1933 m. liepos 15 dieną vienmotoriu lėktuvu pakilę iš Niujorko istoriniam skrydžiui į Kauną, tuometinę laikinąją Lietuvos sostinę, du Amerikos lietuviai Steponas Darius ir Stasys Girėnas per 37 valandas įveikė daugiau nei 6400 kilometrų. Jų siekis buvo apjungti dvi Lietuvas - jaunąją savo Tėvynės valstybę ir „Lietuvą Amerikoje“, kur gyveno beveik milijonas išeivių. Nors jų lėktuvas „Lituanica“ sudužo Soldino miške, o pilotai už savo svajonę sumokėjo gyvybėmis, šis žygdarbis iki šių dienų vienija Lietuvą - kiekvienas, net ir vaikas, puikiai žino, kas buvo Darius ir Girėnas, ir kokia tvirta yra lietuvio, pasiryžusio žygdarbiams, dvasia.

S. Darius ir S. Girėnas nebuvo pirmieji, sumanę lėktuvu įveikti atstumą tarp Amerikos ir Europos. Per daugiau nei dešimtmetį Atlantą mėgino perskristi beveik šimtas pilotų. Lietuvių skrydis buvo ypatingas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia - dar niekas nebuvo įveikęs tokio didžiulio atstumo. Antra, pirmąkart per Atlantą skrido tokios mažos šalies atstovai. Skristi sugalvojo Steponas Darius. JAV gyvenęs vyras ieškojo būdo atkreipti pasaulio dėmesį į mažą šalelę kitapus Atlanto.
1928-iais jis susipažino su kitu aviaciją įsimylėjusiu Amerikos lietuviu - S. Girėnu ir pradėjo rinkti pinigus būsimam skrydžiui. 1932-iais jiedu įsigijo naudotą lėktuvą „Belenka“, kuriuo ir turėjo įveikti daugiau kaip 7000 kilometrų. Tuo metu JAV buvo sukrėtusi Didžioji depresija, tad Amerikos lietuviai paramą dalijo nenoriai. Į pagalbą atėjo patriotinė to meto lietuvių spauda. Laikraščiai ragino skirti bent po keletą dolerių lakūnams, planuojantiems į Lietuvą atkreipti viso pasaulio dėmesį.

Dėl per didelio lėktuvo svorio jame nebuvo nei padorios navigacijos, nei parašiutų ar gelbėjimosi liemenių - patyrę pilotai suprato, kad bet kokia nesėkmė beveik be abejonės jiems kainuos gyvybes. S. Darius ir S. Girėnas puikiai suprato, kad pernelyg sunkus lėktuvas gali net neatsiplėšti nuo žemės ir per kelias akimirkas virsti didžiuliu fakelu.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Skrydžio laikas | 37 valandos |
| Įveiktas atstumas | Daugiau nei 6400 km |
| Likus atstumo iki tikslo | 650 km |
S. Girėnas gimė šešiolikos vaikų šeimoje Vytogalos kaime. Visą gyvenimą vaikinas pasižymėjo itin stipriu patriotiškumo jausmu. Jis visada žavėjosi aviacija, tačiau tik perkopus trisdešimt metų, ji tapo ne hobiu, o užsiėmimu. Beje, tikroji vyro pavardė - Girskis.
Žvelgiant į S. Dariaus gyvenimą nieko nuostabaus, kad jis ryžosi tokiam žygiui. Vyras visą gyvenimą stengėsi į Lietuvą atvežti įvairiausių naujovių. S. Darius tėvynėje įsteigė beisbolo lygą, buvo pirmųjų Lietuvos futbolo, krepšinio ir ledo ritulio rungtynių žaidėjas. Kurį laiką jis netgi buvo Lietuvos greitojo čiuožimo rekordininkas.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio istoriją gaubia paslaptis. Po katastrofos rastuose užrašuose vienas lakūnų pažymi, kad virš Atlanto buvo ramu: „Tykus oras.“ Liudininkai, matę paskutinę „Lituanicos“ gyvavimo valandą, teigia, kad lėktuvas ore darė lanką - tai reiškia, lakūnai ieškojo, kur nutūpti. Oficialiai teigiama, kad lėktuvas sudužo dėl prastų oro sąlygų Vokietijoje ir lėktuvo variklio problemų.
Šiandien apie šį žygdarbį primena ne tik istorijos vadovėliai, bet ir įvairūs projektai. Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuva minėjo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį. Ta proga buvo išleistas ypatingas XXL dydžio numeruotas riboto tiražo albumas „Darius ir Girėnas“, skirtas sparnuotų lietuvių žygdarbiui paminėti. Tai atnaujintas ir įdomiais faktais bei retomis nuotraukomis papildytas milžiniškas leidinys, kurį pirmasis surinko ir išleido išeivijos aviatorius Edmundas Jasiūnas.
tags: #apie #dariu #ir #girena #vaikams #ppt