Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje ir įžengimas į Dievo Bažnyčios bendruomenę. Tai sakramentas, kuris yra neregimojo Dievo veikimas ir žmogaus pašventinimas. Krikšto pavadinimas yra kilęs iš esminės jo atlikimo apeigos: krikštyti (gr. baptizein) reiškia „panardinti“, „panerti“. Pirminis ir labai ryškus krikšto ženklas yra panardinimas į vandenį; juo vaizduojamas krikščionio nužengimas į kapą, nes krikščionis miršta nuodėmei drauge su Kristumi, kad laimėtų atnaujintą gyvenimą.

Pats Viešpats tvirtina, kad Krikštas būtinas išganymui. Šis sakramentas reiškia išvadavimą iš nuodėmės ir jos kurstytojo velnio. „Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4). Krikšto metu naudojami simboliai turi gilią prasmę:
Bažnyčia visada mokė, kad Krikštu įgyjama Išganymo malonė yra teikiama dovanai, todėl labai prasminga, kad ši malonė žmogų pasiektų kuo anksčiau - jam tik gimus. Dėl kūdikio (vaiko iki 7 metų amžiaus) krikšto parapijoje kreipiamasi mažiausiai prieš mėnesį - būtina susitarti dėl datos ir laiko rezervavimo. Prieš Krikšto Sakramentą tėveliai ir krikšto tėveliai turi atvykti į susitikimą su kunigu, kur kalbama apie Krikšto prasmę bei atsakoma į iškilusius klausimus.
Krikštatėviai atlieka ypatingą vaidmenį, ne tik tą dieną, kai yra priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu visą gyvenimą. Krikšto tėvai turi būti vyresni nei 16 metų, praktikuojantys katalikai, jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus. Jie įsipareigoja ne tik dalyvauti ceremonijoje, bet ir padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir žmogišku ugdymu.
| Simbolis | Reikšmė |
|---|---|
| Krikšto vardas | Šventojo globėjo pasirinkimas visam gyvenimui. |
| Krikšto žvakė | Kristaus šviesa, apšviečianti tikėjimo kelią. |
| Baltas rūbas | Nekaltumo ir Dievo malonės ženklas. |
| Šventoji Krizma | Šventosios Dvasios dovana ir išrinkimo ženklas. |

Krikštas nėra magija, kurios dėka vaikas bus sveikas ir laimingas. Gyvenimas, kaip ir krikštas, yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų. Krikštas yra vartai į sakramentinį gyvenimą; neturint Krikšto sakramento, jokio kito sakramento negalima priimti. Šis sakramentas teikiamas vieną kartą ir yra nepanaikinamas.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių krikštas buvo atidėtas, tai nėra kliūtis - svarbiausia yra šeimos noras ir įsipareigojimas auklėti vaiką krikščioniškai. Krikščionys tėvai turi rimtai priimti savo pareigą puoselėti Dievo jiems pavestųjų gyvybę ir žinoti, kad jie nusikalsta, trukdydami kūdikiui gauti neįkainojamą malonę tapti Dievo vaiku, jei jo gimusio netrukus nepakrikštija.