Vaikų klausa: raida, sutrikimai ir atsistatymo galimybės

Visiškas vaiko kurtumas - retenybė, bet prikurtimas, trukdantis vystytis kalbai ir mokytis, pasitaiko vaikams dažnokai. Mažesniam kaip vienerių metų kūdikiui prikurtimą sunku nustatyti. Klausos sutrikimai gali turėti didžiulės įtakos vaiko raidai ir gerovei. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti geriausias vaiko ateities perspektyvas.

Klausos pažeidimas yra ir dažniausia įgimta naujagimių patologija: nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta su įgimtu klausos sutrikimu. Nepaisant to, daugeliu atvejų klausos netekimas yra išgydomas arba reabilituojamas.

Klausos raida ir svarba vaiko vystymuisi

Garso svarba vaiko vystymuisi yra didžiulė. Klaidinga manyti, kad nuo vaiko gebėjimo girdėti priklauso tik jo kalbos raida. Klausa taip pat turi didžiulę įtaką gebėjimams išmokti ir mokėti skaityti, rašyti, socialinių įgūdžių lavinimui, emocinei raidai, savivertei ir saugumui.

Klausa yra jutimas, kurį užtikrinantys organai ir smegenų zonos, atsakingos už garsų pažinimą, vienos pirmųjų ima formuotis žmogui esant dar mamos įsčiose. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27-29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą.

Dėl to kūdikėlio laukiantys ir jį per mamos pilvo sieną kalbinantys tėvai gali tikėtis, kad dažnai girdėtus šeimos narių balsus šis atpažins vos tik gimęs. O kai tai įvyks, sveika klausa bus labai svarbi jo gyvenimo dalis, lemianti normalią fizinę, socialinę, kognityvinę raidą ir tolesnius augančio žmogaus santykius su kitais žmonėmis bei aplinka.

Klausos vystymosi etapai:

• Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų garsai turi didžiulę reikšmę vaiko smegenų vystymuisi. Nuolatinis smegenų stimuliavimas garsu padeda vaikui išmokti atpažinti tėvų, artimųjų balsus.
• Artimųjų balsų atpažinimas ne tik leidžia lavinti kalbos įgūdžius, bet ir sukuria komforto, saugumo jausmą, kuris yra labai svarbus mažyliui atėjus į didžiulį nepažįstamą pasaulį. Saugumo jausmo stoka gali turėti neigiamų pasekmių emocinei raidai.
• 6 mėnesių kūdikis atkreipia dėmesį ir į labai tylius garsus, 9 mėnesių jis įdėmiai klausosi pažįstamų garsų ir pradeda čiauškėti savo kalba bei dairytis, ieškodamas nežinia kur esančio garso šaltinio.
• Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. Ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia.
• Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Kalbos raida tampa vis spartesnė.
• Jeigu vienerių metų vaikas aiškiai taria atskirus žodžius, o dvejų - sudeda juos kartu, trejų - formuluoja suprantamus sakinius, galite būti ramūs, kad jūsų vaiko klausa normali.

„Maži vaikai iki 3 metų daugiau pasaulio suvokia per klausą, negu per regą, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Jų smegenys pirmiausia vystosi priimdami pasaulį per garsus. Ir jeigu tų garsų nėra, natūraliai negali vystytis intelektas.“

Klausos sutrikimų tipai

Kurtumas, arba klausos pažeidimas, gali būti dviejų rūšių: įgimtas ar anksti įgytas arba vėlyvesniame amžiuje atsiradęs neprigirdėjimas. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, skiriami šie klausos sutrikimų tipai:

1. Kondukcinis klausos sutrikimas. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. „Kondukcinio sutrikimo metu kažkas sutrikdo garso perdavimą ir neleidžia jam sklisti per išorinę ausį (ausies kanalą) arba vidurinę ausį (sritį, kurioje yra trys maži ausies kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpelė). Garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs garsai gali būti sunkiai girdimi.“
2. Neurosensorinis klausos sutrikimas. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl vidinės ausies (sraigės) neuroepitelinių ląstelių pažeidimo, t.y. neurosensorinis. Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų.
3. Mišrus klausos sutrikimas. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinami mišriu klausos sutrikimu.

Klausos sutrikimas gali būti silpnas, vidutinis, stiprus arba visiškas. Priklausomai, kokia klausos pažeidimo kilmė, vieni jų yra sėkmingai gydomi, o kiti, nei vaistais, nei chirurginiu būdu, klausos atstatymo negarantuoja.

Dažniausios klausos sutrikimų priežastys vaikams

Deja, atsakyti į klausimą, kodėl vaiko klausa yra silpna, yra sudėtinga, nes silpną klausą gali lemti genetiniai veiksniai, įvairiausių ligų komplikacijos, komplikacijos gimdymo metu, priešlaikinis gimdymas. Taip pat priežastys gali būti kelios vienu metu. Štai dažniausiai pasitaikančios priežastys:

• Vidurinės ausies uždegimas ir skysčių kaupimasis: Populiariausia vaikų klausos sutrikimo priežastis - vidurinės ausies uždegimas. Tai reiškia, kad ausies būgnelio ertmėje atsiranda skysčio. Skystis trukdo per vidurinę ausį perduoti garsą į nervus, siunčiančius informaciją smegenims. Sveiko žmogaus vidurinėje ausyje atsiradęs skystis pašalinamas per „Eustachijaus“ vamzdelį. Kai „Eustachijaus“ vamzdelis pilnai nevykdo savo funkcijos, atsiranda vidurinės ausies uždegimas. „Peršalus ar pasireiškus ausų infekcijai, vidurinėje ausyje gali prisikaupti skysčių. Tas skystis sukelia ženkliai didesnį pasipriešinimą nei oras klausos kauliukams, kurie perduoda garsą į vidinę ausį“. „Alergijos dažnai sukelia skaidraus skysčio kaupimąsi vidurinėje ausyje arba uždegimą Eustachijaus vamzdyje.“
• Sieros kamščiai arba svetimkūniai: Rečiau pasitaikanti vaiko prastos klausos priežastis - sieros kamščiai arba svetimkūniai ausyje. Perteklinis ausų vaško kaupimasis ir atsiskyrusios odos ląstelės ausies kanale sudaro sieros kamštį, kuris blokuoja garso patekimą į vidurinę ausį. Svetimkūniai į ausis dažniau patenka vaikams, kurie į išorinę klausomąją landą įkiša įvairius smulkius daiktus (žirnius, pupeles, karoliukus, akmenukus).
• Genetinės priežastys: Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas. Žinoma, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių įgimto klausos sutrikimo atvejų lemia pakitę genai. Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių: nei jų tėvai, nei seneliai neturi jokių klausos sutrikimų. Patologiją lemia recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, kuris tiesiog klajoja per kartas. Susitikus dviems tokiems pakitusiems genams vaikas gimsta su klausos sutrikimu.
• Infekcinės ligos: Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija yra antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis ir lemia apie 10-30 proc. atvejų. Klausos patologija yra labiausiai paplitęs ilgalaikis ĮCMV infekcijos padarinys. Besimptomės ĮCMV infekcijos atveju klausa gali sutrikti per 6 metus nuo gimimo, tačiau dažniausiai tai atsitinka per pirmuosius gyvenimo metus. Kitais atvejais dalinį kurtumą sukelia smegenų pažeidimas, išsivystęs dėl infekcijos, pavyzdžiui, meningito arba - dėl infekcijos, kuria sirgo nėščia būsimoji mama (pavyzdžiui, raudonukės). „Dažnai pasitaikantys virusai, tokie kaip meningitas, raudoniukė, tymai ir kiaulytė, yra susiję su laikinu ar nuolatiniu neurosensoriniu klausos netekimu.“
• Ototoksiniai vaistai: Ototoksinių vaistų vartojimas nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus. Dažniausiai tai antibiotikai - aminoglikozidai ir vankomicinas, kilpiniai diuretikai. Nustatyta, kad aminoglikozidų sukeltas ototoksiškumas yra nulemtas genetiškai. „Kai kuriems žmonėms konduktyvinis ar neurosensorinis klausos sutrikimas pasireiškia kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis, priklausomai nuo jų dozės“.
• Triukšmo poveikis ir akustinė trauma: Pramoginių ar profesinių triukšmų poveikis. Ilgalaikis šių triukšmų poveikis gali sukelti nuolatinį klausos pažeidimą. Saugiu triukšmo lygiu pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) yra laikomi garsai iki 70 dB. Pabrėžiama, kad neigiamas triukšmo poveikis žmogaus klausai prasideda, kuomet darbo vietoje triukšmo lygis viršija 85 dB ir tęsiasi 8 valandas. Net ir trumpas triukšmas, kuris viršija 120 dB (pavyzdžiui, greitosios pagalbos sirena) gali sukelti laikiną ar nuolatinį klausos sutrikimą. Klausą gali pabloginti ir akustinė trauma, kuri atsiranda dėl labai stipraus, skausmą sukeliančio, trumpalaikio garso poveikio, pavyzdžiui, sprogus signalinei raketai, sprogmeniui, iššovus iš šautuvo arba pabuvus labai garsiame koncerte. „Dabar tapo populiarus nuolatinis muzikos klausymas per ausines. Kokią žalą toks nuolatinis garsios muzikos klausymas daro, paaiškėti gali artimoje ateityje, nes akivaizdu, kad klausos aparatas alinamas palaipsniui ir nuolatos“, - pasakojo LOR gydytoja.
• Galvos ir gimdymo traumos: Klausos negalavimą sukelia galvos trauma, gimdymo trauma, sunki naujagimio gelta. „Stiprus smūgis į galvą gali sulaužyti klausomuosius kauliukus ir sukelti konduktyvinį klausos netekimą. Taip pat gali sukelti vidinės ausies skysčio nutekėjimą, dėl kurio atsiranda neurosensorinis klausos netekimas“. Būgnelio traumos - dar viena priežastis, kodėl klausa gali pablogėti, jam plyšus, kai neatsargiai krapštoma ausis ar bandant šalinti svetimkūnį. Būgnelis gali plyšti ir dėl staiga padidėjusio slėgio landoje (pvz., sudavus delnu į ausį, šokant iš aukštai į vandenį, nuo smūgio į galvą, kai lūžta kaukolės pamatas bei smilkinkaulis).
• Kitos ligos ir būklės: Klausos sutrikimo veiksniais taip pat laikomi: tokie hipoksijos (deguonies trūkumo) rodikliai, kaip APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val. Taip pat klausa gali pablogėti esant ūmiam ausų uždegimui, ypač pūlingam, kai trūksta būgnelis. Otosklerozė - ši liga sukelia nenormalų vidurinės ausies kaulų augimą (dažniausiai paveikiamas trečiasis iš klausomųjų kauliukas - kilpelė). Šis netaisyklingas augimas neleidžia kauliukams tinkamai vibruoti. Tai sukelia laipsnišką klausos netekimą, kuris dažniausiai pastebimas abejose ausyse.

Apibendrinta klausos sutrikimų priežasčių lentelė

Kaip atpažinti klausos sutrikimą vaikui?

Kuo greičiau bus nustatytas klausos sutrikimas, tuo greičiau vaikas gaus reikiamą pagalbą. Tad kilus įtarimams dėl klausos, patartina nedelsti kreiptis pagalbos į specialistus. Vaikų klausos sutrikimai nėra neįprasta.

Vaiko reakcija į garsą tampa lengviau pastebima, kai jis auga. Iki keturių mėnesių amžiaus jūsų kūdikis gali išplėsti akis, suraukti antakius ar nukreipti akis į garsą. Po keturių mėnesių lengviau nustatyti reakciją į garsus, esančius aplink jūsų vaiką. Tačiau atminkite, kad gali būti ir kitų priežasčių, kodėl jis negali gerai girdėti.

Kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa nepriekaištinga. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienokio ar kitokio tipo garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir jos mokytis.

Pirmieji klausos sutrikimo požymiai gali būti - elgesio neatitikimas ir prastas suvokimas. Susilpnėjusi vyresnio amžiaus vaiko klausa gali neturėti įtakos kalbos vystymuisi.

Klausos sutrikimo požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Vaikas pradeda prastai girdėti televizoriaus garsą ir nuolat prašo jį pagarsinti arba nuolat prašo suaugusiųjų pakartoti pasakytus žodžius. Tokių vaiko prašymų priežastys gali būti ir kitos, bet reikėtų atkreipti į juos dėmesį.
• Pakinta kalbėjimas.
• Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys.
• Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
• Negali sekti garso ir jo krypties.
• Nereaguoja, kai su juo kalbama.
• Nesugeba suprasti klausimų ir tinkamai atsakyti.
• Atrodo išsiblaškęs arba mintimis „nuklydęs“ kažkur kitur.
• Kalba vystosi lėčiau nei bendraamžių.
• Iškyla problemų bendraujant.
• Pasižymi prastais akademiniais rezultatais.
• Nuolat pasigarsina televizoriaus ar kito įrenginio garsą.

Jeigu įtariate, kad vaikui sutrikusi klausa, būtinai kreipkitės į gydytoją. Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Ankstyvoji diagnostika: naujagimių klausos patikra

Nuo 2004 m. Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse per pirmas kelias dienas nuo gimimo visi naujagimiai yra tikrinami dėl galimų klausos sutrikimų. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje.

Tokia klausos patikra yra vienintelis būdas nustatyti ar įtarti klausos sutrikimus pirmaisiais žmogaus gyvenimo mėnesiais: maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių.

Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Tam yra naudojamas otoakustinės emisijos metodas: nesudėtingas, miegančiam vaikui galimas atlikti vidinės ausies sraigės ir išorinių plaukuotųjų klausos ląstelių, reaguojančiųjų į garsą, būklės tyrimas. Jis išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje išgirdus skleidžiamą garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant.

Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Pakartojus tyrimą, daliai vaikų, kuriems patikros rezultatai pirmą kartą būna neigiami, antruoju bandymu gaunami teigiami rezultatai. Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad būtumėte tikri, ar kūdikio klausa yra gera, kartais gali tekti klausos patikros tyrimą pakartoti.

Išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos standartai reikalauja, kad kiekvienam naujagimiui būtų atlikta klausos patikra, klausos pažeidimas kūdikiui būtų nustatytas iki 3 mėn. amžiaus, o klausos reabilitacija būtų pradėta iki vaikui sukaks 6 mėn.

Gali būti, kad jūsų vaiko klausa buvo tikrinama, kai jis buvo naujagimis, tačiau kartais klausos sutrikimai gali išsivystyti vėliau. Būtent dėl vėlai pasireiščiančio klausos sutrikimo, net pusės ĮCMV infekcijos sukeltos klausos patologijos atvejų nepavyksta nustatyti visuotinės naujagimių klausos patikros metu.

Klausos diagnostika ir gydymo galimybės

Kilus įtarimams, vaikas bus atlikti reikalingi tyrimai, nustatytas klausos nusilpimo lygis ir suteiktos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų. Jei atlikus patikrą yra įtariamas klausos sutrikimas, atliekami kiti, sudėtingesni klausos tyrimai.

Klausos tyrimai:

• Otoskopija / Mikroskopija / Endoskopija: Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopuojant, mikroskopuojant ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų.
• Impedansometrija: Tyrimas, įvertinantis klausą, vadinamas impendansometrija - tai būgnelio paslankumo matavimas, keičiant išorinį atmosferos slėgį išorinėje klausomojoje landoje.
• Audiometrija: Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas - audiometrija. „Audiometrijos metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas. Garso stiprumo matavimo vienetas yra decibelas (dB). Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Audiogramą geriau suprasti padeda vaizdinė erdvė audiogramoje, kurioje išdėstyti žmogaus kalbos garsai. Jie sudaro į bananą panašią formą, iš čia kilo ir jos pavadinimas - „kalbos bananas“. Ši erdvė parodo, kiek reikia girdėti, kad būtų galima suvokti kitų žmonių kalbą.“

Klausos atstatymo ir reabilitacijos būdai:

Remdamasis testų rezultatais, klausos priežiūros specialistas gali rekomenduoti tinkamą gydymą. Daugeliu atvejų klausos netekimas yra išgydomas arba reabilituojamas. Tikrai verta ieškoti atsakymų ir gauti Jums tinkamiausią gydymo būdą.

• Medikamentinis gydymas ir stebėjimas: Klausos praradimas, susijęs su peršalimu ar skysčiu vidurinėje ausyje, gydomas įvairiais būdais. Kartais tai yra taip paprasta, kaip laukti, kol vaikas paaugs, o vidurinės ausies skystis savaime pasišalins. Lėtinis klausos susilpnėjimas gydymui nepasiduoda. Ligai pristabdyti dažniausiai skiriami kraujotaką gerinantys vaistai, vitaminai.
• Chirurginis gydymas: Sunkesniais atvejais skysčiui pašalinti reikalinga nedidelė operacija. Otosklerozė taip pat gydoma chirurginiu būdu. Naudodami modernią įrangą, gydytojai otorinolaringologai gali tiksliai diagnozuoti ligas ir greitai bei mažiau skausmingai atlikti įvairias procedūras (išplauti ausis, atlikti ausų atsiurbimą).
• Klausos aparatai: Nusilpus klausai skiriami klausos aparatai. Įgimtas klausos sutrikimas, dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo, yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Daugumoje atvejų klausos aparatų skyrimas yra efektyvus.
• Kochlearinė implantacija: Jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija. Kochlearinis implantas - tai elektroninis medicininis prietaisas, kuriuo kurtiesiems grąžinama klausa. Procesorius transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, operacijos metu pritvirtintas vidinės ausies sraigėje, perduoda šį signalą klausos nervui, kur toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi.
• Reabilitacija ir ugdymas: Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybes išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus.

„Pirmiausia patarčiau pasirinkti specialistą, kuriuo pasitikėsite, kuris stebės vaiko reabilitacijos procesus. Įvertinęs situaciją, specialistas sudarys reabilitacijos planą ir aptars su tėvais. Geriausią rezultatą galima pasiekti tada, kai į reabilitacijos procesą įsitraukia ne tik gydytojas bei klausos protezavimo specialistas, bet ir logopedas, surdopedagogas bei, aišku, tėvai.“

Klausos profilaktika ir ausų priežiūra

Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą, trukdo gebėjimui dirbti ir mėgautis gyvenimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, juos nustačius laiku. Siekiant išvengti įgimto klausos sutrikimo reikia atkreipti dėmesį į įgimtos infekcijos profilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir gydymą.

Rekomendacijos tėvams:

• Ausų higiena: Klausą silpnina net neteisinga ausų priežiūra. Neteisingai ir neatsargiai valant ausis krapštukais, degtukais, segtukais galima sužeisti ausies landą ar net būgnelį. Landa gali prikraujuoti, sužeistoje landoje gali daugintis bakterijos, siera nustumiama toliau. Dėl ilgą laiką besikaupiančios sieros susidaro nemažas kamštis, pablogėja klausa. „Ausis kaip ir visą kūną reikia plauti pirštu, muilu, vandeniu ir rankšluosčiu nusausinti. Nenaudoti ausų krapštukų“, - pamokė gydytoja. Kad nesusidarytų sieros kamščiai, patartina profilaktiškai du - tris kartus per savaitę nusiprausus, į ausis įpurkšti aerozolių arba aliejiniu pagrindu lašų. Tada siera suminkštėja ir geriau išsiplauna. Jeigu vis dėlto siera susikaupia gausiai, patartina ateiti į LOR kabinetą, kur išplaus ausis.
• Apsauga nuo triukšmo: Ilgalaikis triukšmas, kuris viršija leistinas normas, yra kenksmingas. Kuo triukšmo spektre daugiau aukštų tonų, kuo triukšmas intensyvesnis ir trunka ilgesnį laiką, tuo jis kenksmingesnis sveikatai. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didesnis nei 85 dB garsas (maždaug toks, kokį girdime koncertų metu) gali sukelti klausos praradimą jau po kelių valandų. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad triukšmo neigiamas žalingas poveikis klausai yra negrįžtamas“. Todėl dirbant triukšmingoje aplinkoje būtina naudoti nuo triukšmo apsaugančias ausines - tai gali padėti apsaugoti klausą. Vaikus reikia mokyti saugiai naudotis ausinėmis ir vengti pernelyg didelio triukšmo.
• Svetimkūniai ir traumos: Patiems namuose bandyti šalinti svetimkūnius iš ausies nereikėtų. Taip pat vengti sužalojimų, kurie gali pažeisti ausies būgnelį.
• Kelionės lėktuvu: Skrydžio metu juntamas ausų užgulimas, kartais labai stiprus skausmas, ūžesys. Ausis traumuojama dėl to, kad nespėja išsilyginti slėgis būgninėje ertmėje ir išorinėje ausies landoje. Kad žmonės palengvintų savo būklę, turėtų kramtyti kramtomą gumą, čiulpti ledinukus, žiovauti, užspausti nosį ir pūsti. Turintys lašų į nosį, turėtų jų įsilašinti.

Todėl, jei atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa yra sutrikusi - būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliktų klausos tyrimus ir patvirtintų ar paneigtų įtarimus, o esant poreikiui, paskirtų gydymą.

tags: #ar #atsistato #vaiku #klausa

• Reikalavimai globos įstaigoms
• Juodžemio kokybė
• Kaip mityba veikia vyrų sveikatą
• Ar galima maudytis per menstruacijas?
• Sužinokite daugiau apie Kauno Tirkiliškių lopšelį-darželį