Žuvies vartojimas skirtingo amžiaus vaikams ir suaugusiems yra nepamainomas ir niekuo nepakeičiamas maisto produktas, naudingas ne tik dėl vitamino D, A, E bei Omega rūgščių, tai vitaminų ir mikroelementų tokių, kaip B12, geležies, cinko ir jodo šaltinis. Gydytojai pabrėžia, tik žuvies vartojimas mums užtikrina DHR rūgšties gavimą, kurios su niekuo kitu iš mitybos mes negalime gauti. DHR - tai omega-3 riebalų rūgštis, o tyrimai rodo, kad ji svarbi atminčiai, mąstymui, kūno apykaitos procesuose, smegenų ir širdies sveikatai. Žuvis itin naudinga ne tik smegenų veiklai, bet ir regos funkcijai, jos vystymuisi ir bendram sveikatos užtikrinimui.
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais sparčiai vystosi akių tinklainė, rega, periferinė ir centrinė nervų sistema. Tam reikia omega -3 riebiųjų rūgščių, kurių yra žuvyje. Be to, žuvyje gausu vitaminų B12, A, E, D ir mikroelementų: cinko, kalcio, vario, mangano, kobalto, nikelio. Mokslinių tyrimų duomenimis, žuvyje esančios riebiosios rūgštys patartinos gydant egzemą. Žuvies baltymai įsisavinami greičiau nei gyvulių ar paukščių mėsos.

Remiantis naujausiomis tarptautinės pediatrų bendruomenės rekomendacijomis, žuvis į racioną turi būti įtraukta į kūdikio mitybą kuo anksčiau, t.y. tuoj pat po įvedimo mėsos, apie 6 gyvenimo mėnesį. Daugelis iš tėvų baiminasi alerginių reakcijų, tačiau naujausi paskelbti tyrimai parodė, kuo anksčiau į mažylių racioną įvedame žuvį, tuo labiau išvengiame tokių indikacijų, susijusių su alerginėmis reakcijomis bei su tuo susijusiomis ligomis: atopiniu dermatitu, bronchine astma.
Ši taisyklė negalioja, jei pirmos eilės giminaičiams ar šeimos nariams yra pasireiškusi sunki alerginė reakcija žuviai ar jos produktams. Taip pat kai kurie specialistai, atsižvelgdami į žuvies, kaip alergizuojančio produkto, prigimtį, teigia, kad žuvį reikėtų pradėti siūlyti nuo 10-12 mėnesių.
Pirmą kartą pradėkite nuo 10 gramų ir palaipsniui didinkite iki 50 gramų kiekio. Prieš išbandydami kitą žuvį palaukite bent tris dienas, kad stebėtumėte kūdikio reakciją. Taip pat nenusiminkite, jei žuvis pirmą kartą nepatiks. Tiesiog patiekite žuvį kitaip, o vyresniems vaikams galite panaudoti šviežias citrinos sultis.
Tik kokybiška žuvis duos realios naudos. Gydytojai pediatrai ir dietologai akcentuoja, kad tik kokybiškas produktas kuria vertę, praturtina organizmą reikalingomis medžiagomis, padeda išvengti rizikų, susijusių su atskirų vandens telkinių užterštumu. Tiek Amerikos, tiek Europos pediatrų draugijos išvadose yra akcentuojama, kad svarbu rinktis laukinėje gamtoje pagautą žuvį, užtikrinant tvarios žuvininkystės principus, arba ekologišką žuvį, kurios gaudymui ir auginimui yra taikomi griežti žuvininkystės standartai. Tokią žuvį galima atpažinti, pasidomėjus specialiu ženklinimu.
Visuomenėje gaji nuomonė, kad geriausia valgyti šviežią žuvį. Specialistai šią nuostatą vertina atsargiai ir su tam tikromis išlygomis. Jei žuvis pagauta laukinėje gamtoje, verta pasidomėti gamtosaugine situacija, ar vandenys nėra užteršti sunkiais metalais bei gyvsidabriu. Sunkiųjų metalų, gyvsidabrio žalą, gaunamą su užteršta žuvimi, akcentuoja tarptautinės pediatrų ir šeimos gydytojų bendruomenės. Ypatingai ji pavojinga nėščiosioms ir vaikams. Šviežia žuvis kelia daug iššūkių: tikrai šviežia gali atkeliauti ant mūsų stalo tik iš artimų vandens telkinių, dėl daugelio kurių gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais, įskaitant ir mylimą Baltijos jūrą.
Mitybos specialistai šeimos sveikata besirūpinantiems tėvams rekomenduoja išeitį - smūginiu šaldymo būdu užšaldytą ekologišką ar laukinės gamtos žuvį iš švarių vandenų. Toks šaldymo būdas iškart pagautoje ir apdorotoje žuvyje išlaiko maistines savybes, pašalina visas maisto saugos rizikas, kurios kyla šviežią žuvį gabenant tolimu atstumu iki mūsų parduotuvių lentynų ir stalo. Šaldyta žuvis - puiki alternatyva šviežiai žuviai, nes ji išsaugo visas savo vertingąsias savybes dėl šiuolaikinių smūginių šaldymo technologijų.

Vieningai medikų bendruomenėje sutariama, kad ankstyvajame amžiuje reiktų rinktis liesesnę žuvį, ji turi būti be odos. Jei į mitybą įvedamos riebesnės žuvys, riebalų perteklius turi būti pašalintas ir taip pat nuimta oda. Pradėkite nuo baltos žuvies, pvz., įvairių rūšių menkė, Juodadėmė menkė ar Atlanto menkė, plekšnę. Tinka ir lydeka, šamas, sterkas. Šios žuvys yra lengvai virškinamos ir rečiau sukelia alergines reakcijas.
Nerekomenduotina vartoti mažai apdorotos ar visai neapdorotos žuvies dėl galimybės užsikrėsti Helicobacter pylori infekcija. Sušius mėgstantiems vaikams pasiūlykite rinktis su daržovėmis ar termiškai apdorota žuvimi. Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nereikėtų vartoti termiškai neapdorotos žuvies dėl įvairių bakterijų tikimybės.
Tačiau, vis dažniau prabylama, kad žuvys užterštos švinu ir gyvsidabriu. Daugiausia sunkiųjų metalų randama tunuose, kardžuvėse, karališkosiose skumbrėse, rykliuose. Šių žuvų kūdikiams ir vaikams neduokite. Iš jūrinių žuvų stenkitės rinktis smulkesnes, nes jos mažiau užterštos sunkiaisiais metalais. Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja nėščioms ir žindančioms saikingai vartoti jūrų žuvį - t.y. per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g ryklių, kardžuvių, marlinų ir lydekų patiekalų, o tuno valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Į minėtas rekomendacijas reiktų pažvelgti plačiau: taip pat ribotai minėtas plėšriąsias žuvis dera vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kūdikiams, bet kokio amžiaus vaikams ir visiems savo sveikata besirūpinantiems žmonėms.
Nustatyta, kad Baltijos jūros vandenyse pagautuose šprotuose, lašišose, strimelėse (t.y. „riebiose“ žuvyse) aptinkama cheminių medžiagų, vadinamų dioksinu ir polichlorintais bifenilais. Šios medžiagos, kai minėtos žuvys dažnai valgomos, gali pažeisti centrinę nervų sistemą, tapti vėžio priežastimi, nepriklausomai nuo vaiko ar suaugusiojo amžiaus. Todėl vaikams iki 14 metų nerekomenduotina valgyti Baltijos jūros žuvies.
Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta. Kai jau ateis tinkamas metas, atkreipkite dėmesį ar šeimoje yra alergiškų žmonių tokiam maistui, ar vaikas apskritai yra alergiškas. Tuomet eksperimentus atidėkite iki 3 metų.
Taip pat dažnai vaikams yra duodamos krabų lazdelės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai nėra natūrali žuvis. Netinka ir žuvys iš tvenkinių, kuriuose plaukioja naminiai paukščiai (jei savo išmatomis užteršia vandenį), kai tvenkiniai yra netoli tvartų. Taip pat netinka plėšriosios žuvys, pvz., lydekos, ešeriai, nes jose susikaupia daugiau teršalų.
| Žuvis | Privalumai | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Menkė | Liesa, lengvai virškinama, retai sukelia alergiją | Puikiai tinka pradedantiesiems |
| Plekšnė | Liesa, švelnaus skonio | Tinka kūdikiams |
| Lydeka | Liesa, geras baltymų šaltinis | Tinka pradedantiesiems, virta/troškinta |
| Šamas | Liesas, lengvai virškinamas | Tinka kūdikiams |
| Sterkas | Liesas, švelnaus skonio | Tinka kūdikiams |
| Lašiša | Gausu omega-3 riebalų rūgščių | Tinka, bet troškinta garuose, saikingai, rinktis laukinę ar ekologišką |
| Silkė | Gausu omega-3 riebalų rūgščių | Tinka vyresniems vaikams dėl didelio omega kiekio |
Ekspertai vieningai sutaria: žuvis kūdikiui turėtų būti virta ar troškinta garuose. Šviežias žuvis geriausia virti daržovių sultinyje, troškinti garuose, kepti orkaitėje. Svarbiausia, kad žuvis būtų termiškai apdorota, kad būtų sunaikintos galimos bakterijos. Atšildytos žuvies negalima pakartotinai užšaldyti. Paruoškite žuvį prieš pat jos maitinimą. Žuvies paruoškite tiek, kiek mažylis ir šeima suvalgys per kartą. Jokių žuvies patiekalų neatšildykite. Paruoštų žuvies patiekalų nedera laikyti šaldytuve ilgiau kaip 24 val., nes žuvis yra greitai gendantis produktas.
Kūdikiui duodama žuvis turi būti be jokių, kad ir smulkučių ašakų. Venkite aštrių prieskonių, druskos ir cukraus. Gerai išvirta žuvis yra sultinga, ne kieta, tačiau neištižusi. Jei žuvis kieta, vadinasi, ji nepakankamai išvirta.

Pediatrai rekomenduoja vaikams žuvį valgyti 1-2 kartus per savaitę. Žuvies kiekis, kaip ir mėsos, neturi būti didelis - vertingai paruošta turi sudaryti apie 10% daržovių tyrelės kiekio (jei ruošiate pati - apie 30-40 g). Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną.
Štai keli paprasti receptai su lydeka, tinkami kūdikiams:

Būkite kantrūs. Ne visi kūdikiai iš karto noriai valgo žuvį. Kartais prie naujo skonio jie pripranta po 10 ar net daugiau pasiūlymų. Neskubėkite. Pratinimas prie naujų maisto produktų - tai laikas, kai vaikas atranda naujus pojūčius ir skonius, įgyja naujų įgūdžių. Jei vaikas nenori patiekalo, neverskite jo valgyti, pasiūlykite kitą. O linksmai ir patraukliai aptiekti - tėvelių fantazijos reikalas. Įvairiaspalvės daržovės papuoš patiekalą, o įdomios, paslaptingos jūrų, vandenynų ir žuvų pasaulio istorijos padės vaikams pamilti sveiką ir taip reikalingą produktą.
Jei nepavyksta įsiūlyti nei keptos, nei virtos, nei troškintos žuvies, o žuvies pietūs prasideda ir baigiasi ašaromis, verčiau šias kankynes baikite. Organizmui būtinų medžiagų, kurių turėtų gauti valgydamas žuvį, vaikas gali gauti kasdien išgėręs šaukštelį žuvų taukų (dozė skiriama pagal vaiko amžių). Tačiau daugiausiai įvairių medžiagų vaikas gali pasisavinti iš maisto, o ne iš papildų. Žuvies įvairovė vaiko mityboje yra reikalinga.
