Sveikata ir jos stiprinimas lietuvių tautosakoje: vaikų ugdymo aspektai

Lietuvių liaudies medicina ir tautosaka yra neatsiejama mūsų kultūros dalis, atskleidžianti unikalų požiūrį į žmogaus sveikatą, kūną bei jį supančią aplinką. Nors šiuolaikiniame pasaulyje sveikata suprantama kaip asmens fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, tradiciniame pasaulėvaizdyje ligos ir jų gydymas buvo glaudžiai susiję su mitine pasaulėžiūra.

Mitinis požiūris į vaikų ligas

Vaikų ligos lietuvių liaudies medicinoje iki šiol nėra nuosekliai tyrinėtos, tačiau archyvinė medžiaga rodo, kad tradicinėje kultūroje jos buvo aiškinamos per mitologinę prizmę. Pagrindinė straipsnio ašis, apie kurią sukasi visas tyrimas, yra ribos ir jų simbolinės išraiškos. Liaudies medicinoje, ligų sampratoje ir įvairiose ligų gydymo praktikose ribos gali įgyti įvairias formas: kūno ribų, aplinkos erdvių ribų, laiko ribų, pasirodyti pereinamosiose būsenose ir apeigose.

Šių ribų raiška vaikų ligose geriausiai atsiskleidžia per tokius negalavimus kaip šeriai, kokliušas ir mėnulio apšvietimas. Išanalizavus jų etiologiją, simptomus ir gydymo būdus paaiškėjo, kad šeriams būdingos kūno (odos) ir pereinamųjų būsenų (nėštumo) ribų išraiškos, o kokliušui ir mėnulio apšvietimui - laiko, erdvės ir kūno ribų išraiškos. Įdomu tai, kad kokliušo ir mėnulio apšvietimo atvejais su ligomis elgiamasi kaip su mitinėmis būtybėmis, į kurias kreipiamasi ir kurias siekiama suklaidinti.

Tautosaka kaip ugdymo priemonė

Tautosaka - tai ne tik senovės palikimas, bet ir puiki priemonė bendrauti, žaidžiant ir kuriant stiprinti ryšius tarp kartų. Vienas svarbiausių ugdymo folkloru privalumų - sinkretinis jo pobūdis. Mažųjų žaidinimams būdingi judesiai lavina motoriką, koordinaciją, ritmo pojūtį, pratina prie kalbos.

Kiek didesnių vaikų žaidimai suteikia svarbių pirminių socializacijos įgūdžių, leidžia vaikui geriau pajusti kūną, suvokti fizines bei vokalines galimybes, palyginti save su kitais vaikais. Labai svarbios intelektiniam vaiko ugdymui yra mįslės, minklės, patarlės. Jos pratina suvokti metaforas, palyginimus, įžvelgti analogijas, o tai yra ne tik meninio, bet ir analitinio mąstymo pradžiamokslis.

Folkloras šeimos kultūroje

Kada šeimoje daug įvairaus amžiaus vaikų, folkloras - tinkamiausia priemonė visus užimti, suburti, linksminti ir ugdyti. Tautosakininkės Danutės Krištopaitės parengtame tritomyje „Aš išdainavau visas daineles“ rasime daugybės žinomų liaudies dainininkų liudijimų, kad jų gyvenime ypač didelę reikšmę turėjusios dainos, kurias jie išmoko nuo mažumės, „su motinos pienu“.

Sveikos gyvensenos ugdymas per praktiką

Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis dažniau sėkmingai integruojami projektai, susiję su etnokultūra ir sveikata. Pavyzdžiui, įvairūs projektai „Lietuvių tautosaka vaikų lūpomis“ ar „Sveika mityba“ skatina vaikų kūrybiškumą ir saviraišką. Pedagogai taiko efektyvius darbo būdus, padedančius vaikams suprasti savo kūno ribas, mokytis taisyklingos laikysenos ir sveiko gyvenimo būdo principų.

Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog kreiptis pagalbos nėra gėda, o kartu spręsdami problemas ar padėdami kitam mes patys sužinome daugiau. Žaisdami, tyrinėdami ir mankštindamiesi, vaikai analizuoja įvairias situacijas, kai reikia priimti sprendimą, pasirinkti, kaip elgtis, ir kaip ieškoti pagalbos, aptariant apgalvotus ir neapgalvotus sprendimus, kurie gali būti žalingi sveikatai.

tags: #apie #sveikata #tautosakoje #vaikams

• Kaip mokymasis įtakoja motinystės pašalpos stažą?
• Priešmokyklinio ugdymo pedagogų rekomendacijos
• apie darželį „Trys nykštukai“
• Apsigimimų priežastys ir diagnostika
• kiaušidžių rezervo tyrimas: išsamus gidas