Apie ką svajoja maži vaikai: vaikystės fantazijų atspindys
Vaikų svajonės - tai ne tik žaismingos fantazijos, bet ir svarbus rodiklis, atskleidžiantis jų emocinę savijautą, saugumo poreikį ir raidos ypatumus. Pasak psichologų, analizuodami, apie ką svajoja vaikai, tėvai ir pedagogai gali geriau suprasti jų vidinį pasaulį, emocinius poreikius ir kasdienius iššūkius.
„Pasakyk, apie ką svajoji, ir iš karto galime pamatyti, ko žmogui trūksta, ko jis trokšta, kur linksta jo širdis“, - sako psichologė Sonata Vizgaudienė. Anot jos, svajonės yra tarsi emocinis vaikų pasaulio žemėlapis, padedantis atskleisti tiek individualius poreikius, tiek bendrą vaikystės patirtį.
Vaikų svajonės ypač atvirai atsiskleidžia ankstyvame amžiuje - mažieji iki šešerių metų dažnai įsivaizduoja kalbančius gyvūnus, stebuklingas galias, pasakų personažus. „Tai natūralu - šiame amžiuje tikrovė dar glaudžiai susipynusi su fantazijomis. Vaikas pradeda svajoti tada, kai ima suvokti save kaip atskirą asmenybę, maždaug 3-4 metų. Svajonės padeda ne tik išreikšti troškimus, bet ir pažinti pasaulį. Jos - natūralus emocijų apdorojimo būdas“, - komentuoja psichologė.
1553 vaikų svajonės: rekordas ir tendencijos
Vilniaus vaikų ir jaunimo klubas „Meteoras“ kartu su Karoliniškių seniūnijos ugdymo įstaigomis pasiekė įspūdingą vaikų svajonių rekordą - surinkta net 1553 vaikų ir paauglių nuo 5 iki 18 metų svajonės. Jos buvo užrašytos ir nupieštos, atskleidžiant visą vaikystės fantazijų spektrą - nuo supergalių troškimo iki svajonių apie taiką pasaulyje. Šią iniciatyvą oficialiai į nacionalinių rekordų sąrašą įtraukė „Rekordų akademija“.
„Pastebėjome, kad mažesni vaikai daugiausia svajoja turėti supergalias - tai atspindi norą būti matomais, stipresniais nei yra. Dažnos ir svajonės apie augintinius - tai labai aiškus artumo, švelnumo ir rūpesčio poreikis“, - sako klubo direktorė Audronė Kielė.
Pasak jos, vyresnių vaikų svajonės dažniau susijusios su kelionėmis, profesijomis ar prasmingais darbais. Jie nori tapti gydytojais, mokslininkais, kurie išrastų vaistus nuo ligų, arba verslininkais, kurie kurtų savo sėkmės istoriją.
„Nustebino, kad palyginti nedaug svajonių buvo apie materialius dalykus - žaislus, telefonus, pinigus. Buvo labai jautrių svajonių: apie taiką pasaulyje, artimųjų sveikatą, net tokių, kur vaikas svajoja, kad mama jį labiau mylėtų. Tai labai aiškiai parodo, kad vaikų svajonės dažnai kalba apie emocinius poreikius, apie tai, ko gyvenime trūksta“, - teigia A. Kielė.
Svajonės keičiasi augant
Vaikų svajonės kinta su amžiumi. Pradinių klasių mokiniai ima galvoti apie tai, kuo norėtų būti užaugę - įsivaizduoja, kokią profesiją pasirinks. Paauglių svajonės tampa dar brandesnės: jose atsiranda daugiau dėmesio romantiškiems santykiams, asmeniniam gyvenimui, kelionėms, savęs paieškai.
„Vaikai per svajones ir žaidimus žengia pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą. Jų troškimai formuoja tikslus, o tikėjimas, kad svajonės gali išsipildyti, suteikia viltį bei išmoko siekti tikslų“, - pastebi S. Vizgaudienė.
Anot jos, net ir technologijų pasaulyje vaikai nelieka abejingi prigimtinėmis svajonėms, kurios buvo aktualios ir prieš kelis dešimtmečius gyvenusiems vaikams - daugelis jų fantazuoja apie stebuklus, o ne apie naujausius telefonus.
„Vaikai perdėtai nebesureikšmina kompiuterinių žaidimų ar technikos - dauguma jų tą realybę jau turi, todėl tai nebėra išskirtinis noras. Tuo metu svajonė apie gyvūną simbolizuoja norą turėti kažką labai artimo, kam būsi reikalingas, kas tave besąlygiškai mylės. Net labiausiai mylintys tėvai ne visada tai geba užtikrinti. Svajonės apie kelionės byloja smalsumą ir nuotykių poreikį“, - komentuoja psichologė.
Kodėl apie svajones reikia kalbėti garsiai?
S. Vizgaudienės teigimu, egzistuoja gajus mitas, kad apie svajones nereikia kalbėti garsiai, nes jos neišsipildys. Tačiau tikėjimas, kad svajonė gali tapti realybe, yra būtinas.
„Jei netikėtume, neprisileistume tų minčių, negaištume laiko apie jas galvodami. Išsakyta ar užrašyta svajonė įgauna realesnį pagrindą išsipildyti - tai yra mistiškas, bet labai žmogiškas ryšys su savo norais“, - sako ji.
Psichologė ragina tėvus ir pedagogus padėti vaikams puoselėti ir reflektuoti savo troškimus - kalbėtis, piešti, kurti. „Klausimai apie tai, apie ką svajoja vaikas, gali tapti vertingu įrankiu užmegzti ryšį. Su mažais vaikais tinka žaidimai - galima suorganizuoti „svajonių valandėlę“, svajonių konkursą žaislams ar net paprašyti vaikų užrašyti savo troškimus ant lapelių ir paleisti į orą kartu su balionais per šventes.
5 žingsniai siekiant savo tikslų: vadovas vaikams
Tėvų lūkesčiai ir vaikų svajonės
Vaikai, verčiami įgyvendinti nerealizuotas tėvų svajones, jaučiasi nesuprasti, nereikšmingi, nes jų norų nepaisoma. Mažamečiai priversti užsiimti nemėgstama, jiems neįdomia veikla. Jeigu tėvų norai nesutampa su vaikų, o jie priversti realizuoti save taip, kaip nori suaugusieji, atžaloms užkraunama didelė našta, atsakomybė. Rezultatai būna įvairūs: nuo pablogėjusių santykių be pasitikėjimo iki visiško ryšio praradimo.
Tėvai neretai už savo vaikus nusprendžia, kokius būrelius jiems lankyti. Geriausia, kad vaikas pasirinktų būrelį pats. Kartais tėvai neleidžia vaikui užsiimti tuo, kas jiems patiems vaikystėje nekėlė susižavėjimo arba tiesiog nepatiko. Tėvai pamiršta, kad jų vaikai nėra jų pačių kopijos. Net jeigu tėvams niekada nepatiko kokia nors veikla, tai nereiškia, kad vaikai neturi to mėgti ir tuo užsiimti. Jei vaikas jaučia didelį norą išbandyti save kurioje nors srityje, kad ir kaip grėsmingai tai atrodytų tėvams, verta leisti vaikui išbandyti savo jėgas.
Kai vaikas yra nuolat tėvų primygtinai stumiamas į priekį, skatinamas būti geriausiu, ir, kaip neretai būna, palyginamas su kitais, sėkmingesniais, tai daro didelį neigiamą poveikį pačiam vaikui. Jo pasitikėjimas savimi sumažėja, blogėja emocinė būsena, gali išsivystyti nepilnavertiškumo kompleksas. Vaikas jaučia įtampą. Skatinti vaiką judėti į priekį galima pozityviai. Teigiamai nusiteikę tėvai sumaniai išnaudoja natūralų vaiko smalsumą,ir norą kažką išmokti, laimėti.
Vaikų svajonių išsipildymas: organizacijos ir iniciatyvos
Viešoji įstaiga „Vaikų svajonės“ yra surinkusi beveik 5800 svajonių - tai ir vaikų svajonės, taip pat ir dienos centrų, kur mokiniai renkasi po pamokų, norai. Tris vaikus auginanti R.Baltaduonienė puikiai supranta, su kokiais rūpesčiais susiduria šeimos, išleidžiančios savo atžalas į mokyklas. Pratybos, priemonės, kuprinės, apranga - visa tai daliai šeimų tampa nepakeliama našta.
Labdaringa įstaiga surinko svajones ir tų vaikų, kurių šeimos nepriklauso socialinės rizikos šeimoms, tėvai yra dirbantys, gražiai tvarkosi, tačiau uždirbamų pinigų nepakanka. Šiemet yra kur kas daugiau šeimų, kur vaikus augina tėčiai vieni patys. „Vaikams reikia labai paprastų dalykų. Kaip mes sakome - oriai pasiruošti mokyklai. Daugelis mūsų gyvename didmiesčiuose ir net neįsivaizduojame, kad pavažiavus kiek toliau gyvena šeimos, kur vaikams paprasta kuprinė yra svajonių svajonė“, - kalbėjo R.Baltaduonienė.
Ji prisiminė aplankiusi gausią šeimą, kurią sudarė dvylika asmenų. Namų darbus ruošdami vaikai dalinasi vienu stalu. „Kai išvyksti į provinciją, gali pamatyti tokių dalykų, kur sunkiai patikėtum - yra kur vaikai namų darbus ir prie malkomis kūrenamos krosnies ruošia“, - pasakojo ji.
| Metai | Vaikų skaičius, kurių svajonės išpildytos |
|---|---|
| 2022 | Virš 12,000 |
| 2023 (iki lapkričio) | Virš 12,600 |
Kaip Išpildyti Vaikų Svajones? Norintiems išpildyti vaikų svajones ji siūlo pasirinkti paauglius. „Ši grupė jautriausia. Neturėdami priemonių jie ima bijoti eiti į mokyklą, bijo patyčių. Net tyrimai rodo, kad jei vaikai neturi priemonių, tai menkina motyvaciją mokytis. Todėl nuperkant vaikams priemonių galima padėti siekti tikslų“, - pabrėžė „Vaikų svajonių“ vadovė. Paauglių svajonės skamba gana paprastai: pieštukinė, dailės reikmenys, kuprinė.
„Vaikų svajonės“ nepriima dėvėtų daiktų. Ir tam turi paaiškinimą - vaikai, kurie patiria nepriteklių, visą gyvenimą tenkinasi dovanotais padėvėtais daiktais, brolių ar sesių išaugtais drabužiais. „Ir kviečiu ne tik nupirkti, bet ir patiems nuvežti tuos daiktus. Surinkti svajonę ir nuvežti į šeimą. Nereikia į namus, galima ir prie bažnyčios, bibliotekos ar kaimelio centre susitikti. Tiems vaikams tokie susitikimai ypatingi. Ir patys pajusite savo darbo reikšmę“, - kalbėjo organizacijos vadovė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
