Kenksmingos darbo sąlygos nėštumo metu ir moterų teisės darbe

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurį lydi ne tik džiaugsmas, bet ir svarbūs teisiniai klausimai, ypač susiję su darbo santykiais. Lietuvoje besilaukiančios moterys turi specialią apsaugą, numatytą darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos ir draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.

Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolės tarnyba pabrėžia, kad Lietuvos įstatymuose numatyta speciali apsauga besilaukiančioms darbuotojoms, taip pat papildomos garantijos, tokios kaip atleidimo apribojimai, trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas, specialios pertraukos maitinimui ir panašiai.

Nėščiųjų apsauga Darbo kodekse

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) numato papildomas garantijas ir lengvatas nėščioms moterims. Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas.

Apsaugos nuo atleidimo įsigaliojimas ir išimtys

LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Ši garantija galioja, nepaisant to, ar darbuotojai nustatytas išbandymo terminas. DK numatytos garantijos ir nėščiųjų apsauga atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.

Nors LR DK 132 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtą draudimą atleisti nėščią moterį, yra kelios išimtys. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia sutartis. LR DK 136 str. 1 ir 2 d. tai yra baigtinis sąrašas atvejų, kai nėščia moteris gali būti atleista iš darbo prieš jos valią, todėl jokiais kitais atvejais, nepatenkančiais į LR DK 136 str. 1 ir 2 d., darbuotojos atleisti negalima. Trumpalaikę darbo sutartį taip pat galima nutraukti pasibaigus jos terminui. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui.

Terminuotos darbo sutarties pabaiga nėštumo atveju yra svarbus niuansas. Nors įprastai tokia sutartis nutraukiama suėjus terminui, nėštumo atveju situacija yra kitokia. Jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iškart suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. Tačiau jeigu darbuotoja, pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, prašo suteikti vaiko priežiūros atostogas, terminuotos sutarties terminas pratęsiamas vaiko priežiūros atostogų laikui. Svarbu pažymėti, kad pati darbuotoja turi teisę apsispręsti, ar ja pasinaudoti. Ketindama ja pasinaudoti, darbuotoja informuoja darbdavį apie įstatyme numatytą faktą - nėštumą.

Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.

Darbdavio įsipareigojimai ir darbo sąlygų pritaikymas

Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje.

278 straipsnis nurodo, kad nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.

Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys privalo imtis tam tikrų veiksmų. Darbdavys privalo įvertinti galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus. Nėščioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.

Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.

Sveikatos patikrinimai ir problemų sprendimas

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Jeigu susiduriama su situacija, kai darbdavys nesuteikia lengvesnio darbo, nors darbuotoja dirba su dažais, skiedikliais, acetonu, kilnoja kibirus ir jaučia diskomfortą, rekomenduojama veikti aktyviai. Pirma, būtina kalbėtis su vadovybe, paaiškinti situaciją ir pateikti gydytojo pažymą, kurioje nurodoma, kad darbuotoja turi būti atleista nuo fizinio krūvio ir darbo su chemikalais. Jeigu pokalbiai nepadeda, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl konsultacijos ar pagalbos.

Darbo laikas ir pertraukos

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.

Tikslinės atostogos ir kitos lengvatos

Darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi papildomas garantijas ir lengvatas, susijusias su atostogomis.

Tikslinių atostogų rūšys

Bene plačiausiai žinomos teisės yra susijusios su tikslinėmis atostogomis vaikui gimti ir auginti:

1. Nėštumo ir gimdymo atostogos („Dekretas“):
   • Trukmė: Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos). Komplikuoto gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų, laikotarpis po gimdymo ilginamas iki 70 dienų (viso 140 dienų).
   • Išmoka: Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn. pajamas iki atostogų), jei moteris atitinka būtinojo socialinio draudimo stažo reikalavimus.
   • Įtaka kitoms atostogoms: Šios atostogos įskaitomos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
2. Tėvystės atostogos:
   • Trukmė ir laikas: Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Jas galima pasiimti bet kuriuo metu per pirmus vienerius vaiko gyvenimo metus (anksčiau terminas buvo trumpesnis - iki 3 ar 6 mėn.).
   • Teisę turi: Vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka). Nuo 2018 m. ši teisė taikoma ir įtėviams (terminai skaičiuojami nuo įvaikinimo įsiteisėjimo).
   • Išmoka: Už šį laikotarpį „Sodra“ moka tėvystės išmoką, kuri taip pat sudaro 77,58 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei atitinkami stažo reikalavimai.
   • Darbas kitoje vietoje: Dirbti kitoje darbovietėje per tėvystės atostogas nėra draudžiama, tačiau gautos pajamos gali sumažinti „Sodros“ mokamą išmoką.
3. Vaiko priežiūros atostogos:
   • Kas gali naudotis? Tai plačiausios atostogos, kuriomis gali naudotis ne tik mama ar tėtis (įtėviai), bet ir seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat globėjai.
   • Trukmė: Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Tėvai (ar kiti asmenys) gali šias atostogas imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis.
   • Išmoka: Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo. Nuo 2023 m. galioja nauja tvarka su neperleidžiamais mėnesiais:
     • Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn. (perleidžiamus) vienas iš tėvų (arba pakaitomis) gauna 60% dydžio išmoką.
     • Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn. iki vaikui sueis metai mokama 45% dydžio išmoka, o nuo metų iki dviejų - 30% dydžio išmoka.
     Visus išmokos skaičiavimo niuansus reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
   • Pranešimas darbdaviui: Apie vaiko priežiūros atostogų pradžią, pabaigą, pertraukimą ar grįžimą į darbą anksčiau laiko darbdavį reikia įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Kitos lengvatos ir teisės

• Kasmetinės atostogos: Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus. Be to, šiems darbuotojams netaikomas reikalavimas būti nepertraukiamai išdirbus bent šešis mėnesius toje darbovietėje, norint gauti pirmąsias kasmetines atostogas. Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
• Pailgintos kasmetinės atostogos: Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d. per savaitę).
• Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
• Nemokamos atostogos: Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dėl šių atostogų.
• Nuotolinis darbas: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą (nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas). Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).

Grįžimas į darbą po atostogų

Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.

Diskriminacijos draudimas ir lygios galimybės

Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Pagal Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių. Nėštumas siejamas su lytimi, tad bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija bei lygias galimybes apibrėžiančių įstatymų pažeidimu.

Taip pat darbdavys privalo užtikrinti lygias galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti lengvatas, vienodai vertinti darbą ir mokėti vienodą užmokestį už tokį patį ar lygiavertį darbą, taikyti vienodus atleidimo kriterijus (išskyrus įstatymų numatytas išimtis nėščiosioms ir tėvams).

Sėdimo darbo rizika ir laikysenos svarba nėštumo metu

Pastaraisiais dešimtmečiais darbo pobūdis smarkiai pasikeitė, ir dabar daugelis moterų dirba sėdimą darbą. „Tai, kad sėdimas darbas yra saugus, - iliuzija. Bet koks sėdimas darbas, jeigu nedaroma pertraukų, - nėštumo metu nepridės sveikatos. Dar prieš dešimtmetį nėštumas buvo daug judresnis: moterys daugiau vaikščiojo, namų darbai buvo fiziškai aktyvesni, vaikai buvo ne vežami, o nešiojami. Nėščios moterys, kurios dirba darbus aktyviau judėdamos, jaučiasi geriau, turi mažiau skausmų.

Anksčiau kenksmingu nėštukei buvo laikomas stovimas darbas, ypač kirpėjos, dėl gresiančios varikozės, tinstančių kojų, nugaros skausmų. Tačiau, „Stovėti nėščiai moteriai sveikiau negu sėdėti, tačiau ir čia nerekomenduojami kraštutinumai. Jeigu visą dieną moteris stovi nepertraukiamai, vystysis ne tik varikozė. Pavyzdžiui, kirpėjų problema yra pakelti pečiai ir dėl to atsirandanti įtampa juose. Bet kokia, net ir taisyklingiausia poza, jeigu joje moteris būna visą dieną, turi savo blogybių. Tad nėra atsakymo, kokia poza geriausiai būti visą dieną. Reikia stengtis pabūti visose pozose: sėdėti, stovėti, gulėti.“

Nėštumas sukelia didelių pokyčių organizme: auga svoris, blogėja pilvo raumenų jėgos kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Dėl to pasikeičia kūno masės centras, laikysena, gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą. „Sėdimas darbas prie neigiamų laikysenos pokyčių prisideda su kaupu. Sėdint kaklas linksta į priekį, kaip ir pečiai, atsiranda kupra. Vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpsta, trumpėja užpakalinė kojų raumenų grandinė, dėl to gimdymas gali būti sunkesnis.“

Po karantino, kai įpratome dirbti iš namų, prigijo poza pusiau gulomis lovoje (ištiesus kojas) su nešiojamuoju kompiuteriu ant pilvo. „Tokia poza trumpam nėra bloga. Bet nėštukei tokioje pozoje dirbti kelias valandas jokiu būdu nepatarčiau. Taip sėdėdama moteris stuburą sulenkia į C formą, galva stumiasi į priekį, susiformuoja pasyvi kupra, laimei, neįsitempusi, o atpalaiduota. Kita šių laikų poza - nuleista į telefoną galva ir suspausta pasmakrė. „Viršutinis stuburo slankstelis iššoka į viršų, kaklas pasistumia į priekį, susidaro fascijos įtampa. Fascija nuo kaklo eina žemyn iki pat pėdų, jos įtampa gali daryti įtaką laikysenai, sprando skausmams, net migrenai.“

Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Ilgai sėdint metabolizmas ženkliai sulėtėja. Riebalų deginimo fermentų aktyvumas sėdint sumažėja net iki 90 procentų, todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja, o gaunamos kalorijos kaupiamos kaip riebalai. Visos šios problemos aiškiai parodo, koks pasaulis yra dabar, - sėdimas. Naujos technologijos mus priverčia daugiau sėdėti nei judėti. Sėdime važiuodami, dirbdami, valgydami. Biomechaniškai žmogus sukurtas judėti, o ne sėdėti. Lygiai tas pat galioja tiek nėščiosioms, tiek moterims po gimdymo.

Rekomendacijos sėdimą darbą dirbančioms nėščiosioms

Kaip manote, kodėl nėštukėms (na ir ne tik joms!) kyla klausimų, kodėl nėra jėgų, kodėl sunku dirbti, kodėl skauda vieną ar kitą kūno vietą? Visų pirma - nuolat prisiminti ir kontroliuoti laikyseną buityje ir darbe. Stenkitės kvėpuoti diafragma, aktyvuodamos pilvo sieną. Kas pusę valandos ar valandą būtina keisti padėtį ir pajudėti. Kaip? Pasėdėkite ant gimnastikos kamuolio (galite atlikti papildomus tempimus ar dubens judesius). Padirbėkite stovėdama. Kelis kartus per dieną patupėkite (pilnomis pėdomis remkitės į grindis). Galite išbandyti ir aktyvias pertraukas, pavyzdžiui, su www.mastermama.lt.

tags: #kenksmingos #darbo #salygos #nestumo #metu

• Viskas apie Philips Avent SCD630 monitorių
• vaikų chirurgijos specialistas
• Specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas
• Indėlis į Lietuvos švietimą
• Galimybės dirbti aukle Londone