Debesys - tai nuostabus ir nuolat besikeičiantis gamtos reiškinys, kuris puošia mūsų dangų. Vaikams suprasti, kaip susidaro debesys, gali būti ypač įdomu, nes tai padeda pažinti pasaulį aplink mus. Šiame straipsnyje mes papasakosime, kas yra debesys, kaip jie susidaro ir kokie pagrindiniai jų tipai egzistuoja.
Debesys yra matomos vandens lašelių arba ledo kristalų sankaupos, esančios atmosferoje virš žemės paviršiaus. Jie susidaro, kai šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn, atvėsta ir vandens garai kondensuojasi aplink mažytes ore sklandančias daleles, vadinamas kondensacijos branduoliais. Šios dalelės gali būti dulkių, druskos ar net žiedadulkių.
Vandens lašeliai ir ledo kristalėliai debesyse yra labai maži. Jų kritimą sulaiko oro pasipriešinimas ir trinties jėga, todėl jie ilgą laiką gali išlikti pakibę ore. Kai šie lašeliai ar kristalai susilieja ir pasidaro pakankamai sunkūs, jie iškrinta į žemę kaip krituliai - lietus, sniegas ar kruša.

Debesų susidarymo procesas prasideda, kai šiltas oras, kuriame yra vandens garų, kyla į viršų. Kylantis oras vėsta, o kai jo temperatūra pasiekia "rasos tašką", vandens garai pradeda kondensuotis. Tai reiškia, kad jie virsta skystais vandens lašeliais arba, jei temperatūra yra pakankamai žema, ledo kristalais.
Šis procesas yra panašus į tai, kas vyksta ant šalto stiklo vasarą - ant jo susidaro vandens lašeliai. Ore esančios mažytės dalelės (kondensacijos branduoliai) tampa paviršiumi, prie kurio prisitvirtina vandens garai. Kuo daugiau vandens garų kondensuojasi, tuo didesnis ir matomesnis tampa debesis.
Debesys gali būti labai įvairūs savo forma, dydžiu ir aukščiu, todėl mokslininkai juos suskirstė į skirtingus tipus. Ši klasifikacija padeda suprasti jų savybes ir prognozuoti orus. Pagrindiniai debesų tipai skirstomi pagal jų aukštį danguje ir išvaizdą.

Pagal tarptautinę klasifikaciją, skiriama 10 pagrindinių debesų formų, kurios apibūdinamos lotyniškais pavadinimais, pavyzdžiui, Cirrus, Cumulus, Stratus, Cirrostratus, Altocumulus, Altostratus, Nimbostratus, Stratocumulus, Cumulonimbus.

Kiekvienas debesių tipas yra unikalus ir gali suteikti mums daug informacijos apie orą. Stebėdami debesis, galime geriau suprasti gamtos procesus ir netgi numatyti artėjančius orų pokyčius.
Debesuotumas planetoje yra vidutiniškai 5,5 balo, o tai reiškia, kad beveik visa Žemė nuolat yra padengta debesimis.

Klasifikavimas pagal debesų išvaizdą ir aukštį yra labiausiai paplitęs tarp meteorologų. Anglų chemikas L. Hovardas 1803 metais pasiūlė aprašomojo pobūdžio debesų klasifikaciją, kuri naudojama ir šiandien.
Skiriami trys pagrindiniai debesų tipai: plunksniniai (Cirrus - „garbana”), kamuoliniai (Cumulus - „krūva”) ir sluoksniniai (Stratus - „sluoksnis”). Greta šių pagrindinių debesims apibūdinti vartojami dar du terminai: lietaus (nimbus) ir aukštieji (altus).
| Debesų tipas | Aukštis (km) | Apibūdinimas | Tipinis oras |
|---|---|---|---|
| Cirrus (Ci) | 7-16 | Ploni, plunksnų pavidalo, balti | Giedra, bet gali reikšti oro permainas |
| Cumulus (Cu) | 2-7 | Balti, purūs kamuoliai su plokščiu pagrindu | Giedra, gražus oras |
| Stratus (St) | iki 2 | Pilki, lygūs, vienalyčiai, dengia dangų | Pilka, gali būti dulksna |
| Altocumulus (Ac) | 2-7 | Vidutinio aukščio, balti/pilkšvi, bangų ar dribsnių pavidalo | Kintamas |
| Altostratus (As) | 2-7 | Vidutinio aukščio, pilki, vienodi, dengia dangų | Silpnai matosi saulė, galimas lietus |
| Nimbostratus (Ns) | iki 2 | Žemi, tankūs, pilki, storas sluoksnis | Nuolatinis lietus ar sniegas |
| Cumulonimbus (Cb) | 0,4-1,0 (pagrindas), bet gali kilti labai aukštai | Didžiuliai, vertikaliai išsivystę, „priekalo“ formos | Audros, perkūnija, kruša |