Vaiko teisių tarnybos vaidmuo ir šeimos saugumas: iššūkiai ir rekomendacijos

Vaiko teisių apsauga yra viena svarbiausių valstybės užduočių, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir saugumą. Tačiau pastaraisiais metais visuomenėje vis dažniau kyla diskusijos apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) taikymą ir institucijų veiklos efektyvumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime esamą situaciją, išanalizuosime kilusias problemas ir pateiksime rekomendacijas, kaip galima tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje.

Realybė ir visuomenės lūkesčiai

2020 metų liepos 1 d. sukanka dveji metai nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios. Daugelis abejonių, kilusių įstatymo priėmimo metu, pasirodė esančios pagrįstos. Smurtas šeimoje, apibrėžiamas kaip vyrų smurtas prieš moteris ir vaikus, vyksta ten, kur visi turėtų jaustis saugūs - namų aplinkoje. Tačiau policijos statistika rodo, kad toli gražu taip nėra. Pavyzdžiui, 2019 m. policija gavo 53 075 prašymus apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto.

Akivaizdu, jog 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kreipimųsi į policiją kasmet didėjo dešimtimis tūkstančių, kol galų gale nusistovėjo apie 50 000. Šis įstatymas atliepė visuomenės poreikį šalinti kraštutinę moterų diskriminacijos formą ir tapo svarbia lyčių demokratijos įtvirtinimo gaire. Tačiau priėmus VTAPĮ kilo didžiulė visuomenės pasipiktinimo banga, kurią nepavyko paaiškinti „žemais minios instinktais“.

Žmogaus teisių organizacijos suvienijo jėgas ir aktyviai pasipriešino puolimui - rengė protesto pareiškimus, kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, reiškė paramą atskiriems parlamentarams. Protestų banga ilgainiui nuslūgo, tačiau problema išliko.

Kontroversiški atvejai ir institucinis smurtas

Asociacija „Vilniaus Moterų namai“ ir toliau gauna pagalbos prašymus moterų, kurios kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau vietoje įstatymų garantuojamos apsaugos ir pagalbos susiduria su institucijų grasinimais atimti iš jų vaikus. Dažnai nurodoma, kad „šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“.

A. Jakavonienė teigė, kad vaikų tėvas sutiko lankyti pozityvios tėvystės kursus, tačiau tai daryti pradėjo tik praėjusią savaitę. Anot jos, buvo nustatyta daugiau požymių, kad tėvai taiko auklėjimo metodus, kurie gali būti prilyginami smurtui.

Pasak A. Jakavonienės, „tai, kad vienam iš vaiko atstovų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepaneigia fakto, kad kitas iš tėvų galėtų su tam tikra socialine pagalba, bendradarbiaujant, atliekant stebėseną šeimoje, sėkmingai auginti vaikus užtikrinant jų tinkamas gyvenimo sąlygas.“ Tačiau, pasak specialistės, tėvas bendradarbiauti su tarnybomis pradėjo tik dabar, o vaikų motina tai daryti apskritai atsisako. „Deja, su motina mūsų specialistai neturi galimybių bendrauti ir bendradarbiauti, nes motina atsisako“, - spaudos konferencijoje teigė A. Jakavonienė.

Paimtų mažamečių vaikų tėvai teigė, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba su jais pradėjo bendrauti tik po kilusio ažiotažo žiniasklaidoje. Vaiko teisių apsaugos skyriai gavo informaciją iš policijos įstaigos apie tai, kad tėvas grįžo kartu su vaikais į gyvenamąją vietą ir atsisako vaikus vežti apžiūrai.

A. Jakavonienė taip pat viešai atsiprašė dėl Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės viešų pasisakymų apie motinos neblaivumą, kurie neatitinka realybės. Ji teigė turinti žinių, kad kauniečių asmeniškai atsiprašė šią informaciją paskleidusi Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistė. „Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių viešuosius pasisakymus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės apie tai, kad motina buvo neblaivi. Byloje tokių duomenų nėra, todėl šie duomenys nebuvo pateikti kitoms institucijoms ir jie niekada nebuvo vertinti“, - teigė A. Jakavonienė. „Šie žodžiai buvo išimtinai išsakyti žiniasklaidai, dėl to dar kartą nuoširdžiai atsiprašau šeimos už tą institucinį šmeižtą, kuris neatitinka tikrovės ir dėl ko šeima galėjo patirti neigiamus išgyvenimus.“

Atvejo vadybos kritika

Atvejo vadybos institutas, įgyvendintas pagal VTAPĮ, sulaukia ypač daug kritikos. Asociacija „Vilniaus Moterų namai“ teigia, kad „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pragaru pavertė daugybės Lietuvos moterų gyvenimus ir buitį“. Pabrėžiama, kad tai liečia moteris, turinčias reikiamus įgūdžius ir kompetencijas pasirūpinti savo vaikais, savarankiškas pajamas, tinkamą būstą ir sėkmingas profesines karjeras. Tačiau būtent taip bandoma spręsti vaikų gynimo nuo smurto šeimoje problemą - ne pašalinant ir drausminant smurtautoją, o padarant motinas socialinių paslaugų įstatymo subjektais.

Pavyzdžiui, vienu atveju atvejo vadybininkė informavo moterį, kad „kol neišmoksi gražiai bendrauti su savo vyru, aš tave skųsiu vaikų teisėms“, nors šiuo atveju ilgus metus buvo sistemiškai smurtaujama ne tik prieš moterį, bet ir prieš vaikus, o šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tėvo smurto prieš mažametį. Deja, atvejo vadybininkė turi visišką laisvę taip elgtis - VTAPĮ nenumato specialisto atsakomybės už nekompetentingą, perteklinį ir žalingą elgesį.

Kitame atveju Vilniaus miesto SKPC klientei vaikų teisių tarnybos buvo iškeltas reikalavimas su 5 vaikais išsikelti iš 3 aukštų namo į 2 kambarių nuomojamą butą, nes pasilikti namuose su smurtautoju „vaikučiams esą nesaugu“. Nors ir šiuo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, tarnyba nesiėmė veiksmų ginti mažamečio interesus ir suteikti paramą moteriai, turinčiai puikią karjerą ir atsakingai auginančiai 5 vaikus.

Iš to seka, kad „ydingas yra pats Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nenumatantis institucijų darbo monitoringo mechanizmo ir neapibrėžiantis specialistų atsakomybės už perteklinį ir/ar neadekvatų poveikio priemonių taikymą, t. y. institucinis smurtas užkoduotas pačiame Įstatyme.“ Tiek Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, tiek socialinėms tarnyboms, vykdančioms atvejo vadybą, yra suteikti nepagrįstai platūs įgaliojimai kištis į asmeninį moterų gyvenimą, taip tarnyboms tampant įrankiu smurtautojui toliau kontroliuoti savo aukas, moteris ir vaikus.

Rekomendacijos tobulinimui

Siekiant efektyvinti vaiko teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi, būtini esminiai pokyčiai. Pateikiame kelis pagrindinius žingsnius, kuriuos, ekspertų nuomone, reikėtų įgyvendinti:

1. Atvejo vadybos instituto pašalinimas iš Įstatymo teksto. Atvejo vadybos institutas turi būti taikomas išimtinai asmenims, priklausantiems atskirties ir rizikos grupėms, kurių atžvilgiu valstybė turi pozityvią pareigą prisiimti dalinę globą.
2. Specialaus reagavimo mechanizmo sukūrimas smurto prieš moterį šeimoje atvejais. Valstybės institucijų intervencija turi būti reglamentuojama išimtinai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, įtvirtinančio, jog smurtas šeimoje - nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas.
3. Socialinių paslaugų įstatymo nuostatų taikymo atsisakymas asmenims, nepriklausantiems atskirčiai ar rizikos grupėms. Valstybės veiksmų logika turėtų įtvirtinti siekį sumažinti asmenų, priklausančių rizikai ir atskirčiai, skaičių, sukuriant mechanizmą, kaip asmuo galėtų kilti visuomenės laiptais aukštyn ir įsitvirtinti šviesiojoje gyvenimo pusėje kaip veiksnus, atsakingas asmuo.
4. Privalomas vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų ir mediatorių mokymas. Jiems turi būti teikiamos būtinos žinios iš lyčių lygybės, moterų žmogaus teisių apsaugos ir įtvirtinimo, smurto prieš moteris visuomenėje ir šeimoje priežasčių, dinamikos ir pasekmių sričių.

Saugumo taisyklės vaikams ir tėvų atsakomybė

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vaikai su pavojais susidurti gali ne tik kieme, gatvėje ar kitoje viešoje vietoje, bet ir internetinėje erdvėje. Todėl šeimoje yra labai svarbu sutarti bendras taisykles ir nusistatyti labai aiškias ribas. Ne mažiau svarbu, kad su vaikais apie saugumą kalbėtų ne tik šeimoje, bet ir darželyje, mokykloje, per klasės valandėles.

„Tam, kad vaikai išliktų saugūs, labai svarbu su jais sutarti, koks elgesys yra tinkamas, kada ir kokiose vietose vaikai gali lankytis vieni, o kada reikalinga suaugusiųjų priežiūra. Tad tėvams vertėtų būti budriems, kurti stiprų, pasitikėjimu grįstą ryšį su savo vaikais ir susitarti su jais dėl saugumo taisyklių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko draugus, su kuo jis bendrauja, ypač socialiniuose tinkluose“, - sako I. Skuodienė. Kiekvienas vaikas yra individualus ir tėvai geriausiai žino šeimos susitarimus, nujaučia galimas vaiko reakcijas ir sprendimus patekus į kritinę padėtį. Tačiau kalbant apie vaiko saugumą už šeimos ribų, vaiko teisių gynėjai pataria laikytis keleto visiems bendrų taisyklių:

1. Kalbėkite apie saugumą ir sutarkite taisykles. Galėsite jaustis ramūs, kai žinosite vaiko grįžimo iš mokyklos, kiemo ar draugų laiką, jo bus laikomasi, o apie pasikeitimus bus nedelsiant informuojama. Suaugusiųjų pareiga kalbėti su vaiku apie saugumą ir tykančius pavojus, priminti apie saugų elgesį kieme, gatvėje ar bet kurioje kitoje viešojoje erdvėje. Toks pokalbis yra prevencinė priemonė, o kartu artimųjų meilės ir rūpesčio ženklas - vaikui parodysite, kad juo rūpinatės, kad jis yra svarbus. Galima kartu sukurti saugaus elgesio taisykles, surašyti ir pakabinti matomoje vietoje. Tikslinga išskirti: ko negalima ir ką galima daryti bei kaip elgtis nutikus nelaimei.
2. Atkreipkite dėmesį į paros metą. Stenkitės, kad vaikas neliktų be suaugusiųjų sutemus, net jeigu metas nėra vėlus. Jeigu nutinka taip, kad vaikas jau tamsiu paros metu keliauja vienas, svarbu, kad jo pasirinktas maršrutas būtų gerai apšviestas, aplink būtų kitų žmonių.
3. Žinokite vaiko maršrutą. Susipažinkite su vaiko keliu į mokyklą, būrelį ar į kitą dažniau lankomą vietą. Įsitikinkite, kad maršrutas yra saugus, o vietos, kuriomis eina vaikas, nėra atokios. Svarbu vengti mažiau apgyvendintų vietų, parkų, arti esančių vandens telkinių.
4. Paaiškinkite vaikui, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais. Tai visada aktualus klausimas virtualioje erdvėje, ne mažiau ir realiame gyvenime. Vaikas turi žinoti, kad negalima sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, eiti į jo namus. Apie įtarimą keliančių žmonių dėmesį svarbu nedelsiant pranešti tėvams, mokytojui ar kitam šalia esančiam žmogui.
5. Domėkitės, su kuo vaikas bendrauja internete. Labai svarbu tėvams žinoti, kas yra vaiko draugai ir su kuo jis bendrauja. Ši taisyklė itin aktuali kalbant apie socialinius tinklus, kur vaikams pasiūlyti draugauti gali ir visiškai nepažįstami bei ne gero linkintys žmonės. Jie gali apsimesti vaikų bendraamžiu ar draugu.
6. Užtikrinkite pasiekiamumą ir tarpusavio ryšį. Būtina aptarti, kokiais būdais į pavojingą situaciją patekęs vaikas, be jokių išlygų galės pasiekti tėvus arba į kokį kitą artimą žmogų prireikus gali kreiptis pagalbos. Mažesniam vaikui į telefoną įveskite pagalbos telefono numerį 112.
7. Įsivertinkite vaiko gebėjimą priimti sprendimus. Paauglystėje vaikui suteikiame daugiau erdvės, tačiau saugumo tema išlieka svarbi. Įsitikinkite, kad paauglys pakankamai savarankiškas ir mokės reaguoti netikėtose situacijose. Būkite atidūs aptardami saugumą, interpretacijų negali likti.
8. Kurkite su vaiku pasitikėjimą ir bendrystę. Kiekvienam vaikui svarbu žinoti, kad artimieji jį palaikys ir supras bet kurioje situacijoje. Tad skatinkite vaikus atvirai kalbėtis, išsakyti patiriamus sunkumus, pasipasakoti apie juos neraminančius dalykus.

Kviečiame kreiptis pagalbos numeriu 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.

tags: #apsilankyti #vaiko #teisiu #tarnyboje

• "Rasytės" darželio ugdymo kokybė
• kokia parama priklauso daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
• Kaip išsirinkti saugias sūpynes
• išsiaiškinkite visą tiesą apie vištos ir kiaušinio dilemą
• Kada verta važiuoti į polikliniką su vaiku?