Dirbtinio apvaisinimo istorija siekia apie 100 metų, tačiau sėkmingai realizuoti dirbtinį apvaisinimą pavyko tik praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. XIX a. pabaigoje mokslininkų pradėti eksperimentai su gyvūnais reiškė pirmuosius bandymus įminti gyvybės užsimezgimo paslaptis. 1890 m. Anglijos gydytojas Walteris Heape’as pranešė, kad jam pavyko triušio patelei įsodinti embrioną, o 1934 m. amerikiečių mokslininkas Gregory G. Pincusas atskleidė, kad žinduolių kiaušinėliai mėgintuvėlyje gali normaliai vystytis.

Pirmajam apvaisinti moters kiaušinėlį mėgintuvėlyje pavyko JAV ginekologui Johnui Rockui. Po ilgų bandymų 1944 m. kartu su laborante Miriam Menkin jie pirmą kartą sėkmingai atliko apvaisinimą ne moters kūne. Pirmasis etapas dirbtinio apvaisinimo kelyje buvo įveiktas, tačiau mokslininkai nežengė antrojo žingsnio - neįsodino kiaušinėlio į moters organizmą. Pirmąjį sėkmingo in vitro metodo taikymo įrodymą 1959 m. pateikė kinų biologas Min Chueh Changas, kuriam pavyko sėkmingai įsodinti mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušinėlį triušei.
Ilgas mokslinis kelias vedė į 1978 m. liepos 26 d., kai Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis, vardu Louise Joy Brown. Šis įvykis pakeitė reprodukcinės medicinos istoriją. 2010 m. už šiuos nuopelnus mokslininkui Robertui Edwardsui buvo įteikta Nobelio premija.
Pasaulyje šiuo metu gyvena apie 8 mln. vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo procedūrų. „Greitai sueis 42 metai pirmajai, po dirbtinio apvaisinimo procedūros gimusiai moteriai“, - teigia Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.
Lietuvoje pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje eksperimentus bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993 m. pradėjo gydytoja Gražina Bogdanskienė. Anglijoje ji atliko procedūrą, po kurios 1994 m. panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“. Oficialiai minimas faktas, jog pirmasis kūdikis po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje gimė 1998 metais.
Šiandien pagalbinio apvaisinimo technologijos yra plačiai prieinamos. Pavyzdžiui, Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras jau sulaukė nemažai pacientų: „Šiai dienai jau turime apie 400 porų, kurios turi vaisingumo problemų ir apie 120 šeimų, kurios kreipėsi dėl dirbtinio apvaisinimo“, - sako E. Drejerienė.

| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Efektyvumas (sutuoktinio sėkla) | 7-22 proc. |
| Efektyvumas (donoro sėkla) | 30-60 proc. |
| Gyvybingų embrionų dalis | apie 43 proc. |
| Nėštumo sėkmės tikimybė (remiantis gamtos dėsniais) | gimsta kas 3 ar 4 užsimezgęs vaisius |
Jau nuo 1978 m. po pirmojo dirbtinai pradėto vaiko gimimo iškilo etinių, moralinių, teisinių bei socialinių problemų. Gvildenama eksperimentavimo su žmogaus gemalais problema, perteklinių embrionų likimas ir lytinių ląstelių donorystės klausimai. Nors Lietuvos įstatymai leidžia lytinių ląstelių ir embrionų donorystę, praktikoje šis mechanizmas veikia sudėtingai, nes visuomenė tam dar nėra visiškai pasiruošusi.
Valstybė kompensuoja du dirbtinio apvaisinimo ciklus Lietuvoje gyvenantiems susituokusiems asmenims, jei moters amžius neviršija 42 metų. Visgi, pasak specialistų, svarbu išlaikyti balansą tarp mokslo pažangos ir prigimtinių vertybių, užtikrinant, kad medicininė pagalba padėtų šeimoms, tačiau nekeltų daugiau problemų nei pats nevaisingumas.
tags: #kada #buvo #pradetas #daryti #dirbtinis #apvaisinimas