Apsunkęs Skrandis Vėlyvojo Nėštumo Metu: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Daugeliui moterų nėštumas yra vienas gražiausių gyvenimo laikotarpių, tačiau ši nuostabi patirtis sukelia ir daug nepatogumų. Dažnai vienas iš jų yra rėmuo arba deginimo pojūtis krūtinėje, kurį gali lydėti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir viduriavimas. Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Daugelis moterų rėmens simptomus pirmą kartą patiria nėštumo metu - šis nemalonus jausmas vargina net trečdalį būsimų mamyčių, ypač nėštumo pradžioje ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Nors rėmuo nėštumo metu yra dažnas ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių, jis gali būti labai nemalonus ir neigiamai paveikti moters nėštumo eigą bei gyvenimo kokybę. Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.

Kas yra apsunkęs skrandis nėštumo metu?

Nors daugelis žmonių sąvokas rėmuo ir rūgšties refliuksas vartoja pakaitomis, šios dvi problemos apibrėžiamos skirtingai. Esant refliuksui, sutraukiamasis raumuo (raumenų barjeras) neužsiveria taip, kaip turėtų. Dėl to skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į stemplę. Rūgštis dirgina jautrią stemplės gleivinę. Rėmuo, kurį jaučiame kaip skausmo ar deginimo pojūtį krūtinėje, yra rūgšties refliukso simptomas. Jis dažniausiai pasireiškia vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes kūdikis užima vis daugiau vietos pilve. Tai keičia organų padėtį, todėl vis labiau spaudžiamas skrandis ir sutraukiamasis raumuo. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi.

Kodėl nėštumo metu vargina apsunkęs skrandis ir rėmuo?

Apsunkusio skrandžio pojūtis ir rėmuo nėštumo metu dažnai yra susiję su dviem pagrindiniais veiksniais: hormonų pokyčiais ir fiziniais kūno pokyčiais.

Hormoniniai pokyčiai

Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali atpalaiduoti sutraukiamąjį raumenį skrandžio ertmėje (raumenų barjerą). Tuomet raumuo neužsiveria taip, kaip turėtų, todėl rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę - tai vadinama rūgšties refliuksu. Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raumenis, kad būtų lengviau įsisavinti maisto medžiagas, keliaujančias į placentą ir palaikančias sveiką kūdikio vystymąsi. Tačiau progesteronas taip pat gali atpalaiduoti raumenų barjerą, todėl rūgštis iš skrandžio keliauja atgal į stemplę.

Fiziniai kūno pokyčiai

Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Nėštumui einant į pabaigą gimda kelia skrandį, jo turinys užsibūna ilgiau, gaminasi daugiau skrandžio sulčių. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę ir ją dirgina. Dėl hormonų poveikio sumažėja vožtuvo, esančio tarp stemplės ir skrandžio, tonusas. Gimda vis labiau plečiasi, palikdama mažai vietos kitiems organams. Šie spaudžia skrandį, todėl didesnė tikimybė, kad iš jo ištekės skrandžio rūgštis.

Kiti dažni virškinimo trakto sutrikimai, galintys sukelti apsunkusio skrandžio pojūtį

Be rėmens, nėštumo metu pasireiškia ir kiti virškinimo trakto sutrikimai, kurie gali sustiprinti apsunkusio skrandžio pojūtį.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija. Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.

Pilvo pūtimas ir obstipacija (vidurių užkietėjimas)

Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu. Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.

Viduriavimas

Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas. Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą. Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.

Tulžies pūslės akmenligė

Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.

Apsunkusio skrandžio ir kitų virškinimo sutrikimų simptomai nėštumo metu

Kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir kiekviena būsima mama skirtingai išgyvena nemalonius su juo susijusius jausmus, taip pat ir rėmenį. Štai keletas dažniausių nėščiųjų rėmens ir apsunkusio skrandžio simptomų, tačiau nebūtinai visi jie pasireikš jums:

• deginimo pojūtis krūtinėje iškart už krūtinkaulio, atsirandantis po valgio ir trunkantis nuo kelių minučių iki kelių valandų;
• deginimo pojūtis gerklėje arba aštraus, rūgštaus ar sūraus skysčio skonis gerklės gale;
• krūtinės skausmas, ypač pasilenkus, atsigulus ar suvalgius didelį kiekį maisto;
• lėtinis kosulys;
• raugėjimas;
• užkimimas;
• vėmimas;
• sotumo jausmas;
• pilvo pūtimas;
• švokštimas kvėpuojant ar kiti į astmą panašūs simptomai;
• bendras negalavimas ar energijos stoka.

Kaip išvengti ar palengvinti apsunkusio skrandžio simptomus nėštumo metu?

Rėmuo nėštumo metu gali būti labai nemalonus ir gali pasireikšti nėščiosioms kelis mėnesius. Todėl svarbu žinoti, kokiais būdais galima jį sušvelninti ar net jo išvengti.

Mitybos įpročių keitimas

• Per dieną valgykite kelis nedidelius patiekalus. Taip maistas skrandyje neužsilaikys per ilgai. Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis (kas 2-3 val., suvalgomo maisto kiekis apie 300 g).
• Valgykite lėtai ir su malonumu, gerai sukramtykite maistą.
• Tarp valgių vartokite daug skysčių. Taip pat prieš valgį išgerkite vieną ar du gurkšnius šilto vandens, kad lengviau suvirškintumėte maistą.
• Nevalgykite bent 2-3 valandas prieš miegą.
• Venkite kepto, aštraus ar riebaus, sunkiai virškinamo maisto.
• Ribokite kofeino vartojimą.
• Negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų, net ir gazuoto vandens.
• Suraskite kokį nors maisto produktą, kurį išgėrus ar užkandus, nemalonūs pojūčiai išnyksta.
• Nerūkykite ir venkite alkoholio. Rūkant ir vartojant alkoholį nėštumo metu, ne tik padidėja rėmens tikimybė motinai, bet ir kyla sveikatos problemų rizika kūdikiui.

Gyvenimo būdo korekcija

Norint atsikratyti rėmens, svarbu ne tik pakeisti mitybos įpročius, bet ir taikyti kitus veiksmingus būdus.

• Valgio metu sėdėkite tiesiai, kad atpalaiduotumėte skrandį.
• Pavalgę nesėdėkite ir negulėkite. Vietoj to trumpai pasivaikščiokite, kad lengviau suvirškintumėte maistą.
• Bent vieną valandą po valgio nesilankstykite ir nesigulkite.
• Galvūgalį laikykite aukščiau nei kojūgalį. Miegokite pakėlus galvūgalį 15 cm ar daugiau. Po pečiais taip pat galite pasidėti pagalvių. Tai neleis skrandžio rūgščiai tekėti link krūtinės.

Medikamentinis ir papildomas gydymas

Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo būdai.Alginatų pagrindu pagaminti rėmenį malšinantys gaminiai, tokie kaip WAYA StopReflux, gali padėti sustabdyti rėmenį nėštumo metu. Ši medicinos priemonė mažina rėmenį, sustabdydamas refliuksą per mažiau nei tris minutes, taip pat gydo ir apsaugo gleivinę. Prieš vartodamos gaminį nėštumo metu pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu. Dažnai pajutus graužimą, moterys užsimaišo ir geria valgomosios sodos tirpalą. Jis yra šarminis ir greitai sureaguoja su rūgščiu skrandžio turiniu neutralizuodamas rūgštį skrandyje. Deja, palengvėjimas jaučiamas trumpai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate stiprų galvos skausmą, staigų patinimą, regėjimo pokyčius, stiprų pilvo skausmą arba pasunkėjusį kvėpavimą. Jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus. Apsunkęs skrandis ir virškinimo sutrikimai yra dažnas reiškinys nėštumo metu, tačiau tam tikri simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes būkles. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

tags: #apsunkes #skrandis #paskutinio #nestumo #metu

• Dinaminių stiklų pasaulis vaikams
• Odai priežiūra nėštumo metu
• Seksualinės prievartos prieš vaikus samprata
• Asortimentas išparduotuvėje
• Gimimo datos ir karjeros gairės: Suho ir Baekhyun