Gandras: viskas, ką svarbu žinoti apie šį paukštį
Kovo 25-oji yra labai reikšminga mūsų tradicinio kalendoriaus data - Gandrinės. Tai baltojo gandro sugrįžimo iš tolimos kelionės šventė. Gandrai skirtingose Lietuvos vietose vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis. Tai nacionalinis mūsų paukštis, o Lietuvoje jų peri apie 13 tūkstančių porų, todėl esame vieni tankiausiai apgyvendintų gandrų Europoje.
Išvaizda ir biologinės savybės
Baltasis gandras yra didelis paukštis, turintis ilgą snapą, ilgas kojas ir ilgą kaklą. Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Įdomu tai, kad pasmakrė yra neplunksnuota ir raudona, o patys snapas ir kojos - taip pat ryškiai raudonos spalvos. Patinai vidutiniškai yra stambesni už pateles. Jauniklių sparnai juodi, tačiau turi rusvą atspalvį.
Šis paukštis - oportunistinis „grobuonis“, mintantis ant žemės vyraujančiais gausiausiais gyvūninės kilmės maisto objektais. Maisto ieško dieną drėgnose pievose, balose ir ganyklose. Gandrai gaudo vabzdžius, žuvis, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius, o kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius (įskaitant gyvates) ar net kiškių jauniklius.
Kelionė į žiemavietes
Gandrai žiemojo neįtikėtinai toli - Afrikoje, pasiekdami Nilo aukštupius ar net pietinį žemyno galą. Kelionė trunka 2-3 mėnesius. Mįslinga, kodėl jie į žiemavietes skrenda dviem keliais: dalis - per Egiptą, palei Nilą, kita - Atlanto pakrante. Nors paukščiai į žiemaviečių link pradeda keliauti jau nuo rugpjūčio vidurio, rugpjūčio 24-oji, Šventojo Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis.
Lizdų statyba ir perėjimas
Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant elektros perdavimo linijos stulpų, vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Paukščiai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą.
Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį gandralizdyje deda 1-7 (vidutiniškai 4) baltus kiaušinius. Pakaitomis peri patelė ir patinas 31-34 dienas. Išsiritę gandriukai maitinami abiejų tėvų. Lizdą palieka po 58-64 dienų, bet dar apie dvi savaites skraido su tėvais.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Kiaušinių skaičius | 1-7 (vidutiniškai 4) |
| Perėjimo trukmė | 31-34 dienos |
| Lizdo palikimas | po 58-64 dienų |
| Lytinė branda | 3-4 gyvenimo metai |
Liaudies tikėjimai ir papročiai
Nuo seno buvo tikima, kad gandras grįždamas parneša ant savo sparnų kielę, kuri išspardo paskutinius ledukus. Žmonės, norėdami, kad sodyboje apsigyventų gandras, iškelia medžiuose ar ant pastatų ratą. Manoma, kad gandrai neša laimę tiems namams, šalia kurių jie įsikuria.
Egzistuoja įvairūs prietarai, susiję su gandro pamatymu:
- Jei pavasarį gandrą pirmą kartą pamatytumėte skrendantį - metai bus sėkmingi, visus darbus spėriai nudirbsite.
- Jei pamatytumėte tupintį gandrą - darbai vėluos, eis vangiai.
- Pamačius porą gandrų, merginos tikėdavosi, kad šiais metais išskris iš gimtųjų namų.
Naisių gandrai.
Būtina paminėti, kad per Gandrines (Blovieščius) senovėje buvo draudžiami bet kokie darbai laukuose, nevalia buvo nieko skolinti, kad pernešus per ežią svetimą daiktą, galima gyvulius susargdinti. Taip pat tikėta, kad gandras galįs žmonių ligas ar bėdas paimti ir nudanginti į neįžengiamas pelkes.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
