Mirta nėštumo metu: eterinių aliejų nauda ir atsargumo priemonės
Aromaterapija, plačiąja prasme apibrėžiama kaip fizinių bei psichologinių problemų gydymas, naudojant natūralius augalinės kilmės gamtos aromatus, jungia liaudies medicinos tradicijas ir naujausius mokslo pasiekimus. Tai natūrali gydymo ir, svarbiausia, - profilaktikos sistema.
Aromaterapijoje naudojami augaliniai ir eteriniai aliejai. Augaliniai aliejai gaunami šalto spaudimo būdu. Kiekvienas eterinis aliejus savyje turi daug komponentų ir dėl to - daugybę gydančiųjų savybių, visai priešingai nei sintetiniai vaistai ar iš augalo išskirtos aktyviosios dalys, kurios yra skirtos vienam simptomui gydyti. Eterinius aliejus naudoti galima labai įvairiai - masažams, vonioms, kompresams, odos tepimui. Naudojantis visais šiais būdais mes juos įkvepiame. Sakoma, kad aromatas per protą paveikia ir kūną. Įkvėpus, aliejai kūną veikia tiesiogiai, nes per plaučius įsiskverbia į kraują.
Nors eterinių aliejų naudojimas nėštumo metu, gimdant bei pogimdyviniu laikotarpiu yra tema, dėl kurios nėra vieningos nuomonės, kai kurie aliejai gali būti naudingi. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje kol kas dar sunku rasti gydytojų aromaterapeutų, kurie teiktų asmenines konsultacijas ir galėtų nubrėžti aiškias ir individualias eterinių aliejų naudojimo gaires nėštumo metu. Daugelis profesionalų sutaria dėl eterinių aliejų, kuriuos griežtai draudžiama naudoti nėštumo metu. Visada naudokite tik stipriai atskiestus eterinius aliejus, t. y. sumaišytus su didele dalimi bazinio aliejaus, ir niekada nevartokite eterinių aliejų į vidų.
Mirtų aliejus: savybės ir panaudojimas
Raudonoji mirta yra mažas krūmas su visžaliais lapais ir labai aromatingas! Tikrųjų mirtų eterinis aliejus yra „minkštas” ir mielas aliejus, naudojamas persišaldymo ar gripo metu. Gali būti pagalbininkas, kai norima sumažinti įtampą, atsikratyti spuogų bei numalšinti raumenų skausmus. Mirta gali padėti atsikratyti galvos skausmo ir padėti išvalyti protą, kai jis jaučiasi itin miglotas. Tai nuostabus aliejus, kuris skleidžiamas per difuzorių, įpilamas į vonią ar kūno losjoną.
Raudonųjų mirtų eterinis aliejus yra žinomas dėl savo antispazminių savybių. Turtingas mirtenilo acetato aliejus plačiai naudojamas dėl savo teigiamų savybių venų ir limfos cirkuliacijai. Prieš miegą įpilkite 4 lašus mirtos į šiltą vonios vandenį, kad pagreitintumėte atsipalaidavimą ir lengviau pasiektumėte ramybę.
Eteriniai aliejai gimdymo metu
Eteriniai aliejai gali palengvinti pojūčius gimdymo metu. Kurią kūno dalį masažuoti (pilvą, apatinę stuburo dalį, pečių juostą) geriausiai jaučia ir pasirenka pati gimdyvė.
Patarimai žindančioms mamoms
Pieno gausinimui geriausiai tinka pankolių arbata. Sutrūkusius spenelius, kurie būna labai skausmingi ir sunkiai gyja, geriausiai gydo medetkų ekstraktas. Kremą su šia sudedamąja dalimi galima įsigyti ir Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį kremą (ar bet kokią kitą medžiagą, kuria gydote suskirdusius spenelius) būtina gerai nuplauti prieš kiekvieną kūdikio maitinimą.
Eterinių aliejų naudojimas kūdikiams
Kūdikiams iki trijų mėnesių eterinių aliejų naudoti nerekomenduojama. Vyresniems kūdikiams eterinius aliejus naudoti galima, tačiau itin atsargiai. Saugiausias būdas - nestipriai pagarinti arba papurkšti eterinio aliejaus patalpoje. Nerekomenduojama lašinti eterinių aliejų kūdikiams į vonią, nes jie dažnai čiulpia nykštį, visą ranką, trina akytes. Jeigu ilgesnį laiką kūdikį vargina nuo vystyklų prasidėjęs bėrimas, teigiamą poveikį turės kremas su medetkų ar ramunėlių aliejumi.
Svarbi informacija apie eterinių aliejų vartojimą
Eterinių aliejų nerekomenduojama naudoti kūdikiams ir mažiems vaikams, nėščioms ar žindančioms moterims, pagyvenusiems žmonėms ar asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Nenaudokite eterinių aliejų kaip injekcijos į veną ar į raumenis. Dozavimas maistui: maksimaliai nuo 1 iki 2 lašų per parą (neviršyti 2%). Niekada nenaudokite eterinių aliejų tiesiai ant gleivinės, nosies, akių, klausos kanalo ir pan. Asmenims, turintiems tendenciją alergijai, prieš naudojimą sistemingai atlikite alergijos tyrimą.
Jei pradedate naudoti naują eterinį aliejų, nepamirškite atlikti odos lopo testo.
Nėštumo ir gimdymo rizika: kada reikia priimti svarbius sprendimus
Kartais nėštumo ar gimdymo metu gali kilti rizika moters ar vaisiaus gyvybei. Tokiais atvejais tenka apsispręsti. „Bet kokį sprendimą mes gerbiame ir pagal tai mes organizuojame priežiūrą, bet ne viskas mūsų valioje“, - sako Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė prof. D. Ramašauskaitė.
Gydytoja akušerė-ginekologė prof. D. Ramašauskaitė sako, kad tokių atvejų, kai dėl moters sveikatos tenka nutraukti nėštumą, pasitaiko, tačiau tokie atvejai reti. Visgi, net ir tokios situacijos yra labai skirtingos ir sprendimai, ką daryti, gali būti labai įvairūs. Mediciniškai visa tai reguliuoja senas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jame surašytos moters arba vaisiaus ligos, dėl kurių galėtų būti nutraukiamas nėštumas, ilgesnis negu 12 savaičių, ir ne ilgesnis nei 22 savaitės. Iki 12 nėštumo savaitės moteris nėštumą gali nutraukti ir savo noru.
Gydytoja prof. D. Ramašauskaitė neslepia, kad dėl kai kurių ligų nėštumo metu moteriai gali kilti pavojus sveikatai ar net gyvybei. „Visada, kai mes tokiais atvejais konsultuojame moteris, turime pasakyti, kokia yra rizika. Dažniausiai, kai Santaros klinikose siūlome nutraukti nėštumą, dažniausiai tos indikacijos yra susijusios su širdies kraujagyslių sistemos ligomis, - sako VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. D. Ramašauskaitė. - Tarkime, įgimta širdies yda, dėl jos išsivysčiusi plautinė hipertenzija. Tai yra pačios rizikingiausios, 4 rizikos grupės, pacientės. Tikimybė, kad ji mirs nėštumo metu ar iškart po gimdymo, siekia daugiau nei 50 proc. net ir išsivysčiusiose šalyse. Mes moteriai pasakome, kad yra tokia tikimybė, bet ji pati apsisprendžia, ar vis dėl to ji rizikuoja ir bando tą vaisių nešioti, ar nėštumą ji nutraukia.“
Gydytoja sako, kad tam tikros ydos yra nekoreguojamos. Jei moters adaptacinės galimybės nėštumo metu leidžia viršyti jos pajėgumus, tikėtina, kad ji gali susitvarkyti su susiklosčiusia situacija. „Dažniausiai nėštumą vis tiek reikia anksčiau laiko baigti, vaisius gimsta neišnešiotas. Vis dėlto šiais laikais tokių naujagimių galimybės išgyventi yra didelės. Virš 28 savaičių gimę naujagimiai praktiškai visi išgyvena, tik kai kurie turi sveikatos problemų“, - sako prof. D. Ramašaitė. Gydytoja sako, kad į tokius pokalbius, kai gali tekti priimti svarbų sprendimą, moteris kviečia ne vienas - svarbu turėti žmogaus, su kuriuo laukiamasi vaiko, palaikymą.
Nėštumas gali paskatinti ligas
Gydytoja akušerė-ginekologė prof. D. Ramašauskaitė sako, kad nėštumas gali paskatinti kai kurias, nebūtinai sunkiai pagydomas, ligas. „Nėštumo metu moters organizmui tenka ženkliai didesnis krūvis. Keičiasi visos organų sistemos. Tarkime, dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, dėl to širdžiai tenka papildoma apkrova, - sako profesorė. - Keičiasi moters imuninė sistemos būklė, todėl tai įtakos gali turėti ir navikinėms ligoms.“
Kad nėštumo metu neužkluptų ligos, moteriai dar planuojant atžalą, reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją profilaktiniams tyrimams. Taip pat reikėtų apsilankyti pas ginekologą, ypač, jei seniai imtas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Ne tik nėštumo metu reikėtų laikytis sveikos gyvensenos principų, maitintis pilnavertiškai, pakankamai judėti.
„Taip pat visoms nėščiosioms yra rekomenduojama skiepytis nuo gripo iki sezono pradžios. Kažkada vyravo nuomonė, kad nesaugu pirmą nėštumo trečdalį skiepytis, tačiau yra pakankamai duomenų, kad gripo vakcina yra saugi visais nėštumo trečdaliais, todėl bet kuriuo metu moteris galėtų skiepytis. Bet, žinoma, skiepytis reikėtų iki gripo sezono“, - pataria gydytoja. - Žmogus ir pats turėtų savimi pasirūpinti.“
Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo statistika
Per praėjusius 20 metų pasaulyje beveik perpus sumažėjo nėštumo ar gimdymo metu mirštančių moterų skaičius. Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) duomenimis, 2010-aisiais 287 000 moterų nėštumas baigėsi mirtimi. "Minėti skaičiai rodo, kad atskirų šalių, UNFPA ir kitų partnerių pastangos duoda rezultatų", - sakė fondo vadovas Babatundas Osotimehinas (Babatunde Osotimehin). Tačiau kartu statistika rodo, kad didžiausių laimėjimų pasiekta ne ten, kur JT investavo daugiausiai. Mirčių skaičius pirmiausiai sumažėjo Azijos šalyse. Tačiau to negalima pasakyti apie vadinamąją Juodąją Afriką. Dažniausios gimdyvių mirties priežastys yra infekcijos ir smarkus kraujavimas. Moterys taip pat miršta dėl prastai atlikto aborto. 99 proc.
Kambarinė mirta: istorija ir auginimo patarimai
Kambarinė mirta (Myrtus communis) Lietuvoje yra ne tik augalas, bet ir gyva istorija nuo Smetonos laikų. Daugelis vyresnės kartos žmonių su nostalgija prisimena didžiulius mirtų krūmus, puošusius močiučių palanges, ir ieško būtent tos „senovinės“ mirtos, manydami, kad parduotuvėse parduodama „paprastoji“ yra visai kitas augalas. Ši painiava dažnai kyla dėl skirtingų augalo formų ir pakitusių mūsų gyvenimo sąlygų, kuriose šie augalai auga. Iš tiesų mirta yra gana kaprizingas augalas, reikalaujantis specifinio mikroklimato, kurį šiuolaikiniuose butuose sukurti sunku.
1. Botaninė tiesa: ar skiriasi „senovinė“ ir „paprastoji“?
Iš tiesų botaniniu požiūriu „senovinė“ ir „paprastoji“ mirta yra tas pats augalas - tikroji mirta (Myrtus communis). Karališkieji Kjų sodai (Kew Gardens) nurodo, kad tai yra vienintelė rūšis, natūraliai paplitusi Viduržemio jūros regione ir auginama kaip kambarinis augalas. Painiava kyla todėl, kad seniau Lietuvoje buvo platinama natūrali rūšis su stambesniais lapais, kurią žmonės daugindavo auginiais ir perduodavo iš kartos į kartą. Šiandien prekybos centruose dažniau sutinkama kompaktiška veislė 'Tarentina' (smulkialapė mirta), kuri atrodo tankesnė ir mažesnė, todėl žmonėms atrodo, kad tai „kita“ gėlė. Tačiau genetiškai tai tas pats augalas, turintis tuos pačius eterinius aliejus ir reikalaujantis identiškos priežiūros.
Sprendimas: nesivaikykite pavadinimų - tiek stambialapė (klasikinė), tiek smulkialapė ('Tarentina') mirta yra tas pats Myrtus communis. Jei norite būtent tos „močiutės mirtos“, ieškokite auginių pas gėlininkus mėgėjus, nes parduotuvėse dominuoja olandiški hibridai.
2. Žiemojimo iššūkis (kodėl mirta numeta lapus?)
Didžiausia problema auginant mirtas šiuolaikiniuose namuose yra netinkama temperatūra žiemą. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad mirtos yra subtropiniai augalai, kuriems būtinas vėsus ramybės periodas, kai temperatūra svyruoja tarp 5-10 °C. Senoviniuose lietuviškuose namuose ar dvaruose būdavo vėsios verandos ir mažiau šildomi kambariai, todėl mirtos ten klestėdavo ir užaugdavo iki lubų. Šiuolaikiniame bute, kur žiemą temperatūra siekia 22 °C ir veikia centrinis šildymas, mirta patiria didžiulį stresą: jos metabolizmas greitėja, o šviesos trūksta, todėl ji masiškai meta lapus ir džiūsta. Tai nėra liga, tai augalo reakcija į jam netinkamą „klimatą“.
Sprendimas: žiemai mirtą būtinai išneškite į vėsiausią namų vietą - įstiklintą balkoną (kur nešąla), nešildomą verandą arba bent jau pastatykite ant pačios vėsiausios palangės, atitvėrę nuo radiatoriaus šilumos ekranu.
3. Laistymo režimas ir vandens kokybė
Mirtos šaknų sistema yra jautri tiek perdžiūvimui, tiek užmirkimui, tačiau sausra joms yra pražūtingesnė. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad mirtos netoleruoja kalkingo vandens, kuris sukelia lapų chlorozę (pageltimą). Jei laistysite kietu vandentiekio vandeniu, augalas ilgainiui nustos savintis geležį, pradės skursti ir mes lapus. Be to, žemė vazone visada turi būti lengvai drėgna; jei leisite žemei visiškai išdžiūti, mirta sureaguos labai greitai - jos lapai susisuks, sudžius ir nukris, o atauga jie labai sunkiai. Tačiau lygiai taip pat negalima palikti vandens lėkštelėje, nes vėsioje aplinkoje tai sukels šaknų puvinį.
Sprendimas: laistymui naudokite tik minkštą vandenį: lietaus, virintą arba filtruotą. Tikrinkite žemę dažnai - ji turi būti drėgna kaip išgręžta kempinė, bet ne šlapia.
4. Genėjimas ir formavimas
Viena iš priežasčių, kodėl mirta buvo tokia populiari „senovinė“ gėlė - jos gebėjimas pakelti intensyvų karpymą. Klemsono universiteto specialistai patvirtina, kad mirtos puikiai tinka bonsų formavimui ir topiarijams, nes genėjimas skatina augalą tankėti ir leisti naujus ūglius. Jei mirtos negenėsite, ji ištįs, apatinė stiebo dalis nupliks, ir augalas praras savo dekoratyvumą (taps retas). Senovėje iš mirtų būdavo pinami vainikai nuotakoms, todėl augalai būdavo nuolat karpomi, kas paradoksaliai jiems ėjo į naudą - jie būdavo tankūs ir vešlūs. Geriausias laikas genėti yra pavasaris, prieš prasidedant aktyviam augimui.
Sprendimas: nebijokite naudoti žirklių - pavasarį patrumpinkite visas šakeles bent trečdaliu. Tai paskatins miegančių pumpurų sprogimą ir krūmas taps tankus, o nukirptas šakeles galėsite panaudoti dauginimui.
5. Dauginimas auginiais (senovinis metodas)
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, mirtą geriausia dauginti vegetatyviškai - tai užtikrina, kad naujas augalas išlaikys visas motininio augalo savybes. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto sodininkystės centras rekomenduoja naudoti pusiau sumedėjusius auginius vasaros pradžioje, nes sėklos dygsta ilgai ir sunkiai. Įdomu tai, kad „senovinės“ mirtos dažniausiai ir keliaudavo iš namų į namus kaip maži auginiai (ūgliai), įšaknydinti vandenyje arba smėlyje po stiklainiu. Šis metodas yra patikimiausias būdas išsaugoti senąjį genotipą, jei turite seną augalą, kuris pradeda nykti.
Sprendimas: nupjaukite 10 cm ilgio pusiau sumedėjusį auginį (ne visiškai žalią, bet ir ne kietą), pašalinkite apatinius lapus ir pamerkite į įšaknydinimo hormonus.
Mirtos simbolinė reikšmė istorijoje ir kultūroje
Antikinėje Graikijoje rožės ir mirtos buvo pašvęstos pačiai gražiausiai deivei - Afroditei. Žymiausias romėnų poetas Vergilijus aiškino, jog „tuopa brangiausia Herakliui, vynuogė - Bachui, mirta - mylimai Venerai, o jo paties mylėtas lauras - Apolonui“. Viduramžių soduose trubadūrai dainavo apie meilę, jai suteikdami pačių gražiausių gėlių - rožių, lelijų ir mirtų vardus. Žydų liturgijoje mirta yra viena iš keturių šventų augalų. Mirta maloniai kvepia, tačiau yra kartaus skonio, todėl ji atstovauja tuos, kurie daro gerus darbus nepaisant to, jog neturi Toros mokymo žinojimo. Mirtos šakelę maldininkai laiko kartu su citrono, palmės ir dviem gluosnio šakelėm. Žydų mistikoje mirta simbolizuoja vyrišką, visatą kuriančią jėgą. Europoje iš mirtų taip pat daromos vestuvinės puokštės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
