Smurtas prieš vaikus yra rimta problema, turinti ilgalaikes pasekmes. Norint tinkamai reaguoti ir apsaugoti vaikus, labai svarbu suprasti, kas yra smurtas ir kokie yra jo požymiai. Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas. Kai tai daroma tyčia: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
Šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis. Smurtas reiškia poveikį, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, pažeminama vaiko garbė, orumas. Svarbu pažymėti, kad smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką ar paauglį panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti dar didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima padaryti kitomis priemonėmis.
Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko žalojimas, sukeliantis fizinį skausmą ar sužalojimus. Svarbu atpažinti šias fizinio smurto formas:

Fizinę prievartą patyrusių vaikų kūnai dažnai liudija apie patirtą skausmą ir žalą. Tokie akivaizdūs fiziniai požymiai turėtų sukelti susirūpinimą ir poreikį išsiaiškinti, kas atsitiko ir kaip atsirado sužalojimas. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
Šiuos požymius pastebėjęs bet kuris suaugęs asmuo - mokytojas, medikas ar tiesiog aplinkinis - privalo atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas.
Fizinis smurtas, nors ir labiau matomas, taip pat palieka ilgalaikių psichologinių pasekmių. Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi. Jie gali labai lengvai, staiga, neprognozuojamai pavirsti žiauriais žmonėmis.
Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save, kaip nemylimą, „blogą”, netinkamą. Nuolatinis baimės jausmas ar nuspėjama agresija namuose vaiko galvoje sukuria nesaugumo jausmą. Tokia aplinka tampa pagrindu elgesio problemoms vėliau gyvenime.
Štai keletas elgesio ir emocinių požymių, kurie gali rodyti patirtą fizinį smurtą:
Jei namuose vaikai matė, kad konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais. Fizinis smurtas, patirtas namuose, gali paskatinti agresyvų elgesį mokykloje, nes vaikai, neturėdami tinkamo konflikto sprendimo modelio, remiasi tuo, ką matė artimiausioje aplinkoje - šeimoje.
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, būtina pranešti. Karantino laikotarpiu smurto atvejų žymiai padaugėjo, tačiau dalis jų ir toliau lieka nepastebėti, nes vaikai gerokai daugiau leidžia namuose, nelanko ugdymo įstaigų, dienos centrų, būrelių.
Vis tik net ir bendraudami nuotoliniu būdu, mokytojai ar kiti specialistai turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu mokinys nedalyvauja nuotolinėse pamokose ar prie jų prisijungęs atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.
Jeigu prieš Tave smurtauja ar pastebėjai smurtą, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. Štai kur galite pranešti apie smurtą:
