Bazinės Kūno Temperatūros Pakilimas Ovuliacijos Metu: Išsamus Vadovas

Moterų reprodukcinė sveikata dažnai atrodo kaip sudėtingas mechanizmas, tačiau vienas procesas joje užima centrinę vietą - tai ovuliacija. Nors daugelis moterų apie ją žino tik bendrais bruožais arba prisimena biologijos pamokas, gilesnis supratimas apie tai, kas vyksta organizme kiekvieną mėnesį, gali tapti galingu įrankiu. Nesvarbu, ar planuojate nėštumą, ar stengiatės jo išvengti natūraliais būdais, ar tiesiog norite geriau pažinti savo kūną ir emocinius svyravimus, gebėjimas atpažinti ovuliaciją yra esminis.

Kas yra ovuliacija ir kaip ji vyksta?

Ovuliacija - tai moters menstruacinio ciklo fazė, kurios metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir patenka į kiaušintakį. Čia jis laukia apvaisinimo. Tačiau šis procesas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ciklo pradžioje hipofizė išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kuris skatina kiaušidėse esančius folikulus augti. Vienas iš jų tampa dominuojančiu ir savyje brandina kiaušinėlį. Tuo pačiu metu kyla estrogenų lygis, kuris ruošia gimdos gleivinę galimam nėštumui.

Kai estrogenų koncentracija pasiekia piką, smegenims siunčiamas signalas staigiai išskirti liuteinizuojantį hormoną (LH). Šis LH šuolis ir sukelia ovuliaciją. Išsilaisvinęs kiaušinėlis yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik apie 12-24 valandas. Jei per šį laiką apvaisinimas neįvyksta, kiaušinėlis suyra, hormonų lygis krenta, ir prasideda menstruacijos. Tačiau vaisingas laikotarpis yra ilgesnis nei viena para, nes spermatozoidai moters organizme, esant palankioms sąlygoms, gali išgyventi iki 5 parų.

Ovuliacijos požymiai ir nustatymo metodai

Gimdos kaklelio gleivės

Vienas patikimiausių ir lengviausiai pastebimų artėjančios ovuliacijos požymių yra gimdos kaklelio gleivių pasikeitimas. Vaisingiausios dienos (ovuliacija): gleivės tampa skaidrios, slidžios ir tamprios, primenančios žalią kiaušinio baltymą. Tai yra pats svarbiausias signalas.

Gleivių etapas - tai dienų grupė nuo pirmosios gleivių pasirodymo dienos iki gleivių piko dienos imtinai. Jei po piko dienos dar matomos nevaisingo tipo gleivės, šios dienos į gleivių etapą nebeįskaičiuojamos. Dažniausiai pasitaikanti gleivių etapo trukmė - 5-7 dienos. Ovuliacinis gleivių etapas - tai gleivių etapas, susijęs su ovuliacija. Kai kuriuose cikluose gali pasireikšti daugiau negu vienas gleivių etapas, tačiau tik vienintelis bus susijęs su ovuliacija - jam pasibaigus/baigiantis pakils BKT.

Bazinė kūno temperatūra (BKT)

Bazinė kūno temperatūra (BKT) - tai ramybės būsenos temperatūra, matuojama kasdien tuo pačiu metu (leistini pusės valandos nukrypimai), pamiegojus ne mažiau kaip 3 val., dar neatsikėlus iš lovos, tuo pačiu termometru, toje pačioje kūno vietoje (po liežuviu, makštyje ar tiesiojoje žarnoje). Normalaus ovuliacinio ciklo BKT grafikas yra dvifazis - iki ovuliacijos (folikulinėje ciklo fazėje) BKT laikosi sąlyginai žema, po jos (liuteininėje fazėje) - pakyla per 0,2-0,4°C ir tokia išlieka iki ciklo pabaigos. BKT pokytis yra vienintelis kūno signalas, kuris patvirtina tai, kad ovuliacija tikrai įvyko.

Kaip progesteronas veikia BKT?

Iškart po ovuliacijos, organizme pradeda dominuoti hormonas progesteronas, kuris veikia termoreguliaciją ir pakelia kūno temperatūrą maždaug 0,3-0,5 laipsnio Celsijaus. Įvykus ovuliacijai plyšusio folikulo vietoje susidaro geltonkūnis, kuris tuojau ima gaminti santykinai didelius progesterono kiekius. Progesteronas veikia periferines kraujagysles, o jose kraujo cirkuliacijos pokyčiai sukelia nedidelį BKT pakilimą (ilgą laiką buvo manyta, jog progesteronas tiesiogiai veikia termoreguliacijos centrą). Paminėtina, jog BKT pakilimo dydis yra individuali kiekvienos moters savybė - tyrimai parodė, jog didesnis BKT šuolis nebūtinai reiškia aukštesnę progesterono koncentraciją. Estrogenai, priešingai nei progesteronas, BKT ne kelia, o palaiko ją žemą. Šis jų veikimas nėra tiek ryškus, kiek progesterono, tačiau irgi pastebimas - apie 30 proc. ciklų prieš BKT pakilimą stebimas nedidelis jos kritimas, sutampantis su estrogenų koncentracijos piku prieš ovuliaciją.

BKT matavimo taisyklės

Išmokti taisyklingai matuoti BKT ir registruoti jos reikšmes tereikia 1-2 dienų. Štai pagrindinės taisyklės:

1. Kada matuoti? Matuokite temperatūrą bent po 3 valandų gero miego, tik prabudusios ryte, tuo pat metu (tą pačią valandą), gulėdamos lovoje. Atminkite, kad bet koks judesys pakelia kūno temperatūrą, todėl BKT matavimas turėtų būti pirmas darbas, kurį padarysite nubudusi - kitaip matavimų duomenys bus klaidinantys.
2. Kuo matuoti? Galima matuoti ir paprastu kūno termometru, tačiau BKT matavimams rekomenduojama naudoti specialų BKT matavimo termometrą - jis yra jautresnis, todėl matavimo paklaida yra mažesnė.
3. Kur matuoti? Temperatūrą galima matuoti po liežuviu, makštyje ir išangėje - pasirinkite vieną iš jų ir visuomet matuokite ten pat, nes temperatūra priklausomai nuo matavimo vietos gali šiek tiek skirtis. Matavimai makštyje paprastai būna šiek tiek patikimesni, nes jiems mažesnę įtaką daro išorės veiksniai. Negalima keisti matavimo vietos to paties ciklo metu.
4. Kaip žymėti? Termometro rodmenis registruoti reikėtų dviejų skaičių po kablelio tikslumu pvz. 36,65⁰C, geriausia iš karto po pamatavimo (kad nepamirštumėte). Visuomet pažymėkite matavimo laiką, nes matavimo laikas turi įtakos BKT: kuo vėliau matuojate, tuo temperatūra aukštesnė.
5. BKT verčių korekcija, kai matuota nelaiku: Pavėlavus 1 val. iš BKT vertės reikia atimti 0,1°C, pasimatavus peranksti 1 val., prie BKT vertės reikia pridėti 0,1°C. Tačiau moterys labai nevienodai jautrios matavimo laiko skirtumams.
6. Kaip vertinti? Ovuliacija laikoma įvykusia, jei 3 dienas iš eilės BKT yra aukštesnė nei 6 dienas prieš tai. Normali BKT skirtingų žmonių BKT gali skirtis, vienos konkrečios „teisingos“ temperatūros nėra.

Ultragarsinis kiaušidžių monitoringas, stebint folikulo augimo dinamiką, įrodo, kad daugelyje ciklų ovuliacija įvyksta prieš BKT pakilimą. Klasikiniu atveju BKT staigiai pakyla iškart po ovuliacijos, bet kartais tai užtrunka daugiau nei vieną dieną. Retais atvejais BKT pakilimas užfiksuojamas dar iki ovuliacijos, tačiau tai tik valandų, o ne dienų skirtumas, kurį tikriausiai lemia prieš pat ovuliaciją staiga kritusi estrogenų koncentracija. Taigi BKT pakilimas yra įvykusios ovuliacijos indikatorius.

BKT matavimą veikiantys veiksniai

BKT gali svyruoti dėl įvairių veiksnių. Svarbu juos žinoti ir pažymėti stebėjimų lentelėje, kad netikslūs duomenys neiškraipytų rezultato.

BKT metodo privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Tai objektyviausias NŠP metodas, leidžiantis ne spėti ar prognozuoti, o interpretuoti objektyvius matavimus, padedantis moteriai pažinti ir lyginti su BKT kaip atskaitos tašku kitus vaisingumo ženklus.
  • Metodas vertingas nustatant kiaušidžių funkcijos sutrikimus, nevaisingumo priežastis.
  • BKT užsilaikius pakilimo fazėje ilgiau nei 17 dienų yra pagrindo spėti, jog moteris nėščia.
  • BKT metodas, kaip savarankiškas metodas, yra vienas efektyviausių iš visų šeimos planavimo būdų.
• Trūkumai:
  • Metodas praktiškai neinformatyvus poroms, siekiančioms nėštumo, nes pakilus BKT dažniausiai jau vėlu pradėti kūdikį.
  • Ribotas metodo pritaikymas netipinėse situacijose: po gimdymo, premenopauzėje, po hormoninių kontraceptikų vartojimo - kai ovuliacijos itin nereguliarios.
  • BKT metodas, taikomas kaip savarankiškas metodas, reikalauja labai ilgo susilaikymo nuo lytinių santykių - vaisingoji fazė skaičiuojama nuo pirmosios mėnesinių dienos iki patvirtinto BKT pakilimo.

Kiti ovuliacijos požymiai

• Ovuliacinis skausmas (Mittelshmerz): Apie 20% moterų jaučia specifinį skausmą ovuliacijos metu. Tai gali būti staigus dieglys arba bukas maudimas vienoje pilvo apačios pusėje. Skausmas kyla toje pusėje, kurioje kiaušidėje tuo metu vyksta ovuliacija. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
• Padidėjęs libido: Gamta pasirūpino, kad moterys būtų labiausiai linkusios į intymumą būtent tada, kai tikimybė pastoti yra didžiausia.
• Ovuliacijos testai (OT): Jei natūralių kūno signalų stebėjimas atrodo per sudėtingas ar neaiškus, į pagalbą galima pasitelkti šiuolaikines priemones. Šie testai veikia panašiu principu kaip nėštumo testai, tačiau jie reaguoja ne į HCG, o į liuteinizuojantį hormoną (LH). Kadangi LH lygis staigiai šokteli likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos, teigiamas testas yra aiškus signalas, kad vaisingas langas yra atviras.

Ovuliacijos laikas ir ciklo anomalijos

Ovuliacijos laiko individualumas

Nors vadovėliuose dažnai rašoma, kad ovuliacija vyksta 14-ą ciklo dieną (esant 28 dienų ciklui), realybėje tai labai individualu. Ji gali vykti bet kada nuo 10 iki 21 ciklo dienos, priklausomai nuo jūsų ciklo ilgio.

Anovuliaciniai ciklai

Kartais moteris gali kraujuoti (tai vadinama nutraukimo kraujavimu), tačiau kiaušinėlis nebuvo subrendęs ir paleistas. Taip, tai vadinama anovuliaciniu ciklu. Tokiais atvejais BKT nepakyla, o ovuliacijos testai gali būti teigiami, tačiau be realaus kiaušinėlio išsiskyrimo.

„Netikrosios mėnesinės“

Tikrosios mėnesinės - tai mėnesinės (fiziologinis kraujavimas), prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija. Ovuliaciją patvirtina vienintelis NŠP požymis - bazinės kūno temperatūros pakilimas. Kartais gali pasitaikyti kraujavimo epizodų, kurie iš tiesų nėra mėnesinės ir nereiškia naujo ciklo pradžios.

Skiriami trys nemenstruacinio fiziologinio kraujavimo tipai:

• kraujavimas tarp mėnesinių - tai nedidelis tepimas iki ovuliacijos, atsirandantis dėl staigaus estrogenų kiekio pakilimo, kuris savo ruožtu skatina endometriumo augimą, bet ne ovuliaciją;
• ovuliacinis kraujavimas - dėl staiga pasikeitusios hormonų koncentracijos;
• implantacinis kraujavimas - gali atsirasti 6-ą dieną po apvaisinimo implantuojantis embrionui.

Pirmųjų dviejų tipų kraujavimai tarsi tik įsiterpia į ciklą (angl. breakthrough bleeding) ir kartais vadinami "netikrosiomis mėnesinėmis". Tokius kraujavimus paprastai lemia vėluojanti ovuliacija - ikiovuliacinėje fazėje gimdos gleivinė spėja išvešėti iki tokio laipsnio, kad viršutinis jos sluoksnis nebegali išsilaikyti ir pradeda atsisluoksniuoti. Netikrosios mėnesinės gali būti įvairaus gausumo - nuo silpno tepimo iki kraujavimo, niekuo nesiskiriančio nuo tikrųjų mėnesinių. Prieš ir po netikrųjų mėnesinių gali būti gausių gleivių.

Vartojant hormoninę kontracepciją mėnesinės esti netikrosios.

Netikrosios mėnesinėms būdinga tai, kad:

• kraujavimas prasideda nesant BKT pakilimo,
• vaisingesnio tipo gleivės pastebimos prieš pat prasidedant kraujavimui, jo metu ir/arba jam vos pasibaigus,
• gan greitai po kraujavimo pakyla BKT.

Netikrųjų mėnesinių metu ir iškart po jų pora gali pastoti.

Ovuliacijos kokybė ir geltonkūnio funkcija

Ovuliacija negali pusiau įvykti, pusiau - ne. Vienas sutrikimas būna, kai iki galo nesubręsta dominuojantis folikulas ir ovuliacija nevyksta, kitas - kai ji vyksta ir su išsilaisvinusia kiaušialąste viskas yra gerai, ji gali būti apvaisinta, tačiau yra nepakankama geltonkūnio funkcija - po ovuliacijos nepakankamai gaminasi progesterono (kitaip tariant, nevisavertis iš tiesų yra progesteroną gaminantis geltonkūnis, o ne pati ovuliacija). Progesteronas lemia ir aukštą BKT - jei jo trūksta, tai turėtų atsispindėti ir BKT grafike. Žinoma BKT nepretenduoja atstoti nei laboratorinių tyrimų, nei tuo labiau gydytojų konsultacijų, bet kai moteris savo vaisingumą stebi jau ilgą laiką, sunerimti verčiančius pokyčius gali pastebėti ir pati.

Poveikis ovuliacijai ir sveikatai

Mūsų hormoninė sistema yra itin jautri aplinkos veiksniams. Nuolatinis stresas, miego trūkumas, griežtos dietos ar per didelis fizinis krūvis gali „išjungti” ovuliaciją. Norint palaikyti reguliarią ovuliaciją ir subalansuoti hormonus, svarbu užtikrinti pakankamą riebalų kiekį mityboje (hormonai gaminami iš cholesterolio), vartoti produktus, turinčius Omega-3 riebalų rūgščių, cinko ir magnio. Taip pat rekomenduojama stebėti savo ciklą ne tik ieškant vaisingų dienų, bet ir vertinant bendrą sveikatos būklę.

Kai kurių moterų folikului subręsti reikia daugiau laiko, taigi nereguliarius ciklus sukelia ir kiaušidžių sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas - policistinių kiaušidžių sindromas. Jį neretai rodo papildomi simptomai (paaštrėjusi aknė, padidėjęs kūno plaukuotumas ir kt.) Tokiais atvejais taip pat sumažėja tikimybė pastoti. Šiuos sutrikimus turėtų nustatyti gydytojas.

tags: #ar #bkt #pakyla #per #ovuliacija

• Kaip tinkamai naudoti pientraukį žindymo metu?
• Iššūkiai ir perspektyvos ilgalaikėje socialinėje globoje
• kaip ugdyti sveikus įgūdžius vaikams
• Gėrybių auginimas nuo lysvės iki palangės
• Saugios kelionės su vaikais