Moterų reprodukcinė sveikata dažnai atrodo kaip sudėtingas mechanizmas, tačiau vienas procesas joje užima centrinę vietą - tai ovuliacija. Nors daugelis moterų apie ją žino tik bendrais bruožais arba prisimena biologijos pamokas, gilesnis supratimas apie tai, kas vyksta organizme kiekvieną mėnesį, gali tapti galingu įrankiu. Nesvarbu, ar planuojate nėštumą, ar stengiatės jo išvengti natūraliais būdais, ar tiesiog norite geriau pažinti savo kūną ir emocinius svyravimus, gebėjimas atpažinti ovuliaciją yra esminis.
Ovuliacija - tai moters menstruacinio ciklo fazė, kurios metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir patenka į kiaušintakį. Čia jis laukia apvaisinimo. Tačiau šis procesas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ciklo pradžioje hipofizė išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kuris skatina kiaušidėse esančius folikulus augti. Vienas iš jų tampa dominuojančiu ir savyje brandina kiaušinėlį. Tuo pačiu metu kyla estrogenų lygis, kuris ruošia gimdos gleivinę galimam nėštumui.

Kai estrogenų koncentracija pasiekia piką, smegenims siunčiamas signalas staigiai išskirti liuteinizuojantį hormoną (LH). Šis LH šuolis ir sukelia ovuliaciją. Išsilaisvinęs kiaušinėlis yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik apie 12-24 valandas. Jei per šį laiką apvaisinimas neįvyksta, kiaušinėlis suyra, hormonų lygis krenta, ir prasideda menstruacijos. Tačiau vaisingas laikotarpis yra ilgesnis nei viena para, nes spermatozoidai moters organizme, esant palankioms sąlygoms, gali išgyventi iki 5 parų.
Vienas patikimiausių ir lengviausiai pastebimų artėjančios ovuliacijos požymių yra gimdos kaklelio gleivių pasikeitimas. Vaisingiausios dienos (ovuliacija): gleivės tampa skaidrios, slidžios ir tamprios, primenančios žalią kiaušinio baltymą. Tai yra pats svarbiausias signalas.
Gleivių etapas - tai dienų grupė nuo pirmosios gleivių pasirodymo dienos iki gleivių piko dienos imtinai. Jei po piko dienos dar matomos nevaisingo tipo gleivės, šios dienos į gleivių etapą nebeįskaičiuojamos. Dažniausiai pasitaikanti gleivių etapo trukmė - 5-7 dienos. Ovuliacinis gleivių etapas - tai gleivių etapas, susijęs su ovuliacija. Kai kuriuose cikluose gali pasireikšti daugiau negu vienas gleivių etapas, tačiau tik vienintelis bus susijęs su ovuliacija - jam pasibaigus/baigiantis pakils BKT.

Bazinė kūno temperatūra (BKT) - tai ramybės būsenos temperatūra, matuojama kasdien tuo pačiu metu (leistini pusės valandos nukrypimai), pamiegojus ne mažiau kaip 3 val., dar neatsikėlus iš lovos, tuo pačiu termometru, toje pačioje kūno vietoje (po liežuviu, makštyje ar tiesiojoje žarnoje). Normalaus ovuliacinio ciklo BKT grafikas yra dvifazis - iki ovuliacijos (folikulinėje ciklo fazėje) BKT laikosi sąlyginai žema, po jos (liuteininėje fazėje) - pakyla per 0,2-0,4°C ir tokia išlieka iki ciklo pabaigos. BKT pokytis yra vienintelis kūno signalas, kuris patvirtina tai, kad ovuliacija tikrai įvyko.
Iškart po ovuliacijos, organizme pradeda dominuoti hormonas progesteronas, kuris veikia termoreguliaciją ir pakelia kūno temperatūrą maždaug 0,3-0,5 laipsnio Celsijaus. Įvykus ovuliacijai plyšusio folikulo vietoje susidaro geltonkūnis, kuris tuojau ima gaminti santykinai didelius progesterono kiekius. Progesteronas veikia periferines kraujagysles, o jose kraujo cirkuliacijos pokyčiai sukelia nedidelį BKT pakilimą (ilgą laiką buvo manyta, jog progesteronas tiesiogiai veikia termoreguliacijos centrą). Paminėtina, jog BKT pakilimo dydis yra individuali kiekvienos moters savybė - tyrimai parodė, jog didesnis BKT šuolis nebūtinai reiškia aukštesnę progesterono koncentraciją. Estrogenai, priešingai nei progesteronas, BKT ne kelia, o palaiko ją žemą. Šis jų veikimas nėra tiek ryškus, kiek progesterono, tačiau irgi pastebimas - apie 30 proc. ciklų prieš BKT pakilimą stebimas nedidelis jos kritimas, sutampantis su estrogenų koncentracijos piku prieš ovuliaciją.

Išmokti taisyklingai matuoti BKT ir registruoti jos reikšmes tereikia 1-2 dienų. Štai pagrindinės taisyklės:
Ultragarsinis kiaušidžių monitoringas, stebint folikulo augimo dinamiką, įrodo, kad daugelyje ciklų ovuliacija įvyksta prieš BKT pakilimą. Klasikiniu atveju BKT staigiai pakyla iškart po ovuliacijos, bet kartais tai užtrunka daugiau nei vieną dieną. Retais atvejais BKT pakilimas užfiksuojamas dar iki ovuliacijos, tačiau tai tik valandų, o ne dienų skirtumas, kurį tikriausiai lemia prieš pat ovuliaciją staiga kritusi estrogenų koncentracija. Taigi BKT pakilimas yra įvykusios ovuliacijos indikatorius.
BKT gali svyruoti dėl įvairių veiksnių. Svarbu juos žinoti ir pažymėti stebėjimų lentelėje, kad netikslūs duomenys neiškraipytų rezultato.
| Veiksnys | Poveikis BKT | Pastabos |
|---|---|---|
| Liga ir vaistų vartojimas | Gali žymiai pakelti BKT. | Net ligos, nesukeliančios didelio karščiavimo, gali iškreipti duomenis. |
| Miego ritmo sutrikimai | BKT paprastai pakyla. | Žemiausia temperatūra pasiekiama po gilaus, bent 3 valandų miego. Nemiga, dažnas kėlimasis naktį, pasikeitęs miego laikas turi įtakos. |
| Alkoholis ir rūkymas | Abu pakelia BKT. | Vartojimas vakare gali paveikti ryto matavimus. |
| Stresas | Emocinis ir fizinis stresas gali veikti BKT. | |
| Termometro laikymo sąlygos ar pakeitimas | Gali paveikti matavimo tikslumą. | Šaltas termometras gali parodyti netikslią žemesnę vertę. Nekeičkite termometro to paties ciklo metu. |
| Kelionės ir laiko zonų pakeitimai | Matavimas tampa painesnis. | Organizmas prisitaiko per ~3 dienas. Atidžiai vertinkite gleives ir gimdos kaklelį. |
| Naktinis darbas | Matuokite atsibudusios po kokybiškiausio miego. | Grafikai vis tiek gali būti informatyvūs vaisingosios fazės riboms nustatyti. |
| Kambario temperatūros pasikeitimas | Gali nežymiai paveikti BKT. | |
| Gėrimas nakties metu | Prieš pat BKT matavimą nieko negerkite. | Vandens gėrimas nakties metu poveikį turės minimalų. |
Nors vadovėliuose dažnai rašoma, kad ovuliacija vyksta 14-ą ciklo dieną (esant 28 dienų ciklui), realybėje tai labai individualu. Ji gali vykti bet kada nuo 10 iki 21 ciklo dienos, priklausomai nuo jūsų ciklo ilgio.
Kartais moteris gali kraujuoti (tai vadinama nutraukimo kraujavimu), tačiau kiaušinėlis nebuvo subrendęs ir paleistas. Taip, tai vadinama anovuliaciniu ciklu. Tokiais atvejais BKT nepakyla, o ovuliacijos testai gali būti teigiami, tačiau be realaus kiaušinėlio išsiskyrimo.
Tikrosios mėnesinės - tai mėnesinės (fiziologinis kraujavimas), prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija. Ovuliaciją patvirtina vienintelis NŠP požymis - bazinės kūno temperatūros pakilimas. Kartais gali pasitaikyti kraujavimo epizodų, kurie iš tiesų nėra mėnesinės ir nereiškia naujo ciklo pradžios.
Skiriami trys nemenstruacinio fiziologinio kraujavimo tipai:
Pirmųjų dviejų tipų kraujavimai tarsi tik įsiterpia į ciklą (angl. breakthrough bleeding) ir kartais vadinami "netikrosiomis mėnesinėmis". Tokius kraujavimus paprastai lemia vėluojanti ovuliacija - ikiovuliacinėje fazėje gimdos gleivinė spėja išvešėti iki tokio laipsnio, kad viršutinis jos sluoksnis nebegali išsilaikyti ir pradeda atsisluoksniuoti. Netikrosios mėnesinės gali būti įvairaus gausumo - nuo silpno tepimo iki kraujavimo, niekuo nesiskiriančio nuo tikrųjų mėnesinių. Prieš ir po netikrųjų mėnesinių gali būti gausių gleivių.
Vartojant hormoninę kontracepciją mėnesinės esti netikrosios.
Netikrosios mėnesinėms būdinga tai, kad:
Netikrųjų mėnesinių metu ir iškart po jų pora gali pastoti.
Ovuliacija negali pusiau įvykti, pusiau - ne. Vienas sutrikimas būna, kai iki galo nesubręsta dominuojantis folikulas ir ovuliacija nevyksta, kitas - kai ji vyksta ir su išsilaisvinusia kiaušialąste viskas yra gerai, ji gali būti apvaisinta, tačiau yra nepakankama geltonkūnio funkcija - po ovuliacijos nepakankamai gaminasi progesterono (kitaip tariant, nevisavertis iš tiesų yra progesteroną gaminantis geltonkūnis, o ne pati ovuliacija). Progesteronas lemia ir aukštą BKT - jei jo trūksta, tai turėtų atsispindėti ir BKT grafike. Žinoma BKT nepretenduoja atstoti nei laboratorinių tyrimų, nei tuo labiau gydytojų konsultacijų, bet kai moteris savo vaisingumą stebi jau ilgą laiką, sunerimti verčiančius pokyčius gali pastebėti ir pati.
Mūsų hormoninė sistema yra itin jautri aplinkos veiksniams. Nuolatinis stresas, miego trūkumas, griežtos dietos ar per didelis fizinis krūvis gali „išjungti” ovuliaciją. Norint palaikyti reguliarią ovuliaciją ir subalansuoti hormonus, svarbu užtikrinti pakankamą riebalų kiekį mityboje (hormonai gaminami iš cholesterolio), vartoti produktus, turinčius Omega-3 riebalų rūgščių, cinko ir magnio. Taip pat rekomenduojama stebėti savo ciklą ne tik ieškant vaisingų dienų, bet ir vertinant bendrą sveikatos būklę.
Kai kurių moterų folikului subręsti reikia daugiau laiko, taigi nereguliarius ciklus sukelia ir kiaušidžių sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas - policistinių kiaušidžių sindromas. Jį neretai rodo papildomi simptomai (paaštrėjusi aknė, padidėjęs kūno plaukuotumas ir kt.) Tokiais atvejais taip pat sumažėja tikimybė pastoti. Šiuos sutrikimus turėtų nustatyti gydytojas.

tags: #ar #bkt #pakyla #per #ovuliacija