Rezus konflikto valdymas nėštumo metu: svarbiausia informacija
Rezus faktoriaus neatitikimas tarp motinos ir vaisiaus yra svarbi nėštumo komplikacija, tačiau šiuolaikinė medicina suteikia efektyvius būdus jos valdymui ir prevencijai.
Kas yra rezus faktorius ir rezus konfliktas?
Kraujo grupę lemia A ir B antigenai, esantys ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Tačiau svarbus ir rezus faktorius - tai baltymas, esantis raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje. Jei jis yra, kraujas yra Rh teigiamas (Rh+), jei jo nėra - Rh neigiamas (Rh−). Rezus konfliktas atsiranda, kai Rh neigiamos (Rh−) moters imuninė sistema atpažįsta Rh teigiamo (Rh+) vaisiaus kraują kaip svetimą ir pradeda gaminti antikūnus prieš jo kraujo ląsteles. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų vaisiui.
Serologinio konflikto rizika egzistuoja tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh−), o tėtis - teigiamą (Rh+). Tokiu atveju yra apie 50 proc. tikimybė, jog vaikelis paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+). Visais kitais atvejais rezus konflikto pavojaus nėra, todėl nesvarbu, jei mamos rezus - teigiamas, o tėčio - neigiamas.
Rezus konfliktas, kitaip dar vadinamas serologiniu konfliktu, yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas. Jis kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, tačiau tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu.
Kada kyla didžiausia rizika?
Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Dažniausiai tai nutinka gimdymo metu, kuomet atsiskiria placenta, arba po jo. Rizika atsiranda, kai:
- Moteris yra Rh−.
- Vaiko tėvas yra Rh+.
- Vaisiaus kraujas paveldi Rh+.
Taip pat pavojus vaisiui gali kilti, jei prieš tai moteris jau buvo nutraukusi nėštumą arba patyrė persileidimą, nėštumas nesivystė arba nėštumas buvo įprastas, tačiau jai nebuvo atlikta imunoprofilaktika.
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina:
- anksčiau buvę gimdymai, savaiminiai persileidimai, nėštumo nutraukimai, negimdiniai nėštumai, cezario pjūvio operacijos, kraujo perpylimai;
- išorinis vaisiaus apsukimas gimdoje, priešlaikinis placentos atsidalijimas, kraujavimas, invazinės procedūros nėštumo metu (vaisiaus kraujo ar vandenų paėmimas tyrimams).
Rezus konflikto pasekmės
Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė.
Štai kokias rimtas komplikacijas gali sukelti rezus konfliktas:
- Vaisiaus anemiją (mažakraujystę);
- Geltą;
- Širdies nepakankamumą;
- Vandenę;
- Net persileidimą ar vaisiaus žūtį.
Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, poodyje ir kūno ertmėse kaupiasi skystis, sutrinka širdies veikla, vaisius gali gimti negyvas.
Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos. Anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas. Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi pigmentas bilirubinas, prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui. Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai.
Kaip sprendžiama problema - anti-D imunoglobulino injekcija
Jei rizika nustatoma anksti, nėštumo metu skiriama anti-D imunoglobulino (RhIG) injekcija. Apie 28 nėštumo savaitę skiriama profilaktinė dozė. Po gimdymo, jei kūdikis gimsta Rh+ (dar viena dozė per 72 valandas).
Esant rezus faktoriaus neatitikimui, moteriai turi būti laiku atlikta imunoprofilaktika - suleidžiamas imunoglobulinas 28-30 nėštumo savaitę ir po gimdymo.
Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Ligos vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:
- nėštumo nutraukimo,
- savaiminio persileidimo,
- negimdinio nėštumo,
- išorinio vaisiaus apsukimo,
- intervencinių procedūrų nėštumo metu.
Taikant imunoprofilaktikos gydymą, labai rimtų rezus neatitikimo atvejų, kuomet reikėtų dar negimusiam vaisiui perpilti kraują, šiandien pasitaiko labai retai.
Ką reikia padaryti kiekvienai nėščiajai?
Pasitikrinti savo ir partnerio kraujo grupes bei rezus faktorių. Tai daroma pirmo vizito metu nėštumo priežiūros centre.
Jei esate Rh−, reguliariai atlikti antikūnų tyrimą. Gydytojas stebės, ar nėra imuninio atsako prieš vaisiaus kraują. Jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą.
Laikytis gydytojo rekomendacijų. Jei paskirta - nepraleisti anti-D injekcijos. Tai paprasta, neskausminga, bet itin svarbi procedūra.
Informuoti gydytoją apie bet kokius kraujavimus nėštumo metu. Net maži kraujavimai gali sąlygoti vaisiaus kraujo patekimą į motinos kraujotaką.
Ką daryti, jei nustatyti antikūnai?
Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Tuomet gydytojų užduotis - visą dėmesį skirti nėščiajai ir laiku diagnozuoti mažakraujystę vaisiui.
Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Matuojant jo smegenų kraujotaką, nustatoma, ar vaisiui neatsirado mažakraujystės požymiai.
Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių.
Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame. Sužadinę gimdymą ir kraujo perpylimo procedūrą atliekame gimus kūdikiui.
Jei antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.
Kaip Rh faktorius veikia nėštumą
Mitai apie rezus faktoriaus neatitikimą
Dabar mitų girdžiu labai retai. Moterys daug domisi, skaito ir daug dalykų jau žino pačios. Dabartinės galimybės vaisiaus kraujo grupę leidžia sužinoti dar jam negimus, todėl nemažai moterų pasinaudoja šiuo tyrimu.
Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Tačiau jeigu moteriai laiku suteikiama pagalba ir atitinkamai prižiūrimas nėštumas, jokio pavojaus neturėtų kilti.
Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu. Dar esu girdėjusi, kad gali atsirasti vaisiaus raidos anomalijų, tačiau tokių mokslinių įrodymų taip pat nėra.
Perinatalinė pagalba Lietuvoje
Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius.
Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Po nėščiosios ištyrimo mes įvertiname jos būklę ir parengiame tolesnį nėščiosios priežiūros ir gimdymo planą.
Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
