Lietuvos šaulių sąjungos stovyklos vaikams: ugdymas, nuotykiai ir pilietiškumas

Kas yra Šaulių stovyklos?

Kasmet vis daugiau vaikų savo atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojamose vasaros stovyklose. Lietuvos šaulių sąjunga vasaros stovyklas jaunimui organizuoja jau daugybę metų. Šaulių sąjungos organizuojamos stovyklos vyksta visų moksleivių atostogų metu: rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą. Šaulių stovykla - tai veiklų rinkinys, kuriuo ugdomos pilietiškumo ir disciplinos vertybės. Stovykla ugdo pilietiškumą, discipliną ir komandinę dvasią per praktinį mokymąsi, o ne tik teorinę medžiagą.

Pagrindinis šių stovyklų tikslas yra siekti neformalaus rengimo, ugdyti pilietišką, drausmingą, savarankišką, fiziškai aktyvų, sveiką gyvenseną propaguojantį, kūrybišką ir savimi pasitikintį jaunimą. Dalyviai išmoksta laikytis grafiko, būti atsakingais už savo veiksmus ir prisitaikyti prie dažnai besikeičiančių situacijų tiek lauke, tiek už stovyklos ribų. Šaulių sąjungos stovyklos - vienos populiariausių tarp vaikų, o lyginant su pernai, jaunųjų šaulių skaičius Lietuvos šaulių sąjungoje išaugo penkiais šimtais ir šiais metais viršija 6 tūkst.

Dauguma Šaulių sąjungos stovyklų yra skirtos 11-18 metų amžiaus jauniesiems šauliams, kurie čia gali pademonstruoti per metus jaunųjų šaulių būreliuose įgytas žinias ir išlaikyti I-IV pakopos egzaminus, vainikuojančius jų tobulėjimą šauliškame kelyje. Stovykla skirta įvairaus amžiaus jaunimui ir siekia įtraukti kiek įmanoma platesnę auditoriją, teikiant tinkamai suderintą iššūkio lygį bei saugią aplinką. Programos yra formuojamos taip, kad kiekviena amžiaus grupė rastų pritaikytų užduočių ir galėtų progresuoti pagal savo gebėjimus.

Stovyklų istorija ir misija

Lietuvos šaulių sąjungos istorija susijusi su laikas, kai Lietuva stiprino pilietinę kultūrą ir tautinę savimonę. Šią idėją atspindėjo įsipareigojimas ugdyti jaunimą per fizinį pilietiškumą, patriotiškumą ir bendradarbiavimą. Per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį šios tradicijos buvo puoselėtos įvairiomis formomis: stovyklose, žygiuose, ceremonijose ir savanoriško darbo projektuose. Po sovietinės okupacijos atgimimo Lietuvos šaulių sąjunga ir jos stovyklos vėl atgijo kaip platforma jaunimui kurti atsakomybės jausmą, discipliną ir pilietinę dvasią. Stovyklų tradicijos dažnai apima lauko veiklas, tokias kaip žygiai, komandinės užduotys, signalinės pratybos ir ritualai, kurie sujungia praktinį pasirengimą su vertybėmis.

Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 15 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 250 jaunųjų šaulių būrelių. Juose šauliškomis veiklomis užsiima apie 7 tūkst. vaikų nuo 11 iki 18 metų.

Programos turinys ir ugdomos vertybės

Šaulių stovyklose atsižvelgiant į vaikų amžių ir pasirengimo lygį mokoma Lietuvos istorijos, orientuotis ir išgyventi lauko sąlygomis, suteikti pirmąją pagalbą, taiklumo ar bazinių karinių žinių - jaunieji šauliai leidžiasi į žygius, sportuoja ir, aišku, pramogauja. Kiekvienoje pakopoje vaikai mokosi išgyvenimo gamtoje ir ekstremaliose situacijose, pirmosios pagalbos, topografijos, lyderystės ir karybos pagrindų, atsižvelgiant į amžių ir programos lygį. Ypatingas dėmesys skiriamas patriotiškumui ugdyti ir mūsų šalies istorijai. Pakopų programos yra sertifikuotos, pritaikytos pagal vaikų amžių ir jau turimą patirtį, daug užsiėmimų vyksta lauke, miške.

Vis dėlto bene pusė Šaulių sąjungos stovyklų yra edukacinės, kultūrinės, pažintinės, sportinės ar orientuotos į išgyvenimo įgūdžių lavinimą. Jose laukiami ne tik jaunieji šauliai, bet ir moksleiviai iš visos šalies ar užsienio lietuviai. Kuriant stovyklų programas atsižvelgiama ne tik į karines kryptis ir tokius užsiėmimus, kaip karinė topografija, taktikos pagrindai, maskuotė ir panašiai. Kiekvienoje stovykloje dalis užsiėmimų laiko yra skiriama edukacijai. Be sukarintų žinių, jaunimas taip pat klausosi istorinių paskaitų, dalyvauja protmūšiuose, mokosi šokių, žiūri filmus istorine tematika, dalyvauja diskusijose, kurias moderuoja kompetetingi lektoriai. Stovyklautojams savo veiklą pristato Lietuvos kariuomenė bei skirtingų valstybės institucijų pareigūnai: policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai ir kt.

Ugdymo kryptys ir įgūdžiai

Ši stovykla siekia kelti kelias pagrindines kryptis, kurios formuoja dalyvių asmeninį ir socialinį augimą. Svarbus tikslas - skatinti įsitraukimą į pilietinę veiklą, bendruomenės jausmą ir atsakomybės jausmą. Šis švietimo modelis grindžiamas vertybėmis, kurios ugdo sąmoningą pilietinį ugdymą ir ilgalaikę naudą. Stovyklos tikslai apima ne tik asmeninį tobulėjimą, bet ir socialinį atsakingumą, kuris perteikiamas per savanorišką darbą, bendruomenės įtrauktį ir tradicijų puoselėjimą.

• Pilietiškumas - suvokimas, kad kiekvienas jaunimas turi atsakomybę už bendrą valstybės gerovę ir įsitraukęs į visuomenės gerovę. Pilietiškumo ugdymas stovykloje įgyvendinamas per patirtinį mokymąsi ir nuoseklų vertybių perteikimą. Mes siekiame, kad dalyviai išmoktų būti atsakingais ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, suprastų savo vaidmenį bendruomenėje ir prisiimtų pareigas. Šiame procese svarbios tokios vertybės kaip pagarba taisyklėms, teisingumas ir solidarumas, kurios glaudžiai susijusios su Šaulių judėjimo misija Lietuvoje.
• Disciplina - nuoseklus įsipareigojimas laikytis taisyklių, planuoti laiką ir gerbti vadovus bei kolegas.
• Lyderystė - skatina iniciatyvą, mentorystę, gebėjimą įkvėpti kitus ir priimti atsakingus sprendimus.
• Komandinė dvasia ir solidarumas - dalyviai mokosi dirbti kartu siekdami bendro tikslo, dalindamiesi atsakomybe ir tarpusavio pagarba. Per įtemptas sportines ir protines užduotis dalyviai mokosi planuoti, dirbti komandoje ir gerbti vieni kitų nuomonę.
• Atsakomybė - atsakomybė už savo veiksmus, aplinką ir kitus, skatinama išmokti prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus ir rezultatų pasiekimą.

Žaidimai ir užsiėmimai lauke skatina fizišką aktyvumą, strateginį mąstymą ir bendradarbiavimą. Metodikos remiasi patirtinio mokymosi principais: dalyvių įtraukimas per praktiškas užduotis, savianalizę, mentorystę ir grįžtamąjį ryšį. Simuliacijos su realiais scenarijais - stovyklos naktiniai nesklandumai, logistika sporto renginiuose ar bendruomenės pagalbos akcijose - lavina greitą sprendimų priėmimą, dialogą ir kompromisus. Šie gebėjimai įsisavinami per praktines užduotis, kurios reikalauja bendradarbiavimo, atsakomybės ir savarankiško indėlio. Taip pat skiriamas dėmesys lyderystės, projekto valdymo ir organizavimo gebėjimams, kurie persikelia į mokyklos ar darbo aplinką, bei gebėjimui komunikuoti ir vadovauti mažoms komandoms įvairiose situacijose. Be to, ši patirtis formuoja profesionalų požiūrį į darbą: atsakomybės jausmą, laiko valdymą, tikslų siekimą ir efektyvų komandą net ir stresinėse situacijose.

Stovyklų įvairovė ir mastas

Šaulių sąjungos organizuojamos stovyklos vyksta visų moksleivių atostogų metu: rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą. Šiemet visoje šalyje suplanuotos net 52 stovyklos, kuriose dalyvaus apie 5500 vaikų ir jaunuolių. Lietuvos šaulių sąjungos organizuotose stovyklose šiais metais vasarojo apie 5,5 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Vien vasaros metu kasmet jose stovyklauja apie 6 tūkst. vaikų. Dalis stovyklų yra dieninės, kitos suplanuotos gražiausiose šalies regionuose įsikūrusiose sodybose ar stovyklavietėse.

Kiekviena diena šiose stovyklose kupina veiklos: nuo orientacinių žygių ir topografijos pamokų, sportinių rungčių iki pirmosios pagalbos pratybų ar išgyvenimo gamtoje. Vaikai mokosi naudotis žemėlapiu, palaikyti radijo ryšį, priimti sprendimus sudėtingose situacijose ir dirbti komandoje. Ypatingu turiniu išsiskiria stovykla „Pažink savo kraštą“, vykstanti Melnragėje prie Baltijos jūros. Čia vaikai ne tik mokosi išgyventi gamtoje, bet ir aktyviai prisideda prie jos išsaugojimo: tvarko kopas, pina vyteles, sulaikančias smėlį, mokosi, kaip elgtis atsakingai ir su pagarba aplinkai.

Yra ir daugiau išskirtinių stovyklų - pavyzdžiui, išgyvenimo stovykla, kur vaikai patys gaminasi maistą, nakvoja gamtoje, išmoksta išgyventi be įprastų patogumų. Šiemet viena tokių stovyklų vyks Aukštaitijos nacionaliniame parke - tai keliaujanti stovykla, kurioje dalyviai plauks baidarėmis ežerais ir upėmis, nakvos stovyklavietėse. Viena iš įdomiausių iniciatyvų - stovykla „Judėk. Tikėk. Atrask“, organizuojama kartu su skautais, ateitininkais ir kitomis jaunimo organizacijomis. Jos dalyviai - 11-14 metų vaikai, dažnai iš pareigūnų šeimų. Įdomu tai, kad stovyklos programą planuoja patys stovyklautojai. Kasdien vyksta veiklos, būdingos vis kitai organizacijai - nuo dainų ir šokių iki edukacinių užsiėmimų ir tradicinių žygių į miestelio bažnyčią. Taip vaikai ne tik mokosi savarankiškumo, bet ir įgyja organizacinių, bendradarbiavimo įgūdžių.

Rudens atostogų programos

Prasidėjus moksleivių rudens atostogų savaitei, daugiau nei 850 vaikų visoje Lietuvoje laiką leidžia Šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose. „Šią savaitę, moksleivių rudens atostogų metu, daugiau nei 850 jaunųjų šaulių visoje Lietuvoje leidžia laiką šauliškose stovyklose, kur ugdoma drąsa, atsakomybė, pilietiškumas ir bendrystė. Tokios veiklos - puiki alternatyva pasyviam laiko leidimui ir reali pagalba dirbantiems tėvams, kurie gali būti ramūs, kad jų vaikai užimti, saugūs ir mokosi gyvenimui svarbių įgūdžių“, - rašoma pranešime. Šaulių sąjunga praneša, jog rudens atostogų savaitę iš viso vyksta 16 stovyklų visoje Lietuvoje: Kauno, Alytaus, Jonavos, Vilkaviškio, Panevėžio, Jurbarko rajonuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Marijampolėje, Ignalinoje, Radviliškyje ir kituose šalies miestuose.

„Šių metų rudens atostogų stovyklų sąraše - Lyderystės, Bepiločių orlaivių, Šaulio gelbėtojo, Išgyvenimo įgūdžių, Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo ir kitokio pobūdžio stovyklos. Kol vieni jaunuoliai mokosi suteikti pirmąją pagalbą ar išgyventi gamtoje, kiti lavina kūrybiškumą arba technologinius gebėjimus - valdo dronus, kuria turinį socialiniams tinklams, mokosi saugios komunikacijos skaitmeninėje erdvėje“, - akcentuoja organizacija. Anksčiau stovyklos buvo sukarintos, tad sulaukdavo daugiau vaikinų dėmesio. Stovyklos organizatoriai tikisi, kad jaunuoliai sužinos, kaip suteikti pagalbą aplinkiniams. „Mokymai vyks kaip žaidimai. Stovyklos dalyviai mokysis išgyventi, užkurti laužą, ieškoti miške dingusio žmogaus. Rengsime situacijas, kurias gali kada nors tekti spręsti. Vaikus mokysime ir plaukti, gelbėjimo darbų,“ - apie stovyklos programą kalbėjo V. Indreliūnas. Vaikai susitiks su istorikais, kurie pateiks įdomių istorinių faktų, pasakos apie sukilimus, partizaninius judėjimus - tai bus ir paskaitos, ir diskusijos, kad jaunuoliai įsimintų kuo daugiau informacijos.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir diaspora

„Suaktyvėjus Šaulių sąjungos veiklai užsienyje, atvykstančių vaikų ne tik iš Europos, bet ir iš JAV sulaukiame vis daugiau. Daugelis jų lanko artimuosius Tėvynėje ir tuo pačiu įsitraukia į mūsų veiklas: ne vienam tai ir galimybė prisiminti lietuvių kalbą, susipažinti su savo šalies istorija, o galbūt čia užsimezgusios draugystės vėliau juos paskatins ir grįžti“, - sako Sandra Vasiliauskienė, Šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja. Lietuvos šaulių sąjunga bendradarbiauja su giminingomis organizacijomis Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Sakartvele, Švedijoje ir kitose šalyse, tad jaunieji šauliai turi galimybę susipažinti su bendraamžiais tarptautinėse stovyklose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Į jaunųjų šaulių vasaros stovyklas yra kviečiami užsienio šalių moksleiviai, kiekvienais metais mus aplanko giminingų organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos.

Stovyklos „Žalgiris“ ir „Baltic Guard“

„Liepą vykstanti tarptautinė stovykla „Žalgiris“ suteikia puikią progą jaunimui susipažinti vieniems su kitais, pasidalyti gerąja patirtimi, pagilinti savo žinias, įsitraukti į skirtingas organizacijas vienijančias veiklas, kai išnyksta ir kalbos barjeras, - pasakoja S. Vasiliauskienė. - Šioje stovykloje tradiciškai dalyvauja giminingų organizacijų atstovai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ir trijų licėjų kadetai iš Ukrainos. Šiais metais „Žalgiryje“ pirmą kartą stovyklaus ir jaunuoliai iš Švedijos bei Sakartvelo.“ Tarp išskirtinių iniciatyvų yra prestižinė „Baltic Guard“ stovykla, kuri šiais metais vyks Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, Vilniaus rajone. Čia stovyklaus apie 200 jaunuolių iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Švedijos ir Ukrainos. Stovyklos programa trunka šešias dienas - per jas jaunuoliai gilina topografijos, pirmosios pagalbos, šaudymo, išgyvenimo gamtoje žinias, mokosi veikti komandoje.

Pagalba Ukrainos vaikams

Šių metų išskirtinumas - ypatingas dėmesys vaikams iš karo alinamos Ukrainos. Nors jaunieji ukrainiečiai šauliškose stovyklose ilsisi nuo 2014 m., šiais metais stovyklų geografija ženkliai išsiplėtė. Net keturių Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių stovyklose ilsėsis vaikai iš Ukrainos regionų, kur kasdien vyksta apšaudymai, kur mokyklos įsikūrusios slėptuvėse, o vaikystė paženklinta baimės ir netekčių. „Šie vaikai mokosi nuotoliniu būdu mokyklų slėptuvėse, po to grįžta namo, kur vėl praleidžia 5-6 valandas su oro pavojų signalais. Jie pavargę. Jie jautresni nei suaugusieji. Jiems stovykla - tai galimybė pabūti su savo bendraamžiais, pabendrauti, atsigauti. Psichologiškai tai didžiulė pagalba“, - sako iniciatyvos autorius Robertas Gabulas, Lietuvos garbės konsulas Luhansko srityje ir Lietuvos šaulių sąjungos padalinio Ukrainoje vadas. Pasak jo, pirmumas teikiamas tiems vaikams, kuriems pagalbos reikia labiausiai: netekusiems tėvų, gyvenantiems karo zonoje ar socialiai pažeidžiamose šeimose. Atranka vykdoma bendradarbiaujant su mokyklomis, socialinėmis tarnybomis, karinėmis struktūromis - kiekvienas vaikas čia atvyksta ne šiaip, o todėl, kad jam to labai reikia. Jo dėka, trečius metus iš eilės Alytaus rajone kartu su Butrimonių gimnazijos moksleiviais ir jaunaisiais šauliais stovyklauja vaikai iš Luhansko srities Sjevjerodonecko 14-osios vidurinės mokyklos, kuri šiuo metu iškelta prie Kijevo. „600 vaikų sudarėme galimybes stovyklauti dienos stovyklose mūsų atnaujintuose Šaulių namuose Alytuje. Iš viso šią vasarą organizuojame 10 stovyklų, kuriose vasaros daugiau kaip tūkstantis vaikų. Suteiksime atokvėpį nuo karo ir vaikams iš Ukrainos“, - pasakoja LŠS Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių (Alytaus apskr.) 1-osios rinktinės vadas ats. kpt. Skirmantas Valatkevičius.

Lietuvos diasporos įsitraukimas

Šią vasarą šauliškų stovyklų žemėlapis išsiplėtė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po itin sėkmingo pilotinio projekto pernai Mičigane, kur Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje suorganizavo pirmąją šaulišką stovyklą lietuvių kilmės vaikams „Švyturys“, šiais metais tokios stovyklos vyks jau ir Kalifornijoje, ir Mičigane. Pernai 12-17 metų paaugliai pagal šaulišką dienotvarkę savaitę gyveno palapinėse, mokėsi orientuotis vietovėje, kurti laužus, statyti pastoges, pirmosios pagalbos pagrindų, išbandė radijo ryšio veikimą, susipažino su Šaulių sąjungos veikla, sužinojo apie Lietuvos laisvės kovas, tremtį į Sibirą. „Prieš stovyklą tėvai baiminosi, kad vaikai iš mišrių šeimų nekalba ar silpnai kalba lietuviškai. Buvo susitarta, kad kai veiklos vyks lietuvių kalba, kiti vaikai padės versdami į anglų - taip mokysis bendravimo ir atsakomybės už draugą“, - pasakojo viena iš stovyklos organizatorių Vilma Kava. Stovyklos uždarymo metu Lietuvos himną ir Tautiška giesmę giedojo beveik visi jau Amerikoje gimę ir augę stovyklos vaikai. Siekiant sustiprinti jaunimo ryšį su Tėvyne, šauliškose stovyklose Lietuvoje sudaryta galimybė stovyklauti Europoje įsikūrusių Šaulių sąjungos padalinių narių vaikams. „Stiprėjanti Šaulių sąjungos padalinių veikla užsienyje apima ir jaunimo įtraukimą, todėl sulaukėme lietuvių kilmės vaikų iš visos Europos ir net JAV. Patys vykome padėti suorganizuoti ir pravesti pirmąją stovyklą už Atlanto.

Saugumas ir infrastruktūra

Techninės specifikacijos ir įranga atspindi Šaulių stovyklos organizacijos standartus bei jos saugaus ir efektyvaus veikimo poreikius. Stovyklos teritorijoje įrengtos gairėmis atitinkančios gyvenamosios vietos, mokymo patalpos ir lauko pratybų aikštelės, kurios palaiko tiek teorinį, tiek praktinį jaunimo ugdymą. Pagrindinis tikslas - užtikrinti patogias sąlygas, kuriose dalyviai gali mokytis komandiškai dirbti, laikytis disciplinos ir stiprinti pilietiškumą. Techninę infrastruktūrą nuolatos prižiūri kvalifikuotas personalas, o saugumo reikalavimai atitinka Lietuvos teisės aktų normas, ypač dėl ugniagesinės saugos, pirmosios pagalbos pasirengimo ir laikinosios stovyklos priežiūros. Prieš planuojant veiklas išsamiai įvertiname infrastruktūrą ir saugumo sprendimus. Lankytojams ir personalui svarbu žinoti, kokios erdvės ir patalpos bus naudojamos bei kaip užtikrinamas prioritetinis saugumas. Žemiau pateikiama būtina įranga ir apranga, kuri užtikrina dalyvių komfortą bei saugumą. Rekomenduojama visiems laikytis sąrašo, kad būtų išvengta nesklandumų ir programos įgyvendinimas vyktų sklandžiai.

Saugumo protokolas

Stovyklos saugumas yra prioritetas nuo pasiruošimo iki programos pabaigos. Prieš kiekvieną žygį ar užsiėmimą atliekama rizikos vertinimo analizė, kuri apima lauko sąlygas, reljefą, oro prognozes ir galimų įvykių scenarijus. Saugos priemonės apima aiškias taisykles, užtikrinančias discipliną, mokymą apie avarines situacijas ir nuolatinį prižiūrėjimą patyrusių vadų. Medicininė pagalba stovyklos metu teikiama visą laiką: atsakingas medikas budintis kasdien ir pasiruošimas skubiai pagalbai, įskaitant pirmosios pagalbos įrangą, evakuacijos planus ir transporto maršrutų koordinavimą. Evakuacijos pratybos vyksta reguliariai, su aiškiais žymomis, saugiais maršrutais, susitarimu su vietinėmis institucijomis ir laikantis teisinių normų; dalyviai mokomi saugiai palikti pavojingas zonas, rinkti asmeninius daiktus ir būti susitarime su vadovais. Taip pat patikrinama elektros instaliacija, ugniagesių priemonės, gesinimo įranga, ženklinimai ir pirmosios pagalbos atsarginių priemonių papildymas. Jei kyla incidentas, komandų vadovai koordinuoja įvykių valdymą, įskaitant informacijos perdavimą, pavojų identifikavimą ir kuo greičiau sprendimų įgyvendinimą.

Registracija ir dalyvavimo sąlygos

Skirtingai nuo daugelio, Lietuvos šaulių sąjungos stovyklos vaikams yra nemokamos. Dalyvių tik prašoma sumokėti simbolinį registracijos mokestį. Pateikiame skaidrią kainodaros struktūrą ir įvairius paketus, pritaikytus skirtingoms šeimų galimybėms bei jaunimo poreikiams. Nuo Standartinio iki Išplėsto paketo - kiekvienas variantas apjungia veiklas lauke, pilietiškumo skatinimą ir lyderystės įgūdžių ugdymą. Registracija yra paprasta, o mokėjimo sąlygos - lankstūs pasirinkimai, įskaitant dalines įmokas ir ankstyvąją registraciją. Kiekvienas paketas gali būti derinamas su papildomomis užduotimis ar savanoriškomis programomis, siekiant užtikrinti individualų bei komandinį augimą.

Registracijos procesas vyksta keliais etapais:

1. Registracijos procesas vyksta internetu per mūsų svetainę arba tiesiogiai susisiekus su mūsų informacijos centru.
2. Antras žingsnis - užpildyti dalyvio registracijos formą, kurioje pateikiama asmens informacija, kontaktiniai duomenys, šeimos įrašai ir sveikatos duomenys, kurie būtini vykdant saugios veiklos užtikrinimą.
3. Ketvirtas žingsnis - pasirinkti mokėjimo metodą ir apmokėti už paketą; galimos dalinės įmokos ir nustatytos įmokų datos.
4. Penktas žingsnis - patvirtinimas el. paštu su registracijos numeriu, dienos programa ir susitikimo vieta.
5. Galiausiai, prieš stovykloje dalyvaujant, pateikiame trumpą nuostatų ir saugos įsipareigojimą, kuris turi būti suprantamas ir pasirašytas (prisijungus online arba fizinėje registracijos vietoje).

Atšaukimo politika ir atsakomybės ribos

Atšaukimo politika numato, kad dalyviai gali perkelti registraciją į kitą datą arba atšaukti dalyvavimą laikantis nustatytų terminų. Specialios išimtys gali būti taikomos dėl force majeure arba medicininių priežasčių, kai pateikiami atitinkami dokumentai. Stovyklos organizatorius neatsako už asmeninius daiktus ar žalą, kilusią dėl trečiųjų šalių veiksmų. Dalyviams bei jų tėvams ar globėjams tenka atsakomybė už vaikų elgesį, laikymąsi saugos taisyklių ir galimas pasekmes. Vadovų komandai taikomi tinkami kvalifikacijos reikalavimai, o organizatorius turi teisę suspenduoti dalyvius dėl saugumo pažeidimų.

Tapkite jaunųjų šaulių būrelio vadovu

Jeigu esate mokytojas, šaulys, karys savanoris, atsargos karys, o gal tiesiog mylintis Tėvynę patriotas, kuriam svarbi mūsų tautos ateitis ir ieškote prasmingos veiklos - kviečiame tapti jaunųjų šaulių būrelio vadovu. Mes suteiksime visą reikalingą mokymų medžiagą, darbo priemones, patalpas, reikalingus kvalifikacijos kėlimo kursus. Be to, ši veikla apmokama pagal Neformalaus vaikų švietimo krepšelį (70 proc. mokytojui, 30 proc. priemonėms - nuo 15 eurų vaikui) - todėl jūsų atlygis tiesiogiai priklausys nuo to, kiek plačiai norėsite įsitraukti į jaunųjų šaulių rengimą. Tai paprasta: galite užsiimti savo kasdienėmis veiklomis, o po darbo ar savaitgaliais skirti laiko jaunųjų šaulių rengimui (reikalavimas - 2 kartai po 2 val. per savaitę). Susidomėjote? Užpildykite anketą, ir mes su jumis susisieksime.

tags: #sauliu #stovykla #vaikams

• Atraskite Vilniaus slėnių gyvybės ciklą
• Žaislų priežiūros svarba darželiuose
• Apie Austrijos pasakas vaikams
• nėštumo metu rekomenduojama mankšta
• Priešmokyklinio ugdymo programos