Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina odos problema. Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems.
Pagrindinės kūdikių odos bėrimų priežastys
Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Norint tinkamai pasirūpinti kūdikiu, svarbu atpažinti dažniausiai pasitaikančius odos bėrimus:
- Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
- Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ji dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti.
- Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų.
- Kontaktinė alergija - odos bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu (pvz., kremu ar drabužių medžiaga).
Dilgėlinė ir bėrimas vaikams: pediatras paaiškina, kaip atskirti
Kaip atpažinti ir gydyti kontaktinį dermatitą
Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas.
| Bėrimo tipas | Pagrindinė vieta | Gydymo principas |
|---|---|---|
| Prakaitinis bėrimas | Kaklas, odos raukšlės | Vėsi aplinka, laisvi drabužiai |
| Egzema | Veidas, galūnės | Dirgiklių vengimas, drėkinimas |
| Kontaktinis dermatitas | Kontakto su alergenu vieta | Alergeno nustatymas ir pašalinimas |
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių.
Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Alergija maistui dažniausiai pasireiškia viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Visgi, dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams, todėl pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės.