Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: istorija, krikštynos ir kunigų tarnystė

Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, turinti ilgą ir turtingą istoriją, išlieka svarbiu dvasiniu centru bendruomenės gyvenime. Per amžius ji patyrė daug pokyčių, tačiau jos reikšmė tikintiesiems išliko nepakitusi. Šiame straipsnyje apžvelgsime bažnyčios istoriją, jos dabartinę veiklą, aptarsime kunigų tarnystę ir iškilsiančias bendruomenės aktualijas, tokias kaip krikštynos ar vieši debatai.

Rumšiškių bažnyčios istorija ir perkėlimas

Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje, vėlesnė - 1573 m. Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1637 m. bažnyčiai dovanojo 8 valakus žemės, pievų. 1677 m. minima šiaudais dengta medinė bažnyčia, statyta po 1660 m. klebono Aleksandro Giedraičio rūpesčiu. Ji 1707 ir 1721 m. gerokai remontuota.

Bažnyčios istorija glaudžiai susijusi ir su aplinkinių kaimų gyvenimu. 1774 m. parapijai priklausė 25 kaimai (iš jų 8 buvo už Nemuno kairiojo kranto). Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčiai 1782 m. priklausė Kampiškių kaimas, 1832 m. - tik jurisdika miestelyje.

Rumšiškių bažnyčia buvo svarbus religinis ir visuomeninis centras. Klebonas Feliksas Višinskis 1831 m. per pamokslą ragino žmones eiti į sukilimą. Pasinaudojęs amnestija bausmės išvengė. 1805, 1815, 1849 m. vizitacijų aktuose nurodyta sena ir maža bažnyčia. Rumšiškių parapija, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, 1849 m. perduota Žemaičių vyskupijai. 1859-1860 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia.

Svarbų vaidmenį bažnyčios gyvenime vaidino ir dvasininkai. Jos kunigas Antanas Kazlauskas 1863 m. areštuotas, išvežtas į Vilniaus kalėjimą, kuriame 1867 m. mirė. Kunigas Povilas Šilinskas (mirė 1892 m.) 1890 m. pradėjo pamaldas laikyti lietuvių kalba, parapijiečius mokė lietuviškai melstis, giedoti, platino draudžiamą spaudą. 1907 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, 1908 m. - „Saulės" mergaičių mokykla. 1910-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Vienas ryškiausių bažnyčios istorijos įvykių - jos perkėlimas. Bažnyčia ir varpinė (medinės) 1958-1959 m. perkeltos į naują vietą - viršutinę Nemuno terasą. Informacija iš wikipedia.org puslapio.

Šiuolaikinė Rumšiškių parapija ir jos veikla

Šiandien Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapija yra įsikūrusi adresu Marių g. 68, Rumšiškės, LT-56337 Kaišiadorių r.

Mišių tvarka ir atlaidai

Parapijos gyvenimas aktyvus, reguliariai vyksta Šv. Mišios ir švenčiami atlaidai.

Krikštynos Rumšiškėse: bendruomenės klausimai

Rumšiškių bažnyčia ir jos aplinka neretai pasirenkama krikštynoms dėl savo jaukumo ir istorinės dvasios. Tarp tėvų atsiranda noras krikštynas organizuoti būtent čia. Matau, ši tema "gyva" buvo prieš pora metų. Mamytės, gal turite aplinkinių kraštų kunigėlių kontaktų, kas sutiktų Rumšiškėse suteikti Krikšto sakramentą?

Kai kurios mamos dalinasi savo patirtimi: "Sveikos visos pakrikštinusios ir besiruošiančios. Susitarėme ir mes dėl krikštynų programėlės Rumšiškėse. Tačiau niekaip nerandame kunigo, kuris sutiktų atvažiuoti. Gal galite kas pasidalinti Danutės siūlyto kunigo Rimvydo numeriu? Sveikos, ir man patiko šita idėja dėl krikštynų. Man ta bažnytėlė tokia jauki."

Viena iš parapijiečių dalinosi kunigo Rimvydo kontaktu: "Dalinuosi kunigo Rimvydo kontaktu. Jis mielai atvažiuoja į Rumšiškes krikštui. Labai labai malonus žmogus - deja, dėl jo suspausto laiko, sūnelio krikštynos vyko ne jo palaiminimu. Kun. Rimvydo parapija - Kaišiadoryse. Ekskursijos vadovė Danutė dalinosi kun. Rimvydo numeriu, deja, jo diena labai suspausta... O krikštynos vyko Rumšiškių miestelio bažnytėlėje, koordinuojant kun. Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje, vėlesnė - 1573 m." Kita moteris pridūrė: "Ir dar - galiausiai Rumšiškių edukacinės programos taip ir atsisakėme."

Klebonas Kazys Gražulis ir visuomenės dėmesys

Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijai vadovauja klebonas Kazys Gražulis, Seimo nario Petro Gražulio brolis. Jo kontaktiniai duomenys, pagal Kauno arkivyskupijos puslapį, yra: El. p. teol. lic. Kazys GRAŽULIS (g. 1960 08 09, įšventintas 1987 05 31, paskirtas 2010 05 31), Pravieniškių pataisos darbų kolonijos kapelionas, Marių g. 64, Rumšiškės, 56337 Kaišiadorių r., mob. 8 620 82 230.

Kunigo K. Gražulio veikla ir vieši pasisakymai ne kartą yra sukėlę diskusijų. Edvinas savo rašinyje klausė: „Dievas - arčiau žmonių. „Neklausiu, ar tai teisėta, ar gauti visi reikalingi leidimai tokiam „statiniui“ ir tokiai neva bažnytinei veiklai vykdyti, neklausiu, ar atliktos visos „pajamų-aukų“ registravimo operacijos, nes aukotojų sąrašas buvo ant stalelio už langelio, neklausiu ar pateiktos visos reikalingos deklaracijos VMI, nes bažnytinių paslaugų įkainiai buvo viešai pakabinti ant „namelio“ sienos, ir neklausiu, ar tai jau yra aukos, ar bažnyčios tam tikrų „tarnų“ reketas, - rašė Edvinas. - Tačiau paklausiu, ar tai yra moralu?

Naujienų portalas „Bendraukime“ paklaustas apie tokią neįprastą aukų rinkimo praktiką, K.Gražulis teigė, kad aukų rinkimo autobusas prie Rumšiškių kapinių šį savaitgalį išdygo pirmą kartą. „Nors bažnyčia prie pat, pamanėme, kad taip žmonėms bus patogiau. Anot kunigo, autobusą paskolino „vienas žmogus“, o aukas iš jo rinko parapijiečiai. K.Gražulis negalėjo nurodyti, kokia suma buvo surinkta per ilgąjį Vėlinių savaitgalį, tačiau minėjo, kad daugiau nei įprastai. Anot jo, žmonės daugiausia aukojo po 10 ir 20 litų. Tokią praktiką Šv.

Diskusijos dėl kunigo K. Gražulio elgesio laidotuvių metu

Viešoje erdvėje taip pat kilo diskusijų dėl kunigo K. Gražulio elgesio laidotuvių ceremonijos metu. Skausmo valandą nemalonų akibrokštą išgyvenę artimieji viešai prabilo apie kunigo K.Gražulio elgesį, nes šis, anot jų, ne vieną kartą neteisingai ištarė velionio vardą, laidė priekaištus apie gedinčiųjų tikėjimą bei papildomai rinko aukas iš šeimos.

Viena moteris savo įraše dalinosi patirtimi: „Vakar mano vyro šeimai buvo juodžiausia diena gyvenime, nes netikėtai ir stipriai per anksti teko palaidoti mylimą tėtį. Kad būtume žinoję, jog atsivėrusią žaizdą dar pagilins kunigas. TAIP, KUNIGAS. Kazimieras (Kazys) Gražulis Paliepių bažnyčioje. Pradėkime nuo to, kad ceremoniją vedė labai atmestinai. Dukras, atėjusias pildyt dokumentų prieš mišias, pavadino mirusiems SVETIMAIS ŽMONĖMIS. Pasirašė velionio vardą ant ryškaus rožinio lapelio (nes matyt nesugeba vieno vardo įsimint mišiom), vis tiek nesugebėjo tinkamai perskaityt. Pirmą kartą perskaitė teisingai, po to jau nebesivargino, pavadino tėtį KITU VARDU, tada kirtį varde dėjo kitur, ko pasekoj vardas skambėjo visiškai kitaip ir taip dar labiau skaudino visus susirinkusius, tarsi apie svetimą kalbėtų, nevertas net vardo teisingai ištarto. Dukra pataisė kunigą kaip teisingai ištarti, kunigas siaubingai įsižeidė. Pakeltu tonu ėmė baubt, kad nedarykit cirkų, kunigui neleidžia kalbėt! Apie pamokslą - pasijautėm kaip mokykloje. Pradėjo kaltint visus, kad apsimetėliai katalikai, nes tikriausiai nemoka niekas Dievo įsakymų (liepė kelt rankas prisiduot kas moka kas ne, sakau, kaip mokykloje). Pradėjo vapėt apie ES atliktus tyrimus apie jaunimo vertybes. Jūs įsivaizduokit save, širdim sudaužyta, per ašaras nematai nieko aplink, per liūdniausias garsias mintis beveik negirdi nieko, bet iš pagarbos bažnyčiai bandai bent klausyt, ką kunigas sako, o tas nesąmones nusišneka ir net tėčio vardo nesugeba perskaityt. Galiausiai kunigas nusprendė dar ir pasipinigaut papildomai, neužteko matyt šeimos aukos, tai dar ir su pintine pro visus prasiėjo. Kazimieras (Kazys) Gražulis - gėda visai bendruomenei. Kunigo vardo nevertas sugedęs pilkas žmogus. Visi sukrėsti po tokios patirties. Vietoje to, kad kaltinų aplinkinius, kad bažnyčioje nesilanko, nes mat visų vertybės blogos, gal reiktų susiprast, kad NESILANKO, NES TOKIUS KUNIGUS TURIME. Tepa kitus tuo, kuo pats smirda. Matyt Gražulių šeimos bukumo bruožas“, - rašoma įraše. Anot jos, laidotuves vedęs kunigas Kazimieras Gražulis elgėsi itin atmestinai - neteisingai ištarė velionio vardą, į diskusijas su artimaisiais reagavo pakeltu tonu, o pamokslo metu leidosi į visai su situacija nesusijusias kalbas. Tokia laikysena, pasak gedinčiųjų, dar labiau pagilino jų skausmą. Kita moteris po įrašu pagyrė autorę už drąsą dalintis tokia patirtimi, nes tik viešumas, anot jos, padeda atkreipti dėmesį į problemas. Kitas komentatorius ragino artimuosius kreiptis į vyskupiją ir oficialiai pranešti apie kunigo elgesį. Vis dėlto pasitaikė ir kitokių nuomonių - dalis komentatorių gynė K. Gražulį, pabrėždami, kad jis esą yra labai taktiškas dvasininkas, o pamaldose nederėtų pykti dėl neteisingai sukirčiuoto vardo.

Kunigo K. Gražulio atsakas žurnalistams

Naujienų portalas Lrytas susisiekė su minėtu kunigu. Jo bendravimo tonas iškart pasikeitė, kai dvasininkas išgirdo, kad skambina žurnalistė. Kunigo atsakymas žurnalistams buvo griežtas: „Jūs man ne vyskupas“. „Nieko aš jokioms naujienoms neduosiu, nes čia „žurnalistų duona“. Jau jūs ką ten norit, taip ir rašykit. Aš čia kiekvienam nekomentuosiu. Jūs man ne vyskupas, o kas jums patinka, tą ir rašykit. Ar supratot?“ - net nespėjus užduoti klausimo, pasakė K.Gražulis. Žurnalistei tarstelėjus, kad norėtų pasiteirauti paties dvasininko pozicijos visuomenę papiktinusioje istorijoje, kunigas dar kartą parodė, kad į kalbas leistis neketina. „Tai ir nesiteiraukit, kur jums nereikia“, - sakė K.Gražulis. Palinkėjus kunigui gražios dienos ir atsisveikinus, atsakymo nebuvo sulaukta.

Kauno arkivyskupo pozicija dėl incidento

Apie situaciją pasisakė Kauno arkivyskupas. Paliepių Šv. Kryžiaus parapija, kurioje vyko minėta laidotuvių ceremonija, priklauso Kauno arkivyskupijai, kuriai vadovauja arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas. Naujienų portalas Lrytas susisiekė su Kauno arkivyskupu ir paprašė jo išsakyti savo nuomonę apie šią situaciją. Savo atsakyme K.Kėvalas rašė pirmiausia norintis išreikšti užuojautą velionio artimiesiems ir atjausti juos dėl skausmo, kurį patyrė dėl situacijos Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčioje. „Laidotuvių Šv. Mišios tikintiesiems yra ypatingai jautri ir svarbi akimirka, todėl kiekvieno kunigo užduotis yra lydėti žmones su pagarba, užuojauta ir evangeline viltimi. Labai apgailestauju, jei dėl kunigo žodžių ar elgesio artimieji patyrė dar didesnį skausmą“, - sakė K.Kėvalas.

Kauno arkivyskupas teigė, kad pats asmeniškai susisiekė su kunigu K.Gražuliu ir kalbėjo apie šią situaciją, svarstė, ką reikėtų daryti, kad tokie įvykiai daugiau nesikartotų. „Kunigas patikino, kad tikrai nenorėjo nieko įžeisti ar įskaudinti, norėjo paguosti, reikėjo kitu būdu kreiptis į artimuosius. Drauge kalbėjomės, kaip ateityje būtų galima išvengti, jog panašios patirtys nebūtų kartojamos, o tikintieji galėtų sulaukti iš Bažnyčios to, ko labiausiai tikisi: paguodos ir palaikymo. Laidotuvės yra itin jautrus laikas, kai žmogui reikia ypatingos pagalbos“, - tvirtino pašnekovas. Paklausus, ar tikintieji yra kreipęsi dėl netinkamo K.Gražulio elgesio, Kauno arkivyskupas patvirtino, kad vadovybė nėra gavusi kitų nusiskundimų dėl šio kunigo tarnystės.

„Mums, kaip Bažnyčiai, svarbiausia perduoti tikinčiųjų bendruomenei aiškią žinią: mes esame kartu su jumis gedulo ir išbandymų akimirkomis, siekiame būti užuojautos ir vilties liudytojai. Jei šį kartą to pritrūko, nuoširdžiai atsiprašome. Kauno arkivyskupija pateikė atsaką. Naujienų portalas tv3.lt dėl įvykusio incidento kreipėsi į Kauno arkivyskupiją. Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir generalvikaras Saulius Bužauskas teigė, kad arkivyskupijos tarnautojai kalbėjosi su Paliepių parapijos klebonu, aptarė įvykį ir aplinkybes. Anot jo, taip pat buvo kalbėta ir kaip tokių incidentų galima išvengti.

S. Bužauskas komentavo ir bendrąją praktiką: „Paprastai prieš laidotuves artimieji tariasi su kunigu. Tada svarbu atkreipti dėmesį, kaip tariamas žmogaus, už kurį meldžiamasi, vardas. <...> Pasitaikanti tarimo klaida ar koks supainiojimas dažniausiai kyla dėl dvasininko užmaršumo ar skubėjimo. Kartais vyresniems dvasininkams būna keblu ištarti rečiau vartojamus ar retus vardus. Artimiesiems būna skaudu. Vis dėlto pataisyti, o kunigui reaguoti reikia kuo diskretiškiau, kad nebūtų trikdoma pamaldų atmosfera“, - pažymi vyskupas. S. Bužausko teigimu, pamokslo arba homilijos metu paprastai komentuojami Šventojo Rašto skaitiniai, kalbama apie įvairius tikėjimo aspektus, svarstoma, ką reiškia vienas ar kitas žmogaus gyvenimo įvykis pagal Jėzaus Kristaus mokymą. Tačiau jis pridūrė, kad konkrečių asmenų ar jų elgesio kritikai tai nėra tinkamas laikas.

Vyskupas taip pat paaiškino apie aukas: „Už Šv. Mišias ir laidotuves paaukoti pinigai skiriami kunigo išlaikymui. Per laidotuvių Šv. Mišias rinkliavos nepatariamos, tačiau nėra ir draudžiamos, ypač sekmadienį. Bažnyčioje sekmadienio Šv. Mišių rinkliava skiriama parapijos bažnyčios išlaikymui, priežiūrai, remontui. Rinkliava visada yra laisva. Aukoja tik tie, kurie nori prisidėti prie tos bažnyčios gyvavimo, ir tiek, kiek gali. Rečiau į pamaldas ateinantiems žmonėms tai gali būti proga bent truputį paremti bažnyčios veiklą. Rinkliavos metu surinktos lėšos nėra skirtos kunigui, o bažnyčios, parapijos bendruomenės gyvavimui“, - atskleidė vyskupas S. Bužauskas.

Antanas Gražulis: pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas

Svarbu paminėti ir kitą žymų kunigą Gražulį - Antaną Gražulį. 1978 m. Antanas Gražulis (g. 1952 m. balandžio 28 d. Mankūnuose, Alytaus raj.) - SJ, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Broliai Petras Gražulis ir Juozas Gražulis yra Antano Gražulio artimieji. 1978 m. baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. 1978-1988 m. buvo vikaras Prienuose, Alytuje, 1988 m. - Sangrūdoje.

Antanas Gražulis aktyviai dalyvavo pogrindinėje veikloje. Nuo 1978 m. rinko medžiagą pogrindinei spaudai, su kitais daugino ir platino „Aušrą“, Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, „Tiesos kelią“, kt. pogrindinius periodinius leidinius ir religinę literatūrą. Įkūrė pogrindinę spaustuvę, išleido tikybos vadovėlį (10 000 egz.). 1979 m. įstojo į pogrindinį jėzuitų ordino noviciatą Bijutiškyje (Molėtų raj.). Nuo 1983 m. jis buvo LKBK leidybos ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigimo pogrindyje vienas organizatorių. Pasirašė apie 10 pareiškimų sovietinei valdžiai ir tarptautinėms organizacijoms dėl tikinčiųjų teisių pažeidimų. TSRS valdžios persekiotas, baustas administracinėmis baudomis.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Antanas Gražulis tęsė aktyvią veiklą. Nuo 1989 m. jis tapo Lietuvos skautų dvasios tėvu, Vilniaus arkikatedros vikaru, Lietuvos kariuomenės pirmuoju kapelionu, Vilniaus mokyklų tikybos mokytoju. Atkūrė Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią, nuo 1991 m. jos rezidentas. 1995 m. atkūrė Vilniaus jėzuitų gimnaziją, iki 2003 m. jos direktorius. Nuo 2003 m. Birutė Barauskaitė, Antanas Gražulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

tags: #ar #kas #krikstijo #vaika #rumsiskiu #baznycioje

• Daugiau apie Deimanto Bugavičiaus nužudymo tyrimą
• Gamtos dovana akušerijoje ir ginekologijoje
• Apie psichologo darbą globos namuose
• Etapai ir ypatumai 1-mečiui
• Priežastys nėštumo metu