymių, stengiamasi, kad vaikas negimtų. O jei vandenys nubėgo po 34 savaičių, įvertinama, ar nėra ryškių infekcijos požymių, ir 4-6 valandas stebima mamos ir vaiko būklė. Jei gimdymas per tą laiką neprasideda, pagal kaklelio arba vaiko būklę skiriamas arba gimdymo sužadinimas, arba kitos priemonės.
Olandų mokslininkų, vadovaujamo Van der Hamo, grupė atliko atsitiktinės imties (randomizuotą) PPROMEXIL tyrimą. Jame dalyvavo 532 nėščios moterys, kurioms įvyko priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas 34-37 nėštumo savaitėmis. Moterys atsitiktiniu būdu buvo paskirstytos į dvi grupes: pirmojoje grupėje gimdymas buvo indukuotas su prostaglandinų arba oksitocino pagalba, antrojoje grupėje moterys buvo stebimos tol, kol natūraliai pagimdydavo, arba iki 37-os savaitės.
| Rezultatas | Indukuoto gimdymo grupė | Natūralaus gimdymo grupė |
|---|---|---|
| Naujagimių sepsis | 2,6 proc. | 4,1 proc. |
| Chorioamnionitas (vaisiaus membranų bakterinis uždegimas) | 2,3 proc. | 5,6 proc. |
| Naujagimio hipoglikemija (sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje) | 9 proc. | 8,9 proc. |
| Hiperbilirubinemija | 38 proc. | 33 proc. |
Tyrimo pirminis rezultatas - naujagimių sepsis abiejose grupėse statistiškai nesiskyrė. Antriniai stebėjimo rezultatai abiejose grupėse nesiskyrė, nors indukuoto gimdymo grupėje šiek tiek mažiau buvo chorioamnionito, vaisiaus membranų bakterinio uždegimo, atvejų, tačiau dažniau pasitaikė naujagimio hipoglikemijos ir hiperbilirubinemijos. Autoriai daro išvadą, kad nutekėjus prieš laiką vaisiaus vandenims, gimdymo indukavimas rezultatų reikšmingai nepagerina. Tyrimo autoriai pripažįsta, kad kūdikio sepsio skaičius natūralaus gimdymo atveju buvo mažesnis nei tikėtasi.
Gydytojo patirtis rodo, kad vienos moterys, kurioms nubėga vaisiaus vandenys, išsigąsta, mano, kad tą pačią sekundę reikia ką nors daryti, o kitos, nubėgus vandenims, atvyksta gimdyti po kelių parų. Tai nėra gerai, nes didėja infekcijos rizika.
Be vaisiaus vandenų nutekėjimo, yra ir kitų ženklų, liudijančių, kad laukti liko jau labai nedaug:

Akušerė aptarė nėštumo bei gimdymo eigą, papasakojo, kokie pokyčiai vyksta moters organizme nėštumo metu bei atkreipė būsimųjų tėvelių dėmesį į būkles, kuomet vertėtų sunerimti ir nieko nelaukus kreiptis į gydytoją. Kiekvienos moters nėštumas yra unikalus, todėl ir gimdymo pradžios nelabai suplanuosi. Visgi medikai išskiria dažniausius gimdymo pradžios scenarijus: kai nubėga vaisiaus vandenys ir kai prasideda reguliarūs sąrėmiai. Yra ir „ekstra“ situacijų, kuomet į ligoninę reikia važiuoti tuoj pat. Akušerė A. Urbonienė ragino nėščiąsias jokiu būdu nebijoti vykti į ligoninę, kadangi medicinos personalo darbas - rūpintis tiek būsima mamyte, tiek vaikeliu. „Geriau visada yra pasitikrinti - tikrai vengiame guldyti į ligoninę, ir, jei viskas gerai, ramiai išleidžiame namo. Visuomet geriau yra pasitikrinti ir mamai ramiau ir mums daug lengviau suvaldyti dar tik beprasidedančias galimai sudėtingas situacijas“ - pasakoja A. Urbonienė.
Tikrosios gimdymo veiklos pradžios ženklas - nuolat atsidarantis gimdos kaklelis ir reguliarūs tikrieji sąrėmiai. Tarpai tarp sąrėmių vienodi ir pamažu trumpėja, intensyvumas didėja, skausmas apima visą pilvą ir plinta į strėnas. Iš pradžių sąrėmiai gali būti nereguliarūs, vadinamieji paruošiamieji. Paruošiamieji sąrėmiai gali kartotis kas vakarą, kas valandą, pusvalandį, bet paskui nurimsta. Tokiu atveju į ligoninę važiuoti nereikia. Moteris turėtų nusiraminti ir toliau laukti gimdymo namie.
Akušerė pataria: sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Taip greičiau atsidarinės gimdos kaklelis. Apytiksliai 1 cm gimdos kaklelio atsidaro per valandą. Iš viso jis turi atsidaryti iki 10 cm. Pusantro karto greičiau jis atsidarinėja važiuojant automobiliu. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę. Esant normaliai būsenai, į ligoninę patariama vykti tada, kai sąrėmiai kartojasi kas 5-3 min. Jei nesate tikra, tai tikras ar tariamas gimdymas, nesivaržydama važiuokite į gimdymo namus, kad jus apžiūrėtų akušerė.
Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujavimas gali būti vienkartinis ar pasikartojantis, šviežio kraujo spalvos, gausus, tamsaus kraujo spalvos. Kraujavimas dažniausiai vyksta dėl placentos atsiskyrimo, kuris gali būti pavojingas. Pamačius bent vieną šaukštą šviežio kraujo, akušerė A. Urbonienė rekomenduoja važiuoti į gimdymo namus, nes, pasak specialistės, nėščioji neturėtų kraujuoti. Jei atsirado ryškių kraujingų išskyrų kaip per menstruacijas, tai jau rodo pavojų. Galbūt pradėjo atsidalyti placenta. Taip gali įvykti dėl pačios placentos tam tikrų patologijų arba moters ligų per nėštumą, kai būna aukštas kraujospūdis, užkratas. Tokiu atveju reikia tuoj pat, nieko nelaukiant, vykti į ligoninę, nes gali kilti grėsmė ne tik vaisiaus, bet ir pačios gimdyvės gyvybei.
Vaisiaus judesių skaičiavimas ir registravimas - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį gali atlikti pati nėščioji. Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį galima spręsti, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Daugelis moterų skaičiuoja vaisiaus judesius, tačiau reikia nepamiršti, kad vaikelis taip pat miega. Vaikučio miego ciklas trunka iki 40 minučių, o per valandą turėtumėte jausti bent 4 judesius. Norma yra 5 krust. / 30 min. Jei judesių jaučiate mažiau, akušerė rekomenduoja išgerti sulčių ar suvalgyti kažką saldaus. Jei per dvi valandas neužregistravote nė vieno vaisiaus judesio, nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Jei vaisiaus judesių nepadaugėjo, jų apskritai nejaučiate ar judesiai dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja, rekomenduojama nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.
Aukštas kraujo spaudimas sveikai nėščiajai (daugiau nei 140/90 mmHg) - grėsminga būklė, kurią galite pajusti net ir neturėdami kraujo spaudimo matavimo aparato. „Jei jaučiate sunkesnį kvėpavimą, mirgėjimą akyse, skausmingumą po šonkaulių lanku, tikrai reikėtų vykti į ligoninę“ - teigia specialistė.
Atsiranda noras kasytis net iki žaizdelių. Dominuoja delnų, padų niežulys. Tokia būklė būdinga nėščiųjų negalavimui - cholestazei, kuomet padidėja kepenų fermentai. Šiai būklei turi būti taikomas specifinis gydymas.
Nėštumas ir gimdymas, be jokios abejonės, yra vienas pačių svarbiausių jūsų gyvenimo įvykių ir vienu aukščiausių jūsų pasiekimų. Džiaukitės tuo. Pozityvus nusiteikimas - stiprus elementas sėkmei. Mintyse susikurkite aiškų, pabaigtą natūralaus ir lengvo gimdymo vaizdinį - „Mano svajonių gimdymas“. Į jį įterpkite visas svajones ir tikslus. Būtinai jį užrašykite, tobulinkite, kol sukursite idealų. Bendravimas su pozityviai mąstančiais žmonėmis. Kartu su vyru pasikalbėkite apie gimdymo viziją, išsirinkite vietą, kurioje gimdysite. Aplankykite išsirinktą gydymo įstaigą, susipažinkite su personalu bei atmosfera ligoninėje. Susipažinkite su Lietuvos ligoninėse taikomomis procedūromis. Apsvarstykite, kurios jums nebūtinos.
Ruošdamasi gimdymui pasimokykite skausmo malšinimo būdų. Pasiruoškite ir išmokite tinkamos kvėpavimo technikos sąrėmių ir stangų metu. Susiruoškite „Gimdyvės krepšelį“ jau 38 nėštumo savaitę. Jei turite mažų vaikų, iš anksto suplanuokite, kas bus šalia jų, kai išvyksite gimdyti, pasikalbėkite su jais ir laukite kartu.
Gimdyvė neturi jaustis „vieniša“. Labai svarbu emocinis palaikymas, pagyrimas. Gimdymo metu šalia jūsų gali būti palaikantis asmuo: vyras, mama ar gimdymo padėjėja. Palaikantis asmuo turėtų tapti ir pagalbininku gimdymo metu: vyras svarbiausias jūsų palydovas, jis padės nukeliauti į ligoninę ir esant skausmingai gimdymo veiklai bus puikus tarpininkas tarp jūsų ir medikų. Užtikrins ne tik emocinį, bet ir fizinį palaikymą t. y. palydės jus į tualetą, dušą, sąrėmių metu atliks masažą ar uždės kompresą, padės atsigerti, taip pat kartu su jumis kvėpuos stangų metu, sugebės vertinti kardiotokogramą ir iškilus klausimams skubiai pakvies akušerę.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis stenkitės su žmona praleisti kuo daugiau laiko. Tai bus pats geriausias jūsų dėmesio išreiškimas. Be to, dabar pats laikas prisiimti sau visus namų rūpesčius. Paskutinėmis dienomis prieš gimdymą netgi patys paprasčiausi darbai žmonai gali būti per sunkūs. Mėgaukitės kiekviena kartu praleista akimirka. Iš jūsų nereikalaujama nieko ypatingo: tiesiog kalbėkite ir kurkite ateities planus. Dažniau sakykite žmonai, kad ją mylite (šio prisipažinimo niekada nebūna per daug!). Jūs esate kartu ir tai puiku. Ir kai praėjus kuriam laikui atsigręšite atgal, suprasite, kad nėštumas ir gimdymas buvo nuostabi ir nepakartojama jūsų gyvenimo patirtis. Jums lemta tai suprasti ir patirti.
