Priešmokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai

Priešmokyklinis ugdymas yra nuosekli švietimo sistemos pakopa, kuri apima vienerius ugdymo metus, o vaikui nepasiekus mokyklinės brandos gali trukti dvejus metus. Tai visuotinio neformaliojo vaiko švietimo dalis, pradedama teikti vaikams nuo 5 metų. Šiuolaikiniai švietimo politikos prioritetai lėmė ugdymo organizavimo tvarkos kaitą, siekiant plėtoti ir užtikrinti lankstų bei kokybišką priešmokyklinį ugdymą.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - vaiko fizinės ir psichinės sveikatos sergėjimas ir stiprinimas, socialinio saugumo garantavimas, pasitikėjimas savimi, savigarbos, savivertės puoselėjimas, pagalba perimant bendražmogiškąsias vertybes, savarankiškumo ugdymas bei bendravimo patirties plėtotė. Ugdymo proceso metu vaikas aktyviai veikia: žaidžia, pažįsta, užsiima kūryba, pasitiki savimi, ruošiasi naujam socialiniam statusui.

Ugdymo organizavimo modeliai ir aplinka

Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos organizavimo modeliai švietimo įstaigose gali būti labai įvairūs. Grupės steigiamos ikimokyklinėse įstaigose, darželiuose-mokyklose, pradinėse, vidurinėse mokyklose, taip pat kultūros įstaigose. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai, vadovaudamiesi šia įvairove, turi didelę laisvę rinktis, komponuoti ir derinti šiuolaikinius priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo organizavimo modelius.

Siekiant tinkamai organizuoti ugdymo procesą, svarbu atsižvelgti į šiuos kriterijus:

• Grupės aplinka: Turi būti artima vaikui ir padėti jam priprasti prie ugdymo įstaigos.
• Demokratiškas mikroklimatas: Pedagogai neturėtų būti nei per daug globojantys, nei autokratiški; svarbiausi metodai - susitarimas, dialogas ir diskusija.
• Komandinis darbas: Būtinas pedagogo, jo padėjėjo, logopedo ir kitų specialistų bei administracijos bendradarbiavimas.
• Socialinė partnerystė: Pagalba iš vaiko teisių specialistų, socialinių pedagogų, pedagoginių-psichologinių tarnybų.

Ugdymo turinys ir kompetencijų plėtra

Priešmokyklinio ugdymo turinį reglamentuoja valstybinė bendroji priešmokyklinio ugdymo programa. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis bei sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos:

1. Pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijos.
2. Komunikavimo ir skaitmeninė kompetencijos.
3. Pilietiškumo ir socialinė kompetencijos.
4. Emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija.
5. Kultūrinė kompetencija.

Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Tuo tarpu aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus ir jų laikosi.

tags: #priesmokyklinio #ugdymo #organizavimo #ypatumai #straipsnis

• Kaip išsirinkti vaikiškus akinių rėmelius
• VTech mobiliųjų auklių privalumai
• Kūrybiškas ugdymas „Jonelio kieme“
• Briko Gim Sa 2/20 grindų mišinys
• Kada verta važiuoti į polikliniką su vaiku?