Ar tėvams gresia bausmė, jei vaikas yra aplinkoje, kurioje vartojamas alkoholis?

Diskusijos apie alkoholio vartojimą prie vaikų visuomenėje dažnai kelia klausimų, susijusių su tėvų atsakomybe ir galimomis teisinėmis pasekmėmis. Nors kai kurie teigia, kad Lietuvoje galioja „nulio promilių“ nuostata, realybė yra sudėtingesnė, o vaiko saugumas priklauso nuo daugelio veiksnių.

Ar tikrai Lietuvoje galioja „nulio promilių“ taisyklė?

„Kiek man žinoma, Vilniuje galioja nuostata, kad tėvai, esantys su vaiku, negali būti išgėrę. Galioja vadinamoji nulio promilių nuostata“, - televizijos LNK išplatintame pranešime žiniasklaidai sako Seimo narė, buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji tai pareiškė pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“. „Ar tai reiškia, kad esant vaikui negaliu ir taurės vyno išgerti?“ To pasitikslinusi laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė sulaukė atsakymo, kad jei tokiu atveju kas nors iškvies vaiko teisių tarnybą ir bus nustatytas 0 promilių viršijantis girtumas, yra rizika, kad vaikai gali būti paimti.

Tačiau panašu, kad apie tokią taisyklę žino tik Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Tai, kad nulio promilių taisyklės nėra, tvirtina ir ministerija, ir Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. „Nėra Vilniuje jokios nulio promilių taisyklės ir niekad nebuvo“, - LRT.lt sakė G. Paluckas. Kaip teigia socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė, alkoholio vartojimas prie vaikų nėra draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais. „Nulio promilių taisyklės nėra“, - patvirtino ji.

„Jankauskas ir partneriai” advokatų profesinės bendrijos advokatė Jolita Juškaitė nurodė, kad pats savaime alkoholio vartojimas prie nepilnamečių vaikų nėra įstatymiškai uždraustas.

Kas laikoma nesaugia aplinka ir kada kyla grėsmė vaikui?

Vis tik J. Juškaitė pabrėžė, kad viena iš pagrindinių tėvų pareigų ir atsakomybių yra užtikrinti, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka. Teisininkė įvardijo, kad vaikui nesaugi aplinka yra ta, kurioje kyla pavojus jo gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitos socialinės rizikos veiksnių. O tai yra laikoma vaiko teisių pažeidimu.

Tačiau, anot J. Juškaitės, vien tai, kad namuose yra alkoholinių gėrimų ar jų vartojančių asmenų, nereiškia vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje, jei yra pasirūpinama, kad vaikai patys negalės vartoti alkoholinių gėrimų. E. Samoškaitė teigia, kad vertinant aplinkos saugumą vaikui atsižvelgiama, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Reikia pažymėti, kad vertinant, ar vaikui yra kilusi reali grėsmė, pildoma grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje akivaizdus abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų priskiriamas prie aukštos rizikos veiksnių.

Tačiau vieno aukštos rizikos veiksnio paprastai nepakanka, kad vaikui būtų nustatytas 2 grėsmės lygis (kai vaikas laikinai teismo sprendimu paimamas iš tėvų ir globėjų), išskyrus atvejus, kai kalbama apie kūdikius nuo gimimo iki trejų metų amžiaus. Jeigu abu kūdikio tėvai ar vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigęs, manoma, kad mažyliui aplinka nėra saugi. Akivaizdžiu apsvaigimu laikoma, kai asmenys negali rišliai kalbėti, negali pastovėti, koordinuotai judėti.

Pasak E. Samoškaitės, paprastai laikomasi nuostatos, kad jeigu prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusių asmenų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą. O, jei namuose yra bent vienas blaivus asmuo, kuris galės tinkamai pasirūpinti vaikais: „Pvz., adekvačiai vertinti situaciją, nelaimingo atsitikimo metu suteikti pirmąją medicinos pagalbą, nuvežti į gydymo įstaigą ar iškviesti greitąja medicinos pagalbą. Gaisro atveju išnešti vaikus iš patalpų ar tiesiog paprasčiausiai pasirūpinti, kad vaikai šventės metu būtų pavalgę ar laiku nueitų miegoti.“

Advokatė pabrėžė, kad visada yra svarbu įvertinti geriančių suaugusiųjų elgesį, nes net ir išgėrus, atrodytų, nedidelį kiekį alkoholinio gėrimo, asmuo gali sukurti vaikui nesaugią aplinką. Pvz.: nerišli jo kalba, keiksmažodžiai, netinkamos pokalbio temos, mieguistumas, nekoordinuoti judesiai, agresija ir pan. „Juk kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į alkoholį. Taigi, nėra nustatyta konkrečių skaičių (promilių), kiek konkrečiai galima vartoti alkoholio šalia esant vaikams ir kiek jau nebegalima. Esminis momentas - jei geriantys asmenys kelia pavojų vaiko saugumui, tai jau yra neleistina. Todėl yra rekomenduojama, kad namuose būtų bent vienas blaivus asmuo“, - komentavo J. Juškaitė.

Kaip veikia vaiko teisių apsaugos sistema praktikoje?

Labai dažnai vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimą apie galimą smurtą gauna iš policijos, kuri ir suteikia informaciją apie mažylio abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų blaivumą. „Patys vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių neturi ir blaivumo netikrina. Jeigu į pranešimą apie galimą smurtą pirmiau sureaguoja vaiko teisių specialistai, tai kilus įtarimų dėl galimo neblaivumo, taip pat dėl galimos smurtinės veiklos ar viešosios tvarkos pažeidimų pagal dabartinę bendradarbiavimo su Policijos departamentu sutartį jie kviečia policijos pareigūnus“, - teigė ministro atstovė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, jis pradedamas nagrinėti ne vėliau kaip per 3 d. d. O kiekvienas atvejis, anot atstovės Ugnės Klingerės, yra vertinamas individualiai. „Vaiko teisių gynėjai visuomet stengiasi visapusiškai įvertinti įvykio aplinkybes: vyksta į šeimą ir individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę, jeigu, pagal amžių ir sveikatos būklę, jis gali ją išsakyti. Jei reikalinga, pasitelkdami policijos pareigūnų pagalbą dėl žmonių blaivumo patikrinimo išsiaiškina, ar namuose yra suaugusiųjų, kurie galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ar vaikams saugu ten likti. O, esant poreikiui, inicijuoja reikiamą pagalbą“, - dėstė U. Klingerė.

Skaitytoja Ada (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad neseniai sodyboje vyko giminės balius, kuriame buvo tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. Ji neslėpė, kad visi suaugusieji alkoholio daugiau ar mažiau buvo paragavę, tačiau iki neadekvataus elgesio esą buvo dar labai toli. „Dėl garsios muzikos lauke buvo iškviesta policija. Jie pasiteiravo, kas atsakingas už vaikus, pasakiau, kad aš, nes ir savo vaikus dabojau, o buvau išgėrusi gal tris taures šampano. Ir pirmadienį prisistatė vaikų teisės. Suprantu, kad vaikai yra, bet nesu kažkokia neadekvati, negyvenu socialiniame bute, vaikai yra viskuo aprūpinti. Ar jau nebegaliu per pusę metų nė lašo išgerti? Ar dėl to gali vaikus atimti?“ - teiravosi moteris.

Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad viena alkoholinio gėrimo taurė nėra priežastis vaikų perkėlimui į kitą aplinką, nes kiekvienoje situacijoje svarbiausia yra suaugusiųjų atsakomybė, savo veiksmų ir galimos rizikos įvertinimas, vaikams saugių sąlygų sukūrimas. „Šeimoje nenustačius vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai savo reagavimą užbaigia ir su šeima atsisveikina“, - teigė U. Klingerė.

Vis tik ji neslėpė, kad nesaikingas tėvų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra viena dažniausių situacijų, kai vaikams pritrūksta saugumo ir rūpestingos suaugusiųjų priežiūros. „Remiantis mūsų turimais statistiniais duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjų reagavimo metu 65 proc. atvejų vaikus teko saugiai apgyvendinti kitoje aplinkoje dėl tėvų apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Dažniausiai minimais atvejais vaikams buvo suteikta galimybė laikinai apsistoti pas savo artimuosius (senelius, tetas, dėdes ir pan.) arba buvo užtikrinta, kad vaikui artimas žmogus atvyktų į šeimos namus ir tuo metu padėtų tėvams pasirūpinti vaiku“, - atskleidė pašnekovė.

Kokios teisinės pasekmės gresia tėvams?

Tad kyla klausimas - ar tokiais atvejais atvykusi policijos arba vaikų teisių apsaugos pareigūnai galėtų skirti baudas, išsivežti nepilnamečius ar netgi ilgesniam laikui apriboti tėvų valdžią?

J. Juškaitė nurodė, kad, jei tėvai pažeidžia vaiko teises, jiems gali grėsti civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė:

• Civilinė atsakomybė: kai tėvai daro žalą vaiko teisėms, juo nesirūpina (laikinai arba neterminuotai yra apribojama tėvų valdžia).
• Administracinė atsakomybė: kai vaikui neteisėtai trukdoma naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, tėvų valdžia naudojama priešingai vaiko interesams ir kita vaiko teises pažeidžianti veika (įspėjimas; bauda nuo 20 iki 100 eurų; įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos ir kitose programose).
• Baudžiamoji atsakomybė: kai vaikas yra gniuždomas fiziškai ar psichiškai, ilgą laiką būna be priežiūros ar kitaip žiauriai elgiamasi su vaiku (bauda; laisvės apribojimas; areštas; laisvės atėmimas iki 5 metų).

Anot J. Juškaitės, gali būti ir taip, kad nustačius pagalbos šeimai poreikį ji yra suteikiama, o tėvams dėl to nekyla jokių neigiamų teisinių pasekmių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė irgi akcentavo, kad viena alkoholinio gėrimo taurė nėra priežastis vaikų perkėlimui į kitą aplinką, nes kiekvienoje situacijoje svarbiausia yra suaugusiųjų atsakomybė, savo veiksmų ir galimos rizikos įvertinimas, vaikams saugių sąlygų sukūrimas.

Alkoholio vartojimo įtaka vaikų vystymuisi ir psichologinei būklei

Priklausomybė nuo alkoholio iš tiesų yra rimta problema, kuri paveikia ne tik jį vartojantį žmogų, bet ir visą jo šeimą. Šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, aplinka visada yra mažiau ar daugiau disfunkcinė. Keičiasi šeimos pusiausvyra, taisyklės, vaidmenys. Vaikai iš šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, yra mokomi nekalbėti, nejausti ir tuo pačiu metu yra auklėjami būti atsakingais ir rūpintis savo tėvais.

Gintarės Jurkevičienės interviu žurnalui "Prie kavos" duomenimis, tokie vaikai anksti išmoksta rūpintis ne tik savimi, jaunesniais broliais ir seserimis, bet neretai ir savo tėvais. Kritiškumas sau, menka savivertė iš tiesų yra dažna tarp alkoholikų vaikų. Alkoholikų vaikai jaučiasi atsakingi už visas ištinkančias problemas ir nesėkmes, o visus pozityvius dalykus savo gyvenime vertina kaip atsitiktinumą. Perdėtas atsakomybės jausmas ypač pasireiškia socialiniuose santykiuose.

Dažniausi vaikų vaidmenys disfunkcinėse šeimose:

• Herojaus vaidmuo: vaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Stresinėse situacijose elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis.
• Ramintojo arba talismano vaidmuo: tai šeimos terapeutas. Dažnai stresinėse situacijose pasitelkia humorą.
• „Man nerūpi“ arba prarasto vaiko vaidmuo: nusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį.
• Atpirkimo ožio vaidmuo: elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio.

Emocijos ir problemų sprendimas:

Nefunkcionalios problemų sprendimo strategijos yra viena rimčiausių pasekmių, kurią įgyja vaikai užaugę su alkoholikais tėvais. Kaip rodo tyrimai, alkoholikų vaikai ar jau suaugę alkoholikų vaikai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jie dažnai problemas sprendžia pasitelkdami vengimą ir neigimą. Tokiems vaikams yra būdingas negebėjimas atpažinti ir tvarkytis su neigiamomis savo ir kitų žmonių emocijomis. Gali būti ir taip, kad tokie vaikai pradeda neigti ir slopinti visas emocijas, nes jausti jiems yra pernelyg skausminga.

Vaikų reakcija pagal amžių:

Kaip į alkoholio vartojančius tėvus reaguoja vaikai, priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą, tai mažiau įtakoja vaikus.

• Vaikai ikimokykliniame amžiuje ne visada suvokia kas vyksta, bet jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, nerimą, bet tėvai jiems yra pasaulio centras, nepriklausomai nuo to, ar patenkina net bazinius jų poreikius.
• Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat seka tėvus, bando numatyti alkoholio pavartojimą.
• Paaugliai gali pradėti gėdytis savo tėvų arba jausti tėvams pyktį.

Jautriausias amžius - iki penkerių metų, vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą. Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Mergaitės greičiausiai yra paveikiamos labiau dėl įgimtos didesnės empatijos nei berniukai. Labai dažnai užaugusios tokios moterys ieško panašių vyrų į alkoholikų tėvus tam, kad atkurtų gimtojoje šeimoje patirtas emocijas.

Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei, vaikas turi galimybę nuolatos bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.), gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų. Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo (,,viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, ,,aš blogas dėl to mama/tėtis geria“).

Vaikų bandymai „padėti“ ir kur ieškoti pagalbos:

Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai nori padėti išspręsti šią problemą turintiems tėvams. Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveik visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia ,,išblaivintojus“. Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą. Deja, vaikai negali padėti savo gimdytojams įveikti šią problemą. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis, alkoholio vartojimo problemą tol, jokia pagalba yra beprasmiška. Ir vaikai dangstantis tėvus prieš giminaičius, darbdavius, padaro jiems tik meškos paslaugą.

Geriausia vaikams kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į ,,Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.

Alkoholio vartojimo pavyzdys ir ilgalaikės pasekmės

Tad skatiname tėvus tiek savo šeimos kasdienybėje, tiek ypatingomis progomis atkreipti dėmesį į savo pačių elgesį bei vaikui rodomą pavyzdį ir siekti, kad jis būtų jaunam žmogui visapusiškai naudingas, padedantis ugdyti jo tinkamus įpročius bei formuoti asmenines vertybes“, - nurodė U. Klingerė. Tyrimai rodo, kad vaikai daugelį elgesio modelių perima iš tėvų. Tad verta susimąstyti, kokią įtaką vaikams daro prie jų vartojamas alkoholis. Jei vartojate alkoholį prie vaikų, paaiškinkite, kad to nedera daryti kasdien. Galite išgerti vieną taurę, o antrosios atsisakyti - parodysite, kaip praktiškai atrodo saikingas alkoholio vartojimas. Pasikalbėkite su vaikais, kodėl nepilnamečiams negalima vartoti alkoholio (esminiai argumentai - jog jų smegenys vis dar vystosi ir stiprieji gėrimai joms gali daryti žalą, pavartojusiu alkoholio paaugliu gali pasinaudoti kiti asmenys ir t.).

Tikėtina, kad užaugęs vaikas taps abstinentu ir bjaurėsis net pabandyti svaigiųjų gėrimų, jei vaikas matė ir kitokių gyvenimo pavyzdžių. Kaip jau minėta, jei augdamas vaikas nuolat bendravo su alkoholio vartojimo problemų neturinčiu giminaičiu, labai didelė tikimybė, kad suaugęs toks vaikas neturės alkoholio vartojimo problemų. Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą - alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Visi jie skundžiasi nerimu, depresija, dideliu stresu ar vidine sumaištimi. Taip, tai tiesa. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų turi nemažai psichosocialinių sunkumų. Įgyta patirtis gimtojoje šeimoje žmogų lydi visą gyvenimą, susikurtus gyvenimo vaidmenis asmuo gali kartoti ir savo sukurtoje šeimoje.

Patarimai artimiesiems, kurie gali padėti tokių tėvų vaikams: svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas. Didžiausia klaida yra alkoholizmo problemos slėpimas; galvojimas, kad alkoholio vartojimo problemos tai valios neturėjimas ir jei žmogus panorės gebės pats susitvarkyti.

Ką sako mokslas: alkoholio įtaka palikuonių sveikatai ne tik per motiną

Su apsigimimais gimusiems kūdikiams diagnozuojant tokias būkles kaip vaisiaus alkoholinis sindromas, paprastai atsižvelgiama tik į motinos alkoholio vartojimo įpročius. Pasak CDC, šis sindromas gali pasireikšti motinos kraujyje esančiam alkoholiui per bambagyslę patekus vaisiui. CDC duomenimis, nėra žinomas saugus alkoholio kiekis nėštumo metu arba bandant pastoti. Tačiau nurodytas suvartoto alkoholio kiekis tiesiogiai nėra susijęs su alkoholio sukeltomis įgimtomis ydomis ir ne visos geriančios moterys pagimdo vaikus su vaisiaus alkoholiniu sindromu. Nors vaisiaus alkoholinio sindromo išsivystymo skirtumai gali būti susiję su tuo, kiek ir kada nėščios moterys geria, vien šiais veiksniais nepavyksta paaiškinti didelio simptomų spektro ir sunkumo.

Tačiau tyrimai aiškiai rodo, kad spermoje yra daug epigenetinės informacijos. Nors daugiausia dėmesio skiriama mamos alkoholio vartojimui nėštumo metu, M. Goldingas remdamasis prielaida, kad alkoholis yra socialinis narkotikas ir moterys dažniausiai geria ne vienos, o su savo partneriu, atliko tyrimus. Šių metų pradžioje paskelbtame tyrime buvo užfiksuotas skaitmeninis pelės snukučio atvaizdas. Pasitelkus pelių modelį atliktas tyrimas atskleidė, kad lėtinis patinų alkoholio poveikis turi įtakos palikuonių smegenų, kaukolės ir veido formavimuisi. Naudodami tą patį pelių modelį tyrėjai taip pat nustatė, kad kaukolės ir snukučio pokyčiai išlieka ir vėlesniame amžiuje. Konkrečiai buvo nustatytos žandikaulio ir suaugusių individų dantų dydžio bei išsidėstymo anomalijos. Kitais tyrimais nustatyta, kad pakito reguliariai alkoholį vartojančių pelių patinų palikuonių elgesys. Pastarieji tyrimai taip pat patvirtina tiesioginį alkoholio vartojimo poveikį vyrų vaisingumui ir porų gebėjimui sveikai pastoti.

Metiniais skaičiavimais, dėl vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos kasmet patiria nuo 1,29 iki 10,1 milijardo JAV dolerių išlaidų. Šeštajame ir septintajame 20 a. dešimtmečiuose paskelbti pirmieji tyrimai apie toksinų poveikio motinoms įtaką apsigimimams buvo sutikti skeptiškai ir su nepasitikėjimu. M. Goldingas yra įsitikinęs, kad kai kurie medicinos ir mokslo bendruomenės nariai, taip pat visuomenė griežtai neigs būsimo tėvo girtavimo įtaką.

tags: #ar #baus #t4vus #jei #bus #vaikas

• Auklėtojų pavardės
• Išmokų ypatumai antraisiais motinystės atostogų metais
• Paaiškinimai ir pavyzdžiai
• aktyvus laikas su kūdikiu
• Grįžimas į formą po gimdymo