Sukrėsto vaiko sindromas: simptomai, pasekmės ir prevencija
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad dar pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nukenčia nuo artimųjų. Viena iš didžiausių galimų traumų kūdikiui - supurtyto vaiko sindromas, rašoma Vaiko teisių tarnybos pranešime žiniasklaidai. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tam, jog vaikas augtų sveikas ir guvus, tėvams ir šeimos artimiesiems labai svarbu suprasti kūdikio kūno jautrumą ir pažeidžiamumą.
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.
Kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11 proc.), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės.
Dažniausiai stipriausias verksmas prasideda 2-3 gyvenimo mėnesį. Verksmas prasideda ir baigiasi be aiškios priežasties. Neretam kūdikiui niekas nepadeda jį nuraminti. Verksmas gali trukti valandas be perstojo, dažniausiai pasunkėja vakare ar popiet. Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.
Pasitaiko, kad vaikai nukenčia dėl neatsargaus tėvų elgesio. Deja, dažnai, susitelkę į naujos reiklios gyvybės poreikius, apie save užmiršta mamos ar net abu tėvai, dėl to vaikui šalia jų gali tapti nepakankamai saugu. Pavyzdžiui, viena mama vaiko teisių gynėjams prisipažino, kad stipriai supurtė verkiantį naujagimį dėl to, kad buvo išsekusi emociškai, pervargusi. Kitas tėvas pasakojo, kad kelias naktis nemiegojo, vis kėlėsi prie verkiančio sūnaus ir miglotai prisimena, kada ir kaip netekęs kantrybės metė jį į lovytę. Pasitaiko, kad kūdikis sužalojamas bandant pagelbėti jam užspringus ar atliekant mankštą. Net žaidžiant su kūdikiu, pavyzdžiui, kai suaugęs žmogus kelis kartus mesteli jį į orą, tai gali baigtis rimtomis pasekmėmis vaikui - sukrėtimu, lūžiais.
Psichologė įsitikinusi, kad visi šie atvejai tik patvirtina būtinybę tėvams dar atsakingiau gilintis į kūdikio fiziologiją, atrasti tinkamus būdus kūdikiui nuraminti, sudominti, megzti ryšį. Pasak pašnekovės, šiandien yra platus profesionalių mokymų pasirinkimas, veikia efektyvios tėvystės įgūdžių grupės, gausu vertingos literatūros ir patikimos informacijos internete.
G. Starkevičiūtė primena, kad tėvams ilgesnį laiką jaučiant nuovargį, irzlumą, nemigą ir pan., pravartu pasitarti su šeimos gydytoju, juo labiau, kad nuo liepos mėnesio medikai įpareigoti domėtis nėščiųjų ir mamų emocine sveikata. Pašnekovė akcentuoja ir artimiesiems tenkančią atsakomybę - net trumpas gyvas pokalbis ar kelių minučių skambutis gali atskleisti situaciją šeimoje, tėvų savijautą bei jų santykį su kūdikiu.
Tėvams vertingais patarimais ir socialiniuose tinkluose besidalijanti gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė pastebi, kad kalbant apie kūdikio supurtymą, kaip ir bet kurią kitą traumą, itin svarbi skubi pagalba. Tam būtina gebėti atpažinti pirminius traumos požymius bei atskirti juos nuo kitų negalavimų.
Kaip greičiausiai pastebimus ženklus, gydytoja mini, kad supurtytas kūdikis gali tapti irzlus ir be paliovos verkti arba priešingai - būti visiškai apatiškas. Vaikui gali atsirasti traukuliai, sutrinka sąmonė. Patyrus šią traumą gali sutrikti vaiko kvėpavimas ir širdies veikla.
Gydytoja sako, kad požymiai, jog kūdikis galėjo būti supurtytas, įprastai priklauso nuo laiko, kuris praėjo po įvykio, vaiko amžiaus ir to, kaip stipriai mažylis nukentėjo. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas.
Supurtymas yra fizinė trauma, būdinga tik kūdikiams dėl dar tik besivystančio organizmo pažeidžiamumo. Tad svarbu su kūdikiu visada elgtis itin švelniai ir atsargiai - vos kelios sekundės net ir netyčinio neatsakingo elgesio gali palikti sveikatos sutrikimus, kurie lydės vaiką visą likusį gyvenimą arba net baigsis mirtimi. Jautriausi yra vaikai iki vienerių metų amžiaus, bet pasak medicinos šaltinių, sindromas yra diagnozuotas ir 3-4 metų vaikams.
Ši trauma priskiriama smurtinio galvos sužalojimo kategorijai. Dažniausiai nukenčia mažesni nei vienerių metų vaikai, tačiau pavojus išlieka ir vyresniems vaikams.
Kūdikio kaklo raumenys yra labai silpni, o smegenys - dar nesusiformavusios ir minkštos. Kai vaikas purtomas, jo galva nekontroliuojamai juda pirmyn ir atgal, dėl to smegenys trenkiasi į kaukolės sieneles. Gali prasidėti vidinis kraujavimas, smegenų tinimas ar net plyšti akies tinklainė. Tokie sužeidimai įvyksta per kelias sekundes stipraus purtymo.
Nederėtų baimintis žaidžiant ar švelniai supant vaiką. Netikėti kritimai nuo baldų ar trumpi sustojimai automobilyje retai sukelia tokius sunkumus kaip stiprus, tyčinis supurtymas. Šis sindromas visada susijęs su smurtu.
Šis sindromas paveikia daug skirtingų vaiko organizmo sričių. Dažniausiai pastebimi šie simptomai: vėmimas, mėlyna ar pablyškusi oda, drebulys ar traukuliai, kvėpavimo sutrikimai, mieguistumas, vangumas, mažiau noro valgyti, mažėja emocijų - vaikas nustoja šypsotis, kalbėti, raumenų silpnumas ar standumas, didelis ir neįprastas irzlumas, negeba pakelti galvos. Kartais ant krūtinės ar rankų matomi mėlynės žymės nuo suėmimo. Kiti fiziniai požymiai - neįprastai didelė galva, nevienodo dydžio vyzdžiai, sunku susitelkti, išryškėja viena pusė kūno, kaklelio sritis standi. Gali būti pažeidimų, nematomų plika akimi, pavyzdžiui, lūžusių krūtinės ar kitų kaulų, nugaros smegenų ar kaklo traumos, vidinis kraujavimas smegenyse.
Maždaug keturi iš penkių vaikų, patyrusių supurtymo sindromą, lieka su nuolatiniais sutrikimais dėl sunkaus galvos smegenų pažeidimo. Net kai kurie nedideli sužeidimai gali ateityje lemti kasdienio gyvenimo sunkumus. Galimi ilgalaikiai padariniai: intelekto ir atminties problemos, sutrikusi dėmesio koncentracija, judesių koordinacijos stoka, paralyžius ar raumenų silpnumas, kalbos ir komunikacijos sunkumai, mokymosi sunkumai, emociniai ir elgesio pokyčiai, nuolatinis galvos skausmas, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, socialinės problemos, pavyzdžiui, sunku susirasti draugų. Sunkesniais atvejais vaikai gali tapti visiškai priklausomi nuo kitų, jiems prireikia nuolatinės priežiūros.
Galvos smegenys ir kaklo raumenys pirmąjį gyvenimo pusmetį dar nėra pakankamai stiprūs. Vos kelių sekundžių stiprus supurtymas gali pažeisti kaukolę, sukelti mėlynes, kraujosruvą ar patinimą. Toks elgesys neretai kyla iš stiprios frustracijos, ypač kai sunku susidoroti su nuolatiniu vaiko verksmu. Riziką smurtauti prieš vaiką gali padidinti šie dalykai: piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, šeimos nestabilumas, depresija, neviltis ar kiti emociniai sunkumai.
Kadangi šis sindromas paveikia įvairias organizmo sistemas, diagnozei dažnai prireikia kelių skirtingų sričių specialistų. Gali būti atliekamos smegenų vaizdinimo procedūros, tokios kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai. Kai reikia įvertinti kaulų lūžius ar kitus sužalojimus, daromi rentgeno ar viso kūno tyrimai. Kitas tyrimo etapas - oftalmologo apžiūra, ieškant kraujosruvų akyje ar tinklainės atsisluoksniavimo. Rečiau gali būti atliekami kraujo tyrimai ar kiti papildomi ištyrimai, kad būtų atmestos kitos ligos.
Shaken baby sindromo gydymas priklauso nuo padarytos žalos. Kai kuriais atvejais būtinos skubios chirurginės intervencijos, kitais atvejais reikalinga ilgalaikė medicininė, reabilitacijos ar socialinė pagalba.
Ši trauma yra visiškai išvengiama, jeigu visi su vaiku bendraujantys žmonės žino, kokią didelę grėsmę kelia net trumpas supurtymas. Taip pat svarbu suprasti, kad naujagimiai ir kūdikiai daug verkia - dažnai ilgai ir nenuspėjamai.
Dažniausiai stipriausias verksmas prasideda 2-3 gyvenimo mėnesį. Verksmas prasideda ir baigiasi be aiškios priežasties. Neretam kūdikiui niekas nepadeda jį nuraminti. Verksmas gali trukti valandas be perstojo, dažniausiai pasunkėja vakare ar popiet. Verkiančio kūdikio galima bandyti nuraminti supant, dainuojant, naudojant švelnų foninį triukšmą ar raminant užsiėmimais, tačiau kartais nepadeda niekas. Tuo metu itin svarbu pasirūpinti savo emocijomis - padeda net trumpa pertrauka.
Jei jaučiatės pervargę, padėkite kūdikį ant nugaros į saugią vietą, o patys trumpam nueikite į kitą kambarį. Galite paskambinti pažįstamam, kuris jus supras ir palaikys. Kiekvienas gali susidurti su sunkumais - svarbu žinoti, kada paprašyti pagalbos ir duoti sau laiko atsipalaiduoti. Pastebėję, kad kitam suaugusiajam sunkiai sekasi nuraminti vaiką, padrąsinkite jį pasinaudoti pertrauka ir saugia vieta vaikui.
Net ir trumpalaikis, stiprus supurtymas gali sukelti visam gyvenimui trunkančius smegenų pažeidimus. Dažniausios ilgalaikės pasekmės: dalinė ar visiška aklumas, mokymosi vėlavimas, sunkumai mokykloje, protinė negalia, traukuliai, cerebrinis paralyžius. Daugeliui šių vaikų bus reikalinga nuolatinė, visapusiška pagalba visą likusį gyvenimą.
Auginant vaiką, išgyvenusį supurtymo sindromą, gali prireikti daugybės gydytojų ir specialistų pagalbos - neurologų, neurochirurgų, akių gydytojų, endokrinologų. Ne mažiau svarbi ir reabilitacija: kalbos, fizinė bei ergoterapija. Mokyklinio amžiaus vaikams dažnai reikalingas specialusis ugdymas, o suaugusiems - pagalba kasdienėse veiklose. Tinkamos organizacijų, paramos grupių ar socialinės pagalbos dėka nukentėję nuo shaken baby sindromo asmenys gali pasiekti gerokai geresnių gyvenimo rezultatų, nors kai kurios negalios išlieka visą gyvenimą.
Pirmoji ir svarbiausia taisyklė: užvaldžius pykčiui ir praradus kantrybę, reikia atsitraukti nuo vaiko. Niekada ir niekaip neimkite ir nedrausminkite vaiko supykę - vaikas tuo metu tampa tarsi stiprus rėkiantis dirgiklis, kuris atsiradęs stipriose suaugusioje rankose, gali virsti neapskaičiuoto įtūžio auka.
Pykčio banga tėvams galiausiai praeina, nežiūrint į tai, koks buvo santykis su vaiku (jis buvo paliktas rėkti, sudrausmintas, papurtytas, numestas ar muštas). Lieka įvykio pasekmė, o ji skausminga tiek, kiek skausmingas buvo pats įvykis. Tiek paliktas rėkti, tiek papurtytas vaikas dėl šių suaugusiojo veiksmų nenustoja rėkęs, o vėliau nuraminti tiesiog įsiverkusį kūdikį yra lengviau, nei gerai papurtytą.
Reikia visada atminti, kad vaiko papurtymas nėra „tik papurtymas“, tai yra stiprus ir sunkiai apskaičiuojamas smurtas prieš vaiką, kuris sukelia ilgalaikes ir dažniausiai negrįžtamas pasekmes. Pasiteisinti tuo, kad „aš vaiko nemušiau, tik papurčiau“ negalima, nes purtymas gali baigtis net mirtimi.
Vaiko auginimas - tai ne varžybos, kuris vaikas greičiau pradės vaikščioti ar kalbėti. Nuo nuolatinių pastangų konkuruoti nuolat auga vidinė motinos įtampa. Nereikia stengtis būti mama iš vadovėlio, apie kurią dažnai rašo šiuolaikinė vaikų auklėjimo literatūra. Nereikia apkrauti savęs nuolat galvojant apie perskaitytus patarimus ir savitvardos pratimus. Mamos pyksta - būna net iki vidinio drebulio. Mamos kartais užrėkia ant savo vaikų taip garsiai, kad net kaimynų vaikai nustoja triukšmavę. Kiekviena mama nors kartą gyvenime yra užsidariusi nuo zirziančio vaiko, kad kelias sekundes pabūtų viena ir nurimtų. Ir nei dėl vieno iš šių dalykų mamos vardas nebuvo sugadintas, nebuvo „sugadintas” nei vienas vaikas ir nebuvo sugadinta nei vieno vaiko sveikata. Nepraraskite savitvardos vien todėl, kad pavargote stengtis būti tobula.
Negalima vaiko mušti ir jokiu būdu negalima jo purtyti - tai sukelia ilgalaikius negatyvius padarinius, sunkias traumas ir skaudžiai atsiliepia tolimesnei tiek fizinei, tiek psichologinei vaiko raidai. Bet mes visada galime rasti kitų išeičių.
Sėdėjimo raida PRATIMAI
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y. Atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.
Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
