Kraujo Grupių Paveldėjimas: Nuo Tėvų Iki Senelių Ir Kodėl Tai Svarbu

Kraujo grupė - mūsų tėvų ir senelių palikimas, užkoduotas genuose, ją atsinešame gimdami ir ji per visą gyvenimą nesikeičia, išskyrus labai retus atvejus sergant tam tikromis ligomis arba po kai kurių medicininių intervencijų, tačiau dažniausiai tai trunka tik tam tikrą laiko tarpą. Šis mūsų sveikatos parametras yra labai svarbus. Neseniai į pasaulį atėjusio vaikelio kraujo grupės sužinojimas yra įprastas procesas. Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad jų vaikas nepaveldėjo nė vienos iš jų kraujo grupių. Kai sužinoma, kad vaikas nepaveldėjo nei vienos iš tėvelių grupės - nuotaika subjursta ir kyla nepasitikėjimas tėvyste. Visgi, norime nuraminti. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime kraujo grupių paveldimumo principus, dažniausius klausimus ir situacijas, su kuriomis susiduria tėvai, įskaitant ir senelių įtaką.

Kraujo Grupių Ir Rh Faktoriaus Pagrindai

Kraujo grupė - tai kraujo tipas, kurį lemia raudonųjų kraujo kūnelių apvalkaluose esantys ypatingi baltymai, vadinami antigenais. Kraujas skirstomas į grupes pagal raudonųjų kraujo kūnelių membranose randamus antigenus ir kraujo plazmos antikūnus. Antigenai, kurių yra daugiau nei 500 rūšių, suskirstyti į skirtingas kraujo grupių sistemas. Dažniausiai naudojamos dvi - ABO ir Rezus (Rh). Antigenai ir antikūnai atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos gynybiniame mechanizme. Baltosios kraujo ląstelės gamina antikūnus, kurie atakuoja antigenus, jeigu palaiko juos svetimomis organizmui medžiagomis.

ABO Kraujo Grupių Sistema

Pagal ABO sistemą išskiriamos O, A, B ir AB kraujo grupės. Jos priklauso nuo to, ar žmogaus kraujyje yra tam tikrų A ir B antigenų, o jų kraujo serume (plazmoje) antikūnų A ir B. Kraujo grupės ir Rh faktorius nustatomi naujagimiui ir tėvų pageidavimu įrašomi į gimusio vaiko dokumentus.

• 0 (I) kraujo grupė: Neturi nei A, nei B antigenų ir turi abiejų tipų antikūnų. Pirmosios grupės turėtojai ne veltui vadinami universalais donorais, mat jų gyslomis tekantis kraujas tinka visiems, tačiau šiems žmonėms tinka tik jų, t.y. pirmos grupės kraujas. Tai pati dažniausia kraujo grupė, ją turi arti 50 proc. žmonių.
• A (II) kraujo grupė: Turi A antigeną ir B tipo antikūnų. Antrąją kraujo grupę turi apie 30-40 proc. žmonių.
• B (III) kraujo grupė: Turi B antigeną ir A tipo antikūnų. Trečiąją kraujo grupę turi 10-20 proc. žmonių.
• AB (IV) kraujo grupė: Turi ir A, ir B antigenus, bet neturi jokių antikūnų. Tuo tarpu ketvirtosios kraujo grupės savininkų yra tik 5 procentai: jiems tinka visos kraujo grupės, tačiau jų kraujas tinka tik tai pačiai grupei.

Rezus Faktorius (Rh)

Rezus faktorius (Rh) taip pat yra paveldimas. Jeigu žmogaus kraujyje yra D antigenų, jis bus Rh teigiamas (Rh+), o jei jų nėra - Rh neigiamas (Rh-). Pagal ABO sistemą kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh - dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują.

Kraujo Grupių Paveldėjimo Principai

Daugeliui tėvelių atrodo, kad pagal žinomą kraujo grupę galima parinkti vaikui tinkamiausią mitybą, padėti įvertinti galimas ligas, kadangi spėjama, kad kartu su vieno iš tėvelių kraujo grupe taip pat galima paveldėti ir tam tikras ligas. Kraujo grupės paveldėjimas yra pagrįstas genetikos principais. Kiekvienas žmogus paveldi po vieną alelį iš kiekvieno iš tėvų, kurie nustato ABO kraujo grupę. Kraujo grupės ABO paveldėjimą lemia trys genų variantai (alelės) - A, B ir 0. Aleliai (aleliniai genai) - genų struktūrinės atmainos. Paprastai būna: AA, Aa, aa. Fenotipas - kaip organizme pasireiškia genai; fenotipą lemia bendras genotipas ir aplinkos sąveika. Dominuojantys dažniau pasireiškia.

Tėvai dažnai klausia, ar vaikai paveldi tėvų kraujo grupes? Iš tikrųjų vaikai paveldi tėvų kraujo grupes, bet paveldėjimo mechanizmas yra sudėtingas. Tokiu pat principu, žinant kokios kraujo grupės yra mama ir tėvas, sužinoma kokią kraujo grupę vaikas gali paveldėti. Vaiko kraujas gali būti ne tik kaip tėvų, bet ir kaip senelių, prosenelių ir proprosenelių. Pasirinkti genų kombinacijų neįmanoma. Iš kartos į kartą paveldimos vienokios ar kitokios savybės. Galimos įvairios paveldėjimo kombinacijos.

ABO Kraujo Grupių Paveldėjimo Pavyzdžiai

• Jei abu tėvai turi 0 (I) kraujo grupę, vaikas taip pat turės 0 (I) kraujo grupę.
• Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - B (III) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II), B (III), AB (IV) arba 0 (I) kraujo grupę.
• Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - 0 (I) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II) arba 0 (I) kraujo grupę.
• Jei tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB.
• Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A - grupę A.
• O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe.
• Įmanoma, kad dviejų žmonių, kurių kraujo grupės A arba B palikuonio kraujo grupė bus O. Taip atsitinka tais atvejais, kai tėvai yra O grupės geno nešiotojai.

Rezus Faktoriaus Paveldėjimas Ir Senelių Įtaka

Paveldimas ir rezus faktorius, vadinamas Rh. Jeigu žmogaus kraujyje yra tam antigenų D, jis bus Rh teigiamas, o jei jų nėra - Rh neigiamas. Rezus faktorius (Rh) ir jo paveldėjimas taip pat paveldimas pagal dominuojančius ir recesyvius principus. Jei abu tėvai yra Rh teigiami (Rh+), vaikas beveik visada bus Rh teigiamas (Rh+). Tačiau yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas - neigiamą. Tai visada stebina tėvus ir neretai dėl to kyla daug klausimų, abejonių ir įtarimų.

Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. „Abu tėvai, kurių rezus faktorius yra teigiamas, gali susilaukti vaiko su ta pačia kraujo grupe bei neigiamu rezus faktoriumi. Kartais tėvai netiki, kad taip gali būti, bet tai tik biologijos žinių stoka.“ Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams. Tiesiog abu tėvai turėjo geną, kuris ir nulėmė vaiko rezus minusą. Jei pas abu tėvus yra zigotiškumas + ir -, tai vaikas gali gimti su minusu. Tiksliau gali būti ir paveldėjimas iš senelių, kažkas tokio.

Situacijos, Kai Vaiko Kraujo Grupė Skiriasi Nuo Tėvų

Nereikėtų nustebti, o juolab suabejoti tėvyste. Ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų? Atsakymas - taip, ir tai yra visiškai normalu, nes vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, o jų deriniai gali duoti įvairius rezultatus. Dėl skirtingų kraujo grupių ne tik vyrai, bet ir uošvienės kreipiasi į Vilniaus genetikos centrą, kur atliekami sudėtingi tyrimai tėvystei nustatyti. Moterys rečiau kreipiasi pagalbos į specialistus, kadangi jos paprastai žino, kas yra vaiko tėvas. Beje, darnioje šeimoje vyras neabejoja savo žmonos ištikimybe, kai vaikų kraujo grupės nesutampa su jų.

Daktarė pabrėžė, jog iš kraujo grupės daryti išvadas apie tėvystę - klaida: „Tiksliai tėvystę parodo tik DNR tyrimas. Kai kuriais atvejais vaiko kraujo grupė net negali sutapti su tėvų.“ Pavyzdžiui, jei mamos kraujo grupė yra 0 (I), o tėvo AB (IV), tai vaikai paveldės arba A antigeną, arba B. „Žodžiu, žmonių, kurių kraujo grupė pirma ir ketvirta, vaikai gims tik antros ir trečios kraujo grupės, o ne pirmos ar ketvirtos, nors kito derinio atveju kraujo grupė gali būti ir ta pati“, - aiškino R. Vaitkienė.

Kraujo grupių skirstymas į keturias pagrindines, daktarės žodžiais - pats grubiausias, pagal antigenus, kurie labiausiai išreikšti: „Galima drąsiai sakyti, kad yra koks milijonas kraujo grupių. Kaip žmogaus pirštų antspaudų nėra identiškų ar veido bruožų, taip ir kraujo nėra tokio pat.“ „Spręsti iš vaiko grupės ar esi jo tėvas tikrai negali. Kombinacijos ir genetiniai paveldimumai gali būti labai įvairūs“, - sakė K. Kryžauskaitė.

Jei žmogus įsivaizduoja, kad iš kraujo grupės gali spręsti yra ar nėra vaiko tėvas, gydytojos hematologės žodžiais, neįsivaizduoja, kas ta kraujo grupė yra. „Susimaišymas gali būti nulemtas ne tik tėvų, bet ir senelių, todėl kraujo grupių tikrai nereikėtų sureikšminti, įsivaizduojant, kad vaikas - ne mano vien todėl, kad kraujo grupė ne ta. Ir mes tokių klausimų gauname. Vyrai kraujo donorai kartais to teiraujasi, tačiau dažniausiai iš smalsumo“, - DELFI sakė daktarė.

Rh Konfliktas Nėštumo Metu

Planuojančioms šeimos pagausėjimą poroms svarbi ne kraujo grupė, o Rh faktorius. Jeigu ir moters, ir vyro Rh yra vienodi - arba abu teigiami, arba abu neigiami, jokių problemų neiškils. Pavojaus nėra ir kai tėvo Rh faktorius yra neigiamas, o motinos - teigiamas. Bet jei tėvo Rh yra teigiamas, o motinos - neigiamas, tuomet besilaukianti moteris gali patirti įvairius sveikatos sutrikimus, gali iškilti grėsmė kūdikio gyvybei.

Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju, yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+). Kai būsimosios mamos Rh neigiamas, jos organizme nėra specifinio Rh antigeno. O vaisiaus organizme jų gali būti, jeigu jis paveldėjo iš tėvo. Tokia tikimybė nemaža - siekia apie 50 proc. Motinos organizmas prieš vaiko eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tuomet, kai į motinos kraują patenka kūdikio kraujo ląstelių su teigiamu rezus (Rh+). Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta.

Anot medikų, jei rezus neigiamą faktorių turinti moteris pastoja nuo vyro, turinčio rezus teigiamą, verta žinoti, kad gali įvykti rezus konfliktas. Tačiau net 15 proc. europiečių kraujo rezus faktorius yra neigiamas, o problemą medicina sėkmingai jau išsprendė. Per antrą nėštumą nešiojant rezus teigiamą vaisių mamos kraujyje susikaupę antigenai prasiskverbia pro placentą ir suardo mažylio eritrocitus. Tai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Planuojant nėštumą svarbu ne tik žinoti savo kraujo grupę, bet ir pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių veikla.

Hemolizinė liga

Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos. Vaisiaus organizme gali atsirasti šių problemų:

• Anemija: Nėščiosios imuninei sistemai naikinant vaisiaus eritrocitus vystosi anemija (mažakraujystė). Po gimimo, anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas.
• Gelta: Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui.
• Vandenė: Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje).

Prevencija ir Gydymas

Kad būtų išvengta hemolizinės ligos, moteriai pastojus nustatoma jos kraujo grupė. Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+). Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu rezus neigamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jis yra skirtas tam, kad sunaikintų gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+).

Jeigu antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją. Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių. Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.

Mitai ir Klaidingi Įsitikinimai

Dabar mitų girdžiu labai retai. Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.

Kraujo Grupių Paplitimas Ir Medicininė Reikšmė

O neigiamą kraują, kuriame nėra nei A, nei B, nei Rh antigenų turintys asmenys yra universalūs donorai, nes jų kraujas tinka bet kurios kraujo grupės savininkams. Dėl to šios grupės donorinio kraujo visame pasaulyje labiausiai trūksta. AB kraujo grupę turintiems žmonėms galima perpilti bet kokios rūšies kraują, nes šios grupės kraujyje jokių antikūnų nėra. Pacientams, kurių Rh faktorius neigiamas, gali būti perpiltas tik Rh neigiamas kraujas. A grupės kraują galima perpilti pacientams, kurių kraujo grupė yra A arba AB. B grupės - turintiems B arba AB.

Perpylimo Saugumo Protokolai

Kraujo perpylimas atliekamas tik tuomet, kai tai padaryti būtina - pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo metu arba gimdant dėl nesavalaikio placentos atsidalijimo netekama daug kraujo, ar kai tai daryti būtina ligos gydymui. Kraujo perpylimai gelbsti žmonių gyvybes. Siekiant išvengti netinkamo kraujo perpylimo, kiekvieną kartą prieš donorui duodant kraują jo kraujo grupė yra nustatoma iš naujo. Be to, prieš perpilant kraują yra iš naujo nustatoma tiek kraujo gavėjo kraujo grupė, tiek perpilamo kraujo grupė.

Kai mamos sužino, kad vaikui teks perpilti kraują, klausia - o gal įvyks fatališka klaida ir kraujo perpylimo metu bus supiltas ne tos grupės? Kas tada nutiks? Jeigu perpilamas netinkamos grupės kraujas, pavyzdžiui, turinčiam B grupės antigeną donoro kraujas su antigenu A, A tipo antikūnai, esantys šio asmens kraujo plazmoje ima atakuoti antigeną A, esantį perpiltame kraujyje, nes laiko jį svetima organizmui medžiaga. Šio proceso metu perpilto netinkamo kraujo ląstelės sunaikinamos, jos pradeda irti. Dėl to kraujas gali sutirštėti, iškyla rizika, kad ims formuotis kraujo krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagysles. Taip pat galimos alerginės reakcijos, gali prasidėti tokios pavojingos komplikacijos kaip inkstų nepakankamumas, dažnai pažeidžiami kiti gyvybiškai svarbūs organai, dėl to gali ištikti mirtis. Įtakos turi ir koks kiekis kraujo perpiltas, jei jis didesnis, reakcija būna audringesnė.

Kraujo Grupių Paplitimo Statistika Pasaulyje

Pagal naujausią statistiką, vidutiniškai Rh faktorių turi apie 85 proc. pasaulio žmonių ir jų kraujo grupė yra užrašoma kaip Rh teigiama, likę 15 proc. Rečiausia kraujo grupė visame pasaulyje yra AB Rh neigiama, ją turi vos 0,4 proc. asmenų, daugiausiai jų Europoje.

Iš maždaug 7,9 bilijonų pasaulio populiacijos, gyvenančios 195 šalyse ir 7 žemynuose, labiausiai paplitęs O Rh teigiamos grupės kraujas (daugiau nei 39 proc.). Daugiausiai ją turinčių gyventojų gyvena Pietų Amerikoje (net 70 proc.), Kanadoje ir JAV. Azijoje daugiau nei kitose pasaulio dalyse yra turinčių B grupės kraują. Europos gyventojai pirmauja pagal A Rh teigiamos grupės kraujo statistiką - ją turi 35 proc.

Kraujo Grupės Ir Ligos

Sakyti, kad viena grupė yra stipresnė nei kita - neįmanoma, kadangi skiriasi ne tik kraujo grupė, tačiau ir visas žmogaus organizmas. Tačiau ilgalaikiai tyrimai leido padaryti išvadas, kad tam tikrą kraujo grupę turintys asmenys dažniausiai serga tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, II kraujo grupę turintys asmenys kur kas dažniau serga skrandžio vėžiu. Tai - ne sutapimas. Internete galima rasti daugiau info apie konkrečias ligas.

• Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu.
• Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. A (II) kraujo grupę turintys žmonės net 20 proc. dažniau serga skrandžio vėžiu nei žmonės, kurie turi O (pirmą) kraujo grupę.
• AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumais įsimenant) rizika.

Žmogaus kraujo grupės susiformavo jo, kaip gamtos dalies, kitimo - evoliucijos - eigoje. Dabar bandoma kai kurias žmogaus savybes sieti su kraujo grupėmis. Šiuo metu asmeniškai netikiu dietomis pagal kraujo grupes, nes trūksta patikimų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad tik dieta pagal kraujo grupę iš esmės pakeistų žmogaus gyvenimą. Žmogaus gyvenimą lemia labai daug veiksnių. Deja, taip nėra. Dabar internete, spaudoje daug informacijos įvairiausiais klausimais - ne tik apie kraujo grupes ir dietas.

Genetinės Konsultacijos Ir Genealogijos Svarba

Visos žmogaus ligos vienaip ar kitaip susijusios su paveldėjimu. Genetiniai tyrimai - tai pažangiausi medicininiai tyrimai, kuriais analizuojama žmogaus DNR. Genetiniai tyrimai gali būti atliekami įvairiais žmogaus gyvenimo etapais, o jų atlikimo laikas dažnai priklauso nuo tyrimo tikslo. Genetinės konsultacijos metu pateikiama informacija apie medicininius ir socialinius paveldimosios ligos ar įgimtos raidos anomalijos padarinius, reprodukcijos pasirinkimo galimybes, paaiškinama, kokia tikimybė, kad ligą ar anomaliją paveldės palikuonys, kokios galimybės ją gydyti, ar galima ją nustatyti dar iki vaiko gimimo. Visa tai ypač svarbu žinoti jaunuoliams, dar tik ketinantiems kurti šeimą, - jie turi aiškiai suvokti, kas jų laukia ir kokia didelė atsakomybė kurti šeimą ir pradėti gyvybę.

Jei paveldimosios ligos rizika šeimoje iš tikro esti didelė, reikia prisiminti, kad reprodukcijos galimybių yra ir daugiau, o gydytojai genetikai tokioms šeimoms turėtų išaiškinti konkrečias jos pasirinkimo galimybes. Genetinė konsultacija yra įstaiga, kurioje gydytojai genetikai arba genetikai konsultantai konsultuoja asmenis dėl paveldimų ligų, įtarus, kad jie ar jų šeimos nariai serga ar gali sirgti tokia liga.

Šeimos Genealogijos Sudarymas

Norint įsitikinti, ar šeimoje konkretus požymis yra paveldimas, analizuojama tos šeimos arba visos giminės genealogija. Kiekvienas šeimos gydytojas turėtų mokėti braižyti šeimos genealoginį medį ir analizuoti paciento genealogiją. Genealogija sudaroma laikantis tam tikrų taisyklių. Duomenys apie šeimą pradedami rinkti nuo probando - asmens, kuris pirmasis iš šeimos kreipėsi į gydytoją ar genetiką. Dažniausiai genealoginiai duomenys kaupiami vienam požymiui ar ligai analizuoti.

Braižant genealoginį medį, naudojami tam tikri simboliai. Labiausiai paplitusi tarptautinė genealogijos simbolių sistema. Genealoginį medį nesunku nubraižyti ir ranka, tačiau darbą labai palengvina įvairios specialios kompiuterinės programos. Kiekvieno genealoginio medžio sudedamoji dalis yra visų šeimos ar giminės narių, susijusių su tiriamąja liga, duomenų aprašas: pavardė, vardas, tėvo vardas; gimimo data: metai, mėnuo, diena; tautybė; gimimo vieta. Labai svarbu surinkti kuo išsamesnius duomenis apie visus genealogijos narius, neatsižvelgiant į tai, ar jie gyvi ar mirę. Visus šiuos duomenis patogiausia pateikti lentelėje.

Genealogija pradedama nuo probando, kuris genealoginiame medyje pažymimas rodykle ties kairiuoju apatiniu jo simbolio kampu. Klausinėjant probandą, surenkami duomenys apie jo vaikus, paskui apie sibsus (brolius ir seseris). Surašomi anketiniai kiekvieno asmens duomenys. Vaikai ir sibsai genealoginiame medyje žymimi iš kairės į dešinę pagal gimimo eilę. Kiekvienos kartos individai išdėstomi vienoje eilėje. Toliau renkami duomenys apie motinos gimines. Giminėmis laikomi individai, turintys bent vieną bendrą protėvį. Kuo daugiau giminės kartų pavyks aprėpti, tuo tikslesnių genetinės analizės išvadų galima tikėtis. Sudarius tokį apytikslį genealoginį medį, reikia pakviesti konsultacijai kitus šeimos ir giminės narius, kad būtų galima juos apžiūrėti asmeniškai ir prireikus patikslinti duomenis.

Kur Sužinoti Savo Kraujo Grupę?

Naudinga įsiminti ne tik savo kraujo grupę, tačiau taip pat ir Rh faktorių, kurį yra naudinga žinoti, pavyzdžiui, kraujo perpylimo metu. Kraujo grupės žinojimas šiais laikais yra būtinas. Savo kraujo grupę galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą laboratorijoje arba pažiūrėjus į medicininius dokumentus (pavyzdžiui, gimimo ar skiepų kortelę, ligoninės išrašus).

tags: #ar #vaikas #kraujo #grupe #gali #paveldeti

• fizinio aktyvumo nauda laukiantis
• Gimimo liudijimas ir tautybė
• Vadovas dėl nustatymo ir globos
• Lankytinos vietos Anykščiuose su vaikais
• Priežastys nėštumo metu