Vandens apytaka - tai reiškinys, kuris vyksta mus supančioje aplinkoje nuolatos. Šis terminas apibūdina vandens būvį ir jo judėjimą žemės paviršiuje, žemėje ir virš jos. Vandens apytaka vyksta be pertraukos daug metų. Nuo jo priklauso žmogaus ir visos gyvosios gamtos egzistavimas Žemėje.
Kad suprastume, kaip gamtoje veikia vandens apytakos ratas, pabandykime jį pasidaryti namuose ir išsiaiškinkime jo veikimo principą.
Ant plastikinio užsegamo maišelio nupiešk vandens apytakos rato schemą. Vandens apytakos ratą gali pavaizduoti taip, kaip norisi. Į plastikinį maišelį įpilk nedidelį kiekį vandens. Jei nori pamatyti ryškesnį efektą, į maišelį įlašink kelis lašelius mėlynos spalvos maistinių dažų ir išmaišyk. Šis žingsnis nėra būtinas, jei neturi maistinių dažų.

Atliktą eksperimentą galima palyginti su gamtoje vykstančiu procesu. Saulės šviesa išgarina vandenį iš įvairių vandens telkinių: upių, ežerų, vandenynų ir kita. Garuodamas vanduo kyla į viršų. Garai kondensuojasi, virsta lašeliais, o šie sudaro debesis.
Atliktame eksperimente galėjai matyti, kaip saulės kaitinamas vanduo maišelyje pradėjo garuoti, o garai kilti į viršų. Garams atvėsus, jie vėl pavirto skysčiu - kondensavosi. Taip įvyksta ir debesyse. Kai debesys nesulaiko kondensato, jie virsta krituliais, kurie vėl krinta ant žemės. Tokiu būdu vyksta vandens apytakos ratas.
Vandens apytaka gamtoje - tai cirkuliacinis procesas, apibūdinamas kaip vandens kelionė ratu. Dėl saulės šilumos poveikio vyksta drėgmės garavimas nuo žemės paviršiaus.

Norėdami išsiaiškinti šio reiškinio esmę, pradėkime nuo vandenyno. Saulė yra pagrindinis vandens apytakos variklis. Ji sušildo vandenynų vandenį, kurio dalis išgaruoja į orą ir tampa garu. Garavimas taip pat vyksta iš ežerų, upių, kitų vandens telkinių, žemės paviršiaus, augalų. Nedidelė vandens dalis į atmosferą patenka iš ledynų ir sniegynų (sublimacija).
Kylančios oro srovės garus pakelia į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur veikiant žemai temperatūrai jie kondensuojasi ir virsta debesimis. Oro srovių nešami debesys keliauja apie Žemės rutulį.

Debesyse vandens dalelės susijungia, didėja ir krinta iš dangaus kaip lietus ar sniegas. Šiltesnio klimato sąlygomis atėjus pavasariui sniegas ištirpsta ir žemės paviršiuje susidaro sniego tirpsmo nuotėkis. Paviršinis nuotėkis gali susidaryti ir po smarkaus lietaus.
Dalis paviršinio nuotėkio patenka į upes ir keliauja į vandenynus, kita dalis - į ežerus ir papildo gėlojo vandens atsargas. Nemažai paviršinio nuotėkio įsisunkia į gruntą (infiltracija). Vanduo nukeliauja gana giliai ir papildo vandeninguosius sluoksnius, kuriuose ilgam susidaro gėlojo vandens atsargos. Gruntinis vanduo, kuris negali įsisunkti į gilesnius grunto sluoksnius, patenka į upes kaip gruntinio vandens nuotėkis. Dažnai šis vanduo, negalėdamas sunktis gilyn, randa požeminius takus ir išteka į paviršių kaip gėlojo vandens šaltinis. Visais galimais būdais vanduo stengiasi sugrįžti į vandenyną, kad užbaigtų savo apytakos ratą...ir vėl jį pradėtų.
Pagal vandens judėjimą iš vienos sferos į kitą yra išskirti du vandens apytakos ratai:
Mažąjį vandens apytakos ratą sudaro išgaravusi drėgmė iš vandenynų bei jūrų ir čia ant vandens paviršiaus iškrintanti atmosferinių kritulių pavidalu. Didžiausia dalis vandens cirkuliuoja mažajame vandens apytakos rate (iš vandenyno išgaravęs vanduo kondensuojasi atmosferoje ir grįžta atgal į vandenyną kritulių pavidalu).
Dalis virš vandenyno susidariusių garų su atmosferos oru pernešami į žemyną ir ten iškritę suformuoja paviršinį bei požeminį nuotėkį. Vandeniui sutekėjus atgal į vandenyną susidaro didysis vandens apytakos ratas.

Vanduo beskonis ir bespalvis skystis. Tai vienas iš pagrindinių gamtos turtų. Be vandens mūsų planetoje nebūtų ir gyvybės, nes visų gyvų organizmų medžiagų apykaitos ir egzistavimo pagrindas yra vanduo.
Pamokos metu mokiniai susipažįsta su vandens apytakos ratu, sužino vandens taršos priežastis ir pasekmes, mokosi tausoti vandens išteklius. Pamoka vyksta prie upės. Vaikai stebi vandenį ir su juo susijusius reiškinius (upės tėkmę, garavimą, debesis ir pan.), stebėjimų rezultatus pasižymi užduočių lape. Kartu diskutuoja apie vandens taršos priežastis bei sumažinimo būdus. Pamokoje vaikai mokosi praktiškai pritaikyti įgytas žinias, ugdomas mokinių pastabumas, jautrumas aplinkai.

Vandens apytaka gamtoje - tai cirkuliacinis procesas, apibūdinamas kaip vandens kelionė ratu. Per šią kelionę keičiasi vandens būsenos. Vanduo, veikiamas Saulės energijos, iš žemės, upių ir kitų vandens telkinių garuoja, kyla į atmosferą, vėliau vėsta ir kondensuojasi sudarydamas debesis. Susikaupus dideliam kiekiui vandens kondensato, ima lyti arba snigti. Lietus ar sniegas krinta į žemę, papildo upes, ežerus, sudrėkina žemę. Ši vandens kelionė ratu yra amžina.