Patyčios vaikų gyvenime: atpažinimas, prevencija ir pagalbos būdai
Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, kabinėtis, skaudinti vienas kitą. Patyčių problematikos tyrinėtojas prof. D. Olweus pažymi, jog patyčios arba priekabiavimas yra elgesys, kuomet prieš asmenį pakartotinai, sąmoningai, agresyviai ir tyčia atliekami negatyvūs veiksmai. Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara: puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudėjus ir negali apsiginti nuo jų.
Patyčių formos ir jų ypatumai
Patyčios gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Žodinės patyčios - kuomet vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais.
- Netiesioginės patyčios - toks elgesys, kuomet vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos (socialinis atskyrimas, ignoravimas).
- Elektroninės patyčios - tai patyčios, vykstančios elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, kitose vietose internete, naudojant mobiliuosius telefonus. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, apsimetimas kitu asmeniu, kenkimas reputacijai ar atstūmimas iš draugų grupių.
Elektroninės patyčios. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria patyčias?
Nėra specifinių ženklų, rodančių, kad vaikas patiria kitų bendraamžių patyčias ar priekabes, tačiau patiriančio patyčias vaiko elgesys dažnai pasikeičia. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos galimus požymius:
- Pasikeitę vaiko įpročiai, pomėgiai, bendravimas su bendraamžiais ar šeimos nariais.
- Apetito, valgymo įpročių pokyčiai, valgymo sutrikimai.
- Suprastėjusi fizinė sveikata (pvz., galvos, pilvo skausmai), miego kokybė.
- Autodestruktyvus (save žalojantis) elgesys.
- Nuolatinė įtampa, liūdesys, užsisklendimas, agresija ar savižudiškos mintys.
Veiksmai pastebėjus patyčias
Jeigu vaikas prasitaria Jums, kad patiria patyčias, pirmiausia išklausykite jį. Būtinai pasakykite jam, kad jis gerai padarė papasakodamas Jums apie tai, nes vaikai dažnai mano, kad prasitardami suaugusiesiems tampa „skundikais“. Suaugusiųjų žmonių parama ir pagalba patyčių situacijose yra labai svarbi.
Tėvų žingsniai padedant vaikui:
- Išklausykite. Leiskite išpasakoti viską, kas nutiko, nekaltindami ir nesmerkdami.
- Skatinkite savarankiškumą. Tarkitės su vaiku dėl veiksmų plano, kartu ieškokite sprendimo būdų.
- Netylėkite. Jei kalbos nepadeda, nesitaikstykite su esama situacija. Kreipkitės į klasės auklėtoją, mokyklos administraciją ar psichologą.
- Kaupkite įrodymus. Elektroninių patyčių atveju darykite ekrano kopijas, išsaugokite žinutes ir laiškus.
- Venkite patyčių namuose. Būkite pavyzdžiu: nevartokite pravardžių, nedemonstruokite netolerancijos ir venkite nepagarbaus bendravimo šeimoje.
| Veiksmas | Kodėl tai svarbu? |
|---|---|
| Nuolatinis domėjimasis | Padeda laiku pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį ar savijautą. |
| Bendradarbiavimas su mokykla | Mokykla turi užtikrinti saugią aplinką, o tėvai - palaikyti prevencines programas. |
| Emocinė reguliacija | Mokina vaiką paleisti įtampą ir stiprina jo savivertę. |
Mokyklos personalas taip pat privalo būti budrus ir tinkamai pasirengęs greitai bei ryžtingai įsikišti. Svarbu įvardinti, kad pasyvus patyčių stebėjimas gali būti laikomas pritarimu patyčioms. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad apie 60 proc. atvejų užtenka bendraamžių nepritarimo ar aktyvaus pasipriešinimo, kad patyčios liautųsi. Nulinė tolerancija patyčioms yra ypatingai svarbi kuriant saugią aplinką visiems vaikams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
