Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vyksta nuolatinis socialinių paslaugų tobulinimas, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Vienas iš svarbiausių aspektų yra vaikų, netekusių tėvų globos, priežiūra ir integracija į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjami globos namų sūkių reikalavimai, institucinės globos pertvarka, bendruomeninių vaikų globos namų steigimas ir veikla, įtraukties skatinimo iniciatyvos bei visuomenės požiūris į globos namus ir jų gyventojus.
Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, augtų kuo artimesnėje šeimos aplinkoje. Šiuo metu šalyje vykdoma institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus nuo kitų metų turėtų nebelikti institucinių globos namų. Siekiama, kad tradiciniai globos namai, kurie dažnai yra didelės institucijos, būtų pakeisti mažesniais, šeimyniniais bendruomeniniais namais.
Ši pertvarka apima tiek vaikų globos namus, tiek įstaigas, skirtas žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pagrindinis tikslas - integruoti žmones į visuomenę, suteikiant jiems galimybę gyventi savarankiškai ir oriai.
Institucinės globos pertvarka vyksta keliais etapais. Visų pirma, siekiama išformuoti didelius globos namus, sukuriant grupinio gyvenimo namus ar suteikiant galimybę negalią turintiems žmonėms apsigyventi apsaugotame būste. Tai, pasak viceministrės, yra techninė dalis, tačiau svarbesnė dalis - paslaugų kokybė. Reikia skatinti negalią turinčio žmogaus gebėjimus atrasti, ką jis gali ir padėti jam prasmingai prisidėti prie bendruomenės gyvenimo. Toks iššūkis yra šiandienos socialiniam darbuotojui - nepergloboti, nepadaryti už žmogų, tačiau suteikti visą įmanomą pagalbą, kad jis pats galėtų. Tada tais rezultatais pasidžiaugsime visi.
Daug pasaulinio mąsto tyrimų rodo, kad globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių. Jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę. Išėję iš įstaigos tokie žmonės yra labiau pažeidžiami, dažniau išnaudojami ir engiami, kadangi prasčiau žino savo teises ir yra pratę vykdyti bet kokius nurodymus neklausinėdami.
Institucinės globos įstaigoje gyventojai izoliuojami nuo plačiosios bendruomenės ir (arba) yra priversti gyventi kartu; neturi pakankamai galimybių tvarkyti savo gyvenimo ir daryti įtaką juos paveikiantiems sprendimams; pačios organizacijos reikalavimai dominuoja gyventojų individualių poreikių atžvilgiu.
Tikimasi, kad iki 2020 m. didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Jie gyvens šeimose, šeimynose, mažuose, šeimos modelio, namų aplinkai artimuose globos namuose ir bendruomenėse. Tikslui pasiekti papildomai planuojama skirti iki 50 mln. I etapas, kuris jau prasidėjo, truks iki 2018 metų. Jo tikslas - pertvarkai reikalingų sąlygų sukūrimas ir paslaugų teikimas, didinant esamų prieinamumą. II etapas truks iki 2020 metų. Jo metu bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujų formų paslaugos tikslinėms grupėms.
Utenos rajone pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai duris atvėrė 2017 metais Užpalių gatvėje. 2018 metais įkurti dar vieni namai Palangos gatvėje. Siekiant užtikrinti, kad visi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre gyvenantys vaikai galėtų persikelti į bendruomeninius namus, buvo ieškoma ir trečiojo namo. Utenos rajono savivaldybė ėmėsi iniciatyvos įsigyti gyvenamąjį būstą su žemės sklypu Utenos mieste, skirtą bendruomeniniams vaikų globos namams steigti. Savivaldybė 2025 m. vasario 6 d. paskelbė, kad yra perkamas gyvenamasis būstas su statiniui priskirtu žemės sklypu Utenos mieste bendruomeniniams vaikų globos namams steigti.
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras užtikrins bendruomeninių vaikų globos namų funkcijų įgyvendinimą. Utenos rajone iš viso yra globojami 106 vaikai, iš kurių 53 šeimose, 34 šeimynose, 19 institucijoje.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai šeimos tipo namai, kuriuose gyvena nedidelė grupė (iki 8) tėvų globos netekusių vaikų. Siekiant sukurti kuo artimesnę šeimai namų aplinką, naujai įkurtuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Viename kambaryje gyvens ne daugiau kaip po 2 vaikus, atsižvelgiant į jų poreikius bei interesus. Tai nebe institucija, o jaukūs namai, kuriuose vaikai jaučiasi saugūs, mylimi ir reikalingi. Čia jie mokosi socialinių įgūdžių, savarankiškumo, atsakingumo ir ruošiasi savarankiškam gyvenimui.
Bendruomeniniai globos namai gali būti steigiami tiek gyvenamajame name su jam priskirtu žemės sklypu, tiek daugiabučiame name (vienoje laiptinėje - ne daugiau 2 bendruomeninių namų). Užpalių gatvėje įsikūrę namai, kuriuose gyvena aštuoni 13-19 metų vaikai. Palangos gatvėje įsikūrę namai, kuriuose gyvena aštuoni 8-18 metų amžiaus vaikai.
Viena iš pagrindinių pertvarkos krypčių - didelių vaikų globos namų pertvarkymas į bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose siekiama sukurti šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai gautų individualų dėmesį ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai gyvena kaip šeimoje: turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, lanko mokyklą, būrelius ir kitas popamokines veiklas. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Šie žodžiai geriausiai iliustruoja pertvarkos esmę - sukurti vaikams jaukius ir tikrus namus.
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokių vaikų.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. Institucinės globos pertvarka žmonėms su negalia: integracija į visuomenę.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose stengiamasi sukurti kuo įprastesnę šeimos aplinką. Vaikai kartu gamina maistą, tvarkosi, leidžia laisvalaikį, švenčia šventes. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečių. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja. Svarbu, kad vaikai jaustųsi ne tik saugūs, bet ir vertinami, gerbiami. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Jiems suteikiama galimybė rinktis būrelius, lankyti sporto treniruotes, dalyvauti įvairiose veiklose.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie rūpinasi vaikų gerove 24 valandas per parą. Vaikų priežiūrą užtikrins ne mažiau kaip 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Jie padeda vaikams spręsti problemas, moko socialinių įgūdžių, organizuoja laisvalaikį ir ruošia savarankiškam gyvenimui. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings.
Labai svarbu, kad bendruomenė priimtų ir palaikytų bendruomeninius vaikų globos namus. Labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudarys galimybę vaikams pasijusti priimtiems į bendruomenę. Svarbu, kad vaikai jaustųsi visaverčiais bendruomenės nariais, dalyvautų bendruomenės gyvenime, lankytų būrelius, sporto klubus, savanoriautų.
Ne paslaptis, kad vaikai čia patenka iš disfunkcinių šeimų, kur stokojo rūpesčio, dėmesio, kur negalėjo pasitikėti suaugusiais. Čia, priešingai nei instituciniuose namuose, visi gyvename kaip šeima, o vaikui labai svarbu turėti šeimą, jausti palaikymą. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose didelis dėmesys skiriamas vaikų emocinei gerovei. Vaikams suteikiama psichologinė pagalba, organizuojami įvairūs užsiėmimai, padedantys įveikti patirtas traumas. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir reikalingi. Jiems reikia suteikti galimybę išreikšti savo jausmus, kalbėtis apie savo problemas ir gauti palaikymą.
Visuomenėje ilgą laiką vyravo nuostata, kad tėvų globos netekę vaikai paveldi savo tėvų „tamsiąsias“ savybes ir, kad ir kaip besistengtume, sėkmingai užauginti vaiką iš globos namų sunkiai pavyks. Svarbu šviesti visuomenę apie bendruomeninius vaikų globos namus, sklaidyti mitus ir stereotipus. Reikia suprasti, kad šie vaikai yra tokie patys kaip ir visi kiti, ir jie nusipelno tokios pat galimybės augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Manoma, kad visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje.

Vykdant institucinės globos pertvarką Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ir/ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją.
Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur.
Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - teigiama pertvarkos iniciatorių.
Dabartinė Lietuvos institucinės socialinės globos paslaugų sistema žaloja žmogų. Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas - išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai ir taip toliau. Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats.

Įtrauktis yra esminis aspektas, siekiant užtikrinti, kad žmonės su negalia ir vaikai, augantys globos namuose, jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais. Įvairios iniciatyvos, tokios kaip "DUOday" projektas, skirtos mažinti kliūtis ir skatinti įtraukimą į darbo rinką ir socialinį gyvenimą.
Žmonės su negalia neretai patiria sunkumų įsidarbinant dėl įvairiausių priežasčių - darbdavių stereotipų ir neigiamos nuostatos, nepakankamai pritaikytų darbo vietų, galimybių, informacijos trūkumo ir pan. Tad šiuo tikslu įdarbinimo tarpininkų organizacijos VšĮ „Sopa“ koordinuojamas „DUOday“ projektas daugiau nei 15 metų visoje Europoje, o Lietuvoje - šeštą kartą organizuoja darbo šešėliavimo iniciatyvą, kviesdamas žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo vaidmenis įvairiose įmonėse bei organizacijose. „DUOday“ daugiausia dėmesio skiria žmonių su negalia užimtumo didinimui, karjeros galimybių pasitikrinimui bei bendradarbiavimo užmezgimui. Ši iniciatyva - puikus pavyzdys, kaip galima mažinti kliūtis, skatinant įtraukią darbo rinką. Tai abipusė nauda tiek įmonėms, tiek žmonėms su negalia, kai žmonės su negalia turi galimybę „pasimatuoti“ naujas profesijas, o įmonės - pasisemti naudingų įžvalgų.
Utenos socialinės globos namų direktorės Jolantos Paukštienės iniciatyva „DUOday 2025“ Utenoje iniciatore bei koordinuojančiaja įmone Utenos socialinės globos namai šiais metais tapo pirmą kartą. Dalyvauti šiame projekte bei pasirengimo mokymuose sutiko net 10 įmonių Utenos mieste: UAB „Utenos diena“, VšĮ Utenos radijas, MB „Liepurta“ („Aikštės kepyklėlė“), MB „Desertų faktorius“, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Utenos A. ir M. Džiaugsmingai sutiko dalyvauti šiame projekte bei „pasimatuoti“ profesiją 15 Utenos socialinės globos namų globotinių. Dalyviai išbandė veiklas pagal įmonių ir organizacijų darbo pobūdį: renginių organizatoriaus, laikraščio redaktoriaus, konditerio, bibliotekininko, amatininko, dailininko-scenografo, laidų vedėjo pozicijas.
Kasmet šioje iniciatyvoje dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Kaip koordinuojanti įmonė, gavome pasiūlymą išleisti vieną globotinį vykti dalyvauti unikaliame „DUOday“ projekte LR Prezidentūroje. Pirmoji šių namų paslaugų gavėja Aurelija, kurią į LR Prezidentūrą lydėjo socialinis darbuotojas Nerijus, įamžino savo gyvenime istorinę akimirką - gegužės 21 dieną lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Aureliją bei kitų įstaigų iniciatyvos dalyvius pasitiko Prezidentūros kancleris ir Prezidento administracijos vadovas. Labai lauktas jaudinantis simboliškas momentas, kuomet renginio dalyvius pasveikino pats LR Prezidentas Gitanas Nausėda, o mūsų atstovas, socialinis darbuotojas Nerijus, globos namų vardu pasveikino LR Prezidentą - įteikė direktorės Jolantos Paukštienės padėką bei medinį angelą, sukurtą užimtumo specialisto Eglūno. Ypatingą akimirką Aurelija sukūrė padovanodama LR Prezidentui įrėmintas „Gerumo“ eiles, parašytas iš širdies, - kūrybinį savo išgyvenimų atspindį. Ekskursijos metu buvo galimybė pamatyti kasdienį darbą Prezidentūroje. Renginių ir valstybės apdovanojimų skyrius trumpai „įdarbino“ Aureliją kartu su nuostabiomis skyriaus darbuotojomis Igne ir Vygaile, kurios atskleidė, kaip kuriamos prestižinės ceremonijos, apdovanojimai ir svarbūs valstybės renginiai. Aurelijos „darbo“ dienos kulminacija tapo dalyvavimas susirinkime su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais. Čia buvo aptariami būsimi bendri projektai, siekiant skatinti socialinę integraciją per sportą ir kultūrą.
Utenos kultūros centro fojė „DUOday“ dieną atidaryta globos namų paslaugų gavėjos Meilės tapybos darbų paroda. Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure puikiai dieną praleido Oksana. Dar dviem paslaugų gavėjams - Dariui ir Edvardui - gegužės 27 diena prasidėjo Utenos rajono savivaldybės mero kabinete bei šio ypatingo miesto žmogaus kėdės „pasimatavimu“. Globotinei Rasai labai patinka gaminti valgį, tad jai teko galimybė „pasimatuoti“ konditerio profesiją „Aikštės kepyklėlėje“ ir viliojančių kvapų apsuptyje puikiai praleisti dieną. Virginija susipažino su leidžiamo laikraščio paskirtimi, straipsnių rinkiniais, bendruomenei teikiamos informacijos aktualijomis „Utenos dienos“ redakcijoje. Vytautas ir Eugenijus dieną praleido Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Tradicinių amatų centre „Svirnas“. Tadas lankėsi VšĮ Utenos radijuje, kur radijo laidų vedėja Angelė Bražionienė supažindino su kasdieniu radijo darbu. Ana ir Arvydas Užimtumo tarnybos Utenos skyriuje išbandė savo galimybes realioje darbo aplinkoje. Aušra, Mindaugas ir Vitalijus linksmai bei naudingai praleido laiką Utenos A. ir M.

Nauja paslauga - budintys globotojai, kurie šeimoje ne ilgiau kaip 12 mėnesių laikinai prižiūrės nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Vaikai pas budintį globotoją bus nukreipiami kriziniais atvejais, kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Panevėžio socialinių paslaugų centre vyksta būsimų vaikų globėjų ir įtėvių mokymai. Juose nedalyvavusieji negali turėti net minčių apie įvaikinimą. Mokymai rengiami du kartus per metus. Būsimiems įtėviams nespėjus į jų pradžią, kitų reikia laukti pusę metų.
Prašymą įsivaikinti šeimos privalo pateikti vietos, kurioje gyvena, savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. Tada sužino, kokius dokumentus reikia surinkti, ir imasi jais rūpintis. Būtina pateikti visą informaciją apie save: sveikatos pažymas, žinias apie gyvenamąją vietą, darbą, pajamas, santaupas, šeimos narius ir kita. Gavęs visas reikiamas pažymas skyrius teikia užklausą dėl pareiškėjų teistumo, taip pat aiškinasi, ar jiems nebuvo ribota tėvų valdžia ir panašiai.
Pasak A. Grainienės, įvaikinti gali būti tik tie, kurių tėvų valdžią teismas apriboja neterminuotai. Tiems, kuriems tėvų valdžia apribota laikinai, negali būti įvaikinami. Pagal dabar galiojančius teisės aktus vaikus įsivaikinti gali tik šeimos.
Pasvalio globos centras aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, siekiant skatinti globą ir įvaikinimą, teikti pagalbą globėjams ir vaikams, bei viešinti globos svarbą visuomenėje.
Saugūs namai vyresnio amžiaus žmonėms visų pirma reiškia erdvę, kurioje lengva judėti. Saugumą namuose užtikrina ir socialinė aplinka, todėl vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės atsiduria didesnėje rizikoje. Imantis veiksmų, labai svarbu tartis ne tik su įstaigų vadovais, bet ir su darbuotojais, kad bendromis jėgomis būtų pasiektas geriausias rezultatas. Todėl šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pavaldžių įstaigų specialistų komanda, lydima viceministro Algirdo Šešelgio, lankėsi reorganizuojamuose Marijampolės vaikų globos namuose „Putinas“ bei Kalvarijos socialinės globos namuose, kur su darbuotojais aptarė institucinės globos pertvarkos etapus bei siekiamus rezultatus, bendradarbiavimo klausimus. Pasak viceministro A. Šešelgio, pertvarką reiktų suprasti kaip kokybinį šuolį - ne žmogus bus pritaikytas sistemai, bet sistema bus kuriama pagal žmogaus poreikius. Su globos namų „Putinas“ darbuotojais aptarti įstaigos pertvarkos tikslai, numatyti žingsniai bei jų įgyvendinimo terminai. Planuojama, kad šių globos namų pertvarka bus baigta iki naujų mokslo metų pradžios, tad aptarti artimiausiu metu spręstini uždaviniai, sutarta dėl bendradarbiavimo, kad vaikai pajustų viennaudą. Kalvarijos socialinės globos namuose, kurie dalyvauja institucinės globos pertvarkoje, darbuotojai supažindinti su pertvarka ir jų vaidmeniu šiame procese, aptarti etapai ir kiekviename jų siekiami rezultatai. Institucinės globos pertvarkos tikslas yra sukurti pakankamai paslaugų bendruomenėje, kad žmogus gautų reikiamą pagalbą ir galėtų gyventi šeimoje. Taip pat padaryti taip, kad vaikai nebepatektų į institucinę globą, gyventų šeimose ir šeimynose, o žmonės su negalia gautų jiems reikalingas paslaugas bendruomenėje. Iš viso Lietuvoje turime apie 6,6 tūkst. žmonių, kurie gyvena didelėse globos įstaigose, bet dalis jų galėtų būti kur kas savarankiškesni, jeigu mes suteiktume tokią galimybę.
2017-2018 m. Šiuo metu Lietuvoje pertvarkomos 7 didelės globos įstaigos neįgaliesiems, kuriose gyventojų skaičius svyruoja nuo 100 iki 300. Gyvenimas didelėje globos įstaigoje, vyksta griežtai pagal grafiką, tokia įstaiga paprastai turi didžiulę valgyklą, į kurią atėjus maitinimosi metui renkasi minios gyventojų. Jos turi ištisus korpusus, kur įkurdintos sporto ar renginių salės, gydyklos, bibliotekos, administracijos patalpos, šalia globos namų dažnai būna įkurtos šarvojimo salės. Įstaigų darbuotojų dėka dalis gyventojų įvairių švenčių proga keliauja, susitinka su kitų įstaigų gyventojais, tačiau bendravimas dažniausiai vysta tokių pačių įstaigų rate. Be to, neretas atvejis, kad globos namai būna įsikūrę buvusiuose vienuolynuose, dvaruose, toliau nuo miestų ir miestelių, toliau nuo mūsų visų. Tai tikrai panašu į ligoninę sanatoriją ar internatą, tik ne į jaukius namus.
Vienas iš būdų užtikrinti žmonėms jaukesnius namus ir ugdyti savarankiškumą yra steigti grupinio gyvenimo namus, kuriuose visą parą padedant darbuotojams gyvena iki 10 neįgalių žmonių. Tokiuose namuose žmonės gyvena mums visiems įprastą gyvenimą, gamina maistą, tvarkosi buitį, lanko dienos užimtumo veiklas, socialinėse dirbtuvėse stengiasi įgyti arba atkurti darbinius įgūdžius, kai kurie dirba savarankiškai. Grupinio gyvenimo namai kuriami arba nuperkant gyvenamąjį namą, arba jį pastatant mieste, miestelyje arba kaime. Anksčiau namai dažniau būdavo perkami, tačiau neįgaliųjų organizacijos atkreipė dėmesį, kad proto ar psichikos bei judėjimo negalią turinčiam žmogui tokie pastatai nebūna pritaikyti - nėra keltuvų ar liftų, aukšti slenksčiai. Dėl šios priežasties kai kuriuos namus statome, kad būtų visiškai pritaikyti neįgaliesiems. Grupinio gyvenimo namų kūrimo vizija įvairi, kaip įvairūs ir žmonių poreikiai. Vieni žmonės yra linkę aktyviai bendrauti, būna prisirišę prie draugų, kuriuos susirado globos įstaigoje, todėl jiems labiau patinka gyventi šeimyninio tipo grupinio gyvenimo namuose.
Apsaugotas būstas skirtas iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių. Pavyzdžiui paūmėjus asmens ligai ar padedant asmeniui susiplanuoti ir tinkamai vykdyti mėnesio biudžetą.
Savarankiško gyvenimo namuose dažniausiai įsikuria vieniši senyvo amžiaus žmonės arba žmonės su negalia, kurie gali gyventi ganėtinai savarankiškai, tačiau neturi savo būsto, bet jiems reikia tam tikrų paslaugų, kurios teikiamos iki 8 val. per dieną.
