Lietuvos apeliacinio teismo vaidmuo pripažįstant ir vykdant užsienio teismų sprendimus dėl vaikų globos

Lietuvos apeliaciniam teismui suteikta išimtinė kompetencija spręsti dėl užsienio valstybėse priimtų teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Šiame straipsnyje trumpai aptariami dažniausiai tokio pobūdžio bylose kylantys klausimai, ypač susiję su vaikų globa ir tėvų pareigomis.

Užsienio teismo sprendimo pripažinimo principai

Pagal bendrą tarptautinės teisės taisyklę, teismo sprendimo vykdymas ribojamas kilmės valstybės teritorija (valstybe, kurioje tas sprendimas priimtas). Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai. Todėl užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymo išplėtimas kitoje valstybėje galimas tik tais atvejais, kai tokią galimybę numato teisės aktai.

Europos Sąjungos (ES) teisė numato laisvą sprendimų judėjimo principą civilinėse bylose. Tai reiškia, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas vykdomas nereikalaujant jo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Tačiau dėl socialinių santykių ypatumų ir svarbos teismų sprendimų pripažinimui ir leidimui vykdyti šeimos bylose taikomas atskiras teisinis reguliavimas ir minėto principo taikymas yra ribotas. Dar daugiau neaiškumų kyla, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne ES valstybėje narėje priimtą sprendimą tokio pobūdžio bylose.

Taikytina teisė

Sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybėje priimto sprendimo pripažinimo ir (ar) vykdymo kitoje valstybėje svarbu nustatyti, kokia teisė taikoma: tarptautinė, ES ar nacionalinė. Tam reikia išsiaiškinti, ar prašomas pripažinti ir (ar) leisti vykdyti teismo sprendimas yra priimtas ES valstybėje, ar ne. Pavyzdžiui, jei sprendimas priimtas vienoje ES valstybėje narėje, jis turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse narėse pagal atitinkamų ES teisės aktų nuostatas.

Jeigu sprendimas priimtas valstybėje, kuri nėra ES narė, toks klausimas, visų pirma, sprendžiamas pagal atitinkamos tarptautinės sutarties nuostatas. Jei su ne ES valstybe nare nesudaryta tarptautinė sutartis, taikomos nacionalinės teisės normos.

Ribota užsienio teismo sprendimo peržiūra

Sprendžiant dėl sprendimo pripažinimo visada taikomas principas, kad kitoje valstybėje priimtas teismo sprendimas (tiek ES, tiek ne ES narių) negali būti peržiūrimas iš esmės. Tai reiškia, kad teismas, kuriam pateiktas prašymas užsienio teismo sprendimą pripažinti ir (ar) leisti vykdyti, nesprendžia ginčo iš esmės antrą kartą (pavyzdžiui, nevertina, ar tinkamai nustatytas vaiko išlaikymo dydis, išspręstas gyvenamosios vietos klausimas). Teismas atlieka tik formalų užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo vertinimą ir tikrina tai, ar nebuvo pažeistos šalių teisės, proceso taisyklės.

Pavyzdžiui, teismai vertina, ar šalys turėjo galimybę dalyvauti teismo procese užsienio valstybėje, ar teismo sprendimas įsiteisėjo toje užsienio valstybėje, kurioje jis priimtas, ar nebuvo anksčiau priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir pagrindo, ar sprendimo pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomai viešajai tvarkai.

Išimtinė Lietuvos teismų jurisdikcija

Tam tikri teisės klausimai (nesant ES ir tarptautinės sutarties) priskirtini išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, todėl užsienio teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiami tokie klausimai, nėra pripažįstamas. Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų bei įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Kita svarbi taisyklė susijusi su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Pavyzdžiui, neretai teismų praktikoje pasitaiko bylų, kai atsisakoma pripažinti užsienio valstybėje priimtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dalyje, kuria nutraukus santuoką išspręstas ir Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto padalijimo klausimas. Bylos dėl daiktinių teisių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, išimtinai nagrinėjamos tik Lietuvos Respublikos teismuose, net jei šie klausimai išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Ne teismo sprendimo pripažinimas

Teismų praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai prašoma pripažinti ne teismo, o kitos užsienio valstybės institucijos sprendimą santuokos nutraukimo bylose. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Japonijos Tokijo miesto Sumidos rajono savivaldybės sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad Japonijoje santuoka nutraukiama ne teismo, o savivaldybės sprendimu.

ES teisės taikymo ypatumai šeimos bylose

Nors ES šalyse priimtiems teismų sprendimams taikomas laisvo sprendimų judėjimo principas, kuris reiškia, kad vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas gali būti vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo, šio principo taikymas šeimos bylose turi ypatumų. Šiuo metu galioja keli ES reglamentai, reguliuojantys atskirus klausimus, susijusius su kitoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimu ir vykdymu.

ES teisėje šiuo metu galioja du pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys užsienio teismų sprendimų dėl santuokos nutraukimo, tėvų pareigų bei nepilnamečių vaikų išlaikymo pripažinimą ir leidimą vykdyti.

Santuokos nutraukimas ir tėvų pareigos

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (Briuselis II bis) taikomas byloms dėl santuokos nutraukimo, jos pripažinimo negaliojančia, separacijos bei tėvų pareigų (pavyzdžiui, vaiko globos). Šis Reglamentas ypatingas tuo, kad jame numatyta skirtinga teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūra. Pirmuoju atveju (kai siekiama tik panaudoti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą kaip juridinį faktą) specialios procedūros netaikomos, tačiau antruoju (kai siekiama teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimo) - taikomos.

Specialioji globa

Kaip atskirą ginčų, susijusių su Briuselis II bis taikymu, grupę galima išskirti bylas dėl specialiosios vaiko globos nustatymo. Užsienio teismų sprendimai dėl specialios globos skyrimo turi būti pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo.

Nepilnamečių vaikų išlaikymas

Gana keblus klausimas dėl užsienio valstybėje priimto sprendimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pripažinimo ir (ar) leidimo vykdyti. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimus reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 (Išlaikymo reglamentas).

Sprendžiant klausimą, ar būtinas valstybės narės teismo sprendimo pripažinimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakymas iš esmės priklauso nuo Reglamente Nr. 4/2009 numatytų sąlygų, kurios siejamos su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtu Protokolu dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (2007 m. Hagos protokolas).

Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas 2007 m. Hagos protokolas.

Šią gana sudėtingą jurisdikcijos taisyklę galima lengviau paaiškinti remiantis teismų praktikos pavyzdžiu: vienoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ispanijos Karalystės teismo nutartį dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Kadangi Ispanija yra ES narė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra netaikoma, pareiškėjos prašomi pripažinti teismo sprendimai turi būti pripažįstami kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros.

Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas, todėl sprendžiant klausimą dėl šioje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo tokio pobūdžio bylose turi būti taikomos teismo sprendimo pripažinimo procedūros. Taigi sprendžiant dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir (ar) vykdymo svarbu nustatyti, koks ES teisės aktas taikomas.

„Tėvų atsakomybės“ sąvoka ir jos vykdymas

Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti subalansuotą vaiko vystymąsi ir gerovę pagal jo individualius poreikius bei pageidavimus. Vaikams privaloma užtikrinti tinkamą ir vaikų amžių bei vystymosi etapą atitinkantį rūpinimąsi, auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą. Vaikai turi būti auklėjami supratingai, užtikrinant saugumą ir meilę. Vaikams negalima taikyti fizinių bausmių arba kitaip prieš juos smurtauti. Vaikams turėtų būti padedama, jie turėtų būti skatinami stengtis būti savarankiškais, elgtis atsakingai ir brandžiai. Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti pirmiau aprašytą vaiko gerovę ir vystymąsi. Tuo tikslu jis turi teisę priimti sprendimus dėl rūpinimosi vaiku, vaiko auklėjimo, gyvenamosios vietos ir kitų asmeninių reikalų.

Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui yra susituokę, tėvų valdžia priklauso jiems abiem. Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui nėra susituokę, tėvų valdžia priklauso motinai. Tėvai gali susitarti, kam priklauso globa, patvirtindami tėvystę. Teismas gali perduoti vaiko globą vienam arba keliems asmenims, jiems su tuo sutikus. Tada vaiko globa priklauso ne tik tėvams arba iš tėvų atimama. Sprendimas perduoti vaiko globą ne tėvams turi būti pagrįstas vaiko interesais ir priimamas tik tada, jeigu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tam yra pagrįsta priežastis. Globa ir teisės bendrauti su vaiku skiriamos atsižvelgiant į vaiko interesus, ir taip, kad tomis teisėmis ateityje būtų galima naudotis kuo geriau.

Tėvai gali sudaryti sutartį dėl tėvų valdžios. Sutartis dėl vaiko globos ir teisių bendrauti su vaiku turi būti sudaryta raštu ir pateikta tvirtinti vietos socialinės gerovės institucijai. Socialinės gerovės institucija privalo užtikrinti, kad sutartis atitiktų vaiko interesus. Jeigu sutuoktiniams susitarti nepavyksta, jie gali kreiptis pagalbos į savivaldybės vaiko gerovės pareigūną arba sutuoktinių taikintoją. Vaiko gerovės pareigūnai teikia rekomendacijas tėvams ir yra įgalioti tvirtinti tėvų tarpusavio sutartis. Vaiko gerovės pareigūno patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte galutiniam teismo sprendimui.

Sutuoktinių taikintojai padeda tėvams spręsti ginčus derybų būdu, taip pat gali padėti sudaryti sutartis. Teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos, teisių bendrauti su vaiku ir vaiko išlaikymo išmokų (Tarpininkavimo civilinėse bylose ir susitarimų patvirtinimo bendrosios kompetencijos teismuose įstatymo Nr. 394/2011 10 skirsnis).

Teisminis tarpininkavimas skiriasi nuo teisminės teisenos procedūros. Teisminio tarpininkavimo procedūrą galima pradėti, kai teisme nagrinėjama byla perduodama teismo tarpininkui arba kai to tiesiogiai paprašo ginčo šalys. Tarpininko funkcijas atlieka teisėjas, o jam talkina ekspertas, dažniausiai - psichologas arba socialinis darbuotojas. Patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte teismo sprendimui.

Teismas gali priimti sprendimą dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ir teisių bendrauti su vaiku. Jeigu reikia, teismas gali priimti sprendimą dėl globėjo teisių ir pareigų ir dėl to, kaip globėjai tomis pareigomis turėtų dalytis. Priimdamas sprendimą dėl teisių bendrauti su vaiku, teismas privalo išdėstyti išsamias nuostatas dėl vaiko lankymo sąlygų ir dėl to, su kuo vaikas gyvens. Jeigu globėjas yra vienas, globėjas pats priima su vaiko priežiūra susijusius sprendimus. Jeigu globa yra bendra, globėjai dalijasi valdžia visais su vaiku susijusiais klausimais. Jeigu globėjai gyvena skyrium, kasdieniai sprendimai, susiję su vaiku, priimami priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Tačiau priimant svarbius sprendimus reikalingas abiejų globėjų pritarimas.

Rašytinį pareiškimą dėl vaiko globos arba teisių bendrauti su vaiku reikėtų pateikti vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui (suom. käräjäoikeus). Pareiškimą gali pateikti vienas iš tėvų arba abu tėvai, globėjas arba socialinės gerovės valdyba. Pareiškime turėtų būti išdėstytas reikalavimas ir jo pagrindas. Visi dokumentai, kuriuos reikia naudoti kaip įrodymus, turi būti pridėti. Pareiškimas pasirašomas ir pristatomas į apylinkės teismą asmeniškai arba jį pristato įgaliotas atstovas. Pareiškimą taip pat galima išsiųsti paštu arba faksu.

Globos bylose taikomas Vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatymas. Pagal šį įstatymą nagrinėjant bylą dėl globos arba teisės bendrauti su vaiku teismas privalo suteikti tėvams ir globėjui galimybę būti išklausytiems. Vaikas gali būti išklausytas teisme, jeigu dėl pagrįstų priežasčių tai yra būtina bylai išspręsti. Kai byla pradedama, teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl to, su kuo vaikas turėtų gyventi, dėl teisių bendrauti su vaiku ir dėl su tuo susijusių sąlygų. Ypatingomis aplinkybėmis teismas gali paskirti laikinąjį globėją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Laikinojo teismo sprendimo skųsti negalima. Globos bylose galima skirti teisinę pagalbą. Galimybės gauti teisinę pagalbą priklauso nuo asmens pajamų. Apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti apeliaciniam teismui (suom. hovioikeus).

Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Sprendimų dėl tėvų valdžios vykdymo tvarka nustatyta Sprendimų dėl vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatyme (suom. laki lapsen huoltoa ja tapaamisoikeutta koskevan päätöksen täytäntöönpanosta 619/1996). Dėl sprendimo vykdymo reikia kreiptis raštu į vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Tačiau, jeigu sprendimas dėl tėvų valdžios buvo priimtas mažiau negu prieš tris mėnesius, dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo galima kreiptis į antstolį.

Gavęs prašymą ir kitos šalies pareiškimą, teismas paprastai paveda ginčą spręsti socialinės gerovės valdybos tarpininkui. Tarpininkas kreipiasi į tėvus ir aptaria iškilusį klausimą su jais ir, jei tai įmanoma, su vaiku. Tarpininkas taip pat stengiasi surengti bendrą susitikimą su abiem tėvais. Tarpininkas praneša rezultatus teismui, o teismas priima sprendimą byloje. Jeigu teismas nusprendžia, kad sprendimas dėl tėvų valdžios turi būti vykdomas, kita šalis privalo perduoti vaiką. Sprendimo vykdymas gali būti užtikrinamas nustačius sąlyginę baudą.

Pripažįstant kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus dėl tėvų valdžios, kurie patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sritį, taikomos to reglamento nuostatos. Pagal reglamentą sprendimas dėl santuokos nutraukimo turi būti pripažintas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Tačiau bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti prašymą sprendimą pripažinti arba sprendimo nepripažinti.

Danijoje priimti sprendimai dėl tėvų valdžios ir Švedijoje priimti sprendimai, išskyrus sprendimus, priimtus pagal minėtą reglamentą, vykdomi vadovaujantis 1977 m. įstatymu dėl Šiaurės valstybių sprendimų pagal civilinius ieškinius pripažinimo ir vykdymo (suom. laki yksityisoikeudellista vaatimusta koskevien pohjoismaisten tuomioiden tunnustamisesta ja täytäntöönpanosta 588/1977). Atskiras patvirtinimas dėl sprendimo pripažinimo neteikiamas. Prašymai dėl vykdymo teikiami apylinkės teismui. Visi kiti užsienio šalių sprendimai dėl tėvų valdžios Suomijoje pripažįstami be jokio specialaus patvirtinimo. Tačiau, gavęs prašymą, Helsinkio apeliacinis teismas (suom. Helsingin hovioikeus) gali patvirtinti, kad užsienio teismo sprendimas yra vykdomas. Prašymas dėl vykdytino sprendimo dėl globos vykdymo teikiamas vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos arba laikinos gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Tarptautinis vaikų grobimas ir Hagos konvencija

Straipsnyje nagrinėjami apeliacinių teismų sprendimai, susiję su vaikų globos klausimais, ypač tarptautinio vaikų grobimo kontekste. Ši tema tampa vis aktualesnė, didėjant migracijai ir daugėjant mišrių šeimų.

Situacija, kai vaikas išvežamas iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą šalį ar joje laikomas be kito iš tėvų sutikimo (pažeidžiant pastarojo globos teises), vadinama vaiko grobimu. Reaguojant į tai, buvo priimta keletas tarptautinių ir regioninių susitarimų, kuriais siekiama susitarti dėl bendrų taisyklių, atgrasinti nuo vaikų grobimo ir sumažinti neigiamus vaikų grobimo padarinius.

Svarbiausias tarptautinis šios srities dokumentas - 1980 m. priimta Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - 1980 m. Hagos konvencija, Hagos konvencija, Konvencija). Konvencija galioja 99 pasaulio valstybėse, įskaitant ir visas ES valstybes nares. Kitas ES kontekste svarbus dokumentas šioje srityje - Reglamentas „Briuselis II a“ (toliau dar vadinamas „Reglamentu“), kuris grindžiamas 1980 m. Hagos konvencija bei kuris sustiprina Konvencijos taisykles Europos Sąjungoje. Pažymėtina, kad, nepaisant esamo ES reguliavimo (Reglamento „Briuselis II a“), 1980 m. Hagos konvencija išlieka reikšminga.

Hagos konvencijos 12 straipsnis ir išimtys

Šio straipsnio tyrimo objektas - vienas iš Konvencijoje numatytų atsisakymo grąžinti pagrobtą vaiką pagrindų, įtvirtintas 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnyje. Šio straipsnio išimtis leidžia teismui atsisakyti grąžinti vaiką, jei grąžinimo procesas pradėtas praėjus vienerių metų terminui po vaiko pagrobimo ir jei vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.

Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį ir Reglamento 2 straipsnio 11 dalį, vaiko grobimas apima neteisėtą vaiko išvežimą ir neteisėtą negrąžinimą, kai:

• vaikas buvo išvežtas iš valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (angl. habitual residence), arba nebuvo grąžintas į ją;
• buvo pažeistos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant;
• globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar asmeniškai, arba jomis taip būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar negrąžintas.

Tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamente „Briuselis II a“ (11 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, jog, nustačius vaiko grobimą, vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.

Tačiau Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai. Konkrečiais atvejais bendrąją taisyklę persveria vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principai. Juos atspindi Hagos konvencijoje numatytos pareigos grąžinti vaiką išimtys.

Išimtys, kurių pagrindu teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką į jo kilmės valstybę, numatytos 1980 m. Hagos konvencijoje:

Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiai

Ingos Rinau kasacinis skundas (Vokietija - Lietuva)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ingos Rinau kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ingos Rinau prašymą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalies nepripažinimo.

Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu nutraukė Ingos Rinau ir Michaelio Rinau santuoką, vaiko tėvui Michaeliui Rinau priskyrė vaiko - Luisos Rinau - globą; vaiko motiną Ingą Rinau įpareigojo vaiką parvežti ir palikti vaiko tėvo Michaelio Rinau globai. Šiam sprendimui patvirtinti Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismas išdavė pažymėjimą pagal Reglamentą Nr. 2201/2003.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartimi I. Rinau prašymą nepripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalies, kuria vaiko tėvui Michaeliui Rinau (Michael Rinau) priskirta vaiko - Luisos Rinau - globa; vaiko motina Inga Rinau įpareigota vaiką parvežti ir palikti vaiko tėvo Michaelio Rinau globai, priimti atsisakė. Kolegijos nuomone, Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo išduotame pažymėjime nurodyta, jog buvo įvykdytos visos būtinos sąlygos, nustatytos Reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnio 2 dalyje, suteikiančios teisę išduoti tokį pažymėjimą. Kolegija padarė išvadą, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimas dėl vaiko grąžinimo turėtų būti tiesiogiai vykdomas pagal Reglamentą Nr. 2201/2003.

Kolegija taip pat nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Reglamentu Nr. 2201/2003 ir 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinėse bylose aspektų 13 straipsniu, įpareigojo pareiškėją Ingą Rinau grąžinti Luisą Rinau į Vokietijos Federacinę Respubliką. Brandenburgo Žemės Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė Ingos Rinau skundą ir paliko galioti Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą dėl vaiko globos teisių ir vaiko grąžinimo.

Kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui I. Rinau prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą nepripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjant bylą, iškilo 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 aiškinimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą grąžinti Luisą Rinau į Vokietijos Federacinę Respubliką, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Vokietijos Federacinės Respublikos teismas įgijo jurisdikciją nagrinėti šį klausimą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnį ir išduoti pažymėjimą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnį, ar tokiu atveju sprendimo dėl vaiko grąžinimo priėmimas ir pažymėjimo išdavimas Vokietijos Federacinės Respublikos teisme atitinka Reglamentą Nr. 2201/2003.

Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 24 straipsnį Lietuvos Respublikos teismas negali peržiūrėti Vokietijos Federacinės Respublikos teismo jurisdikcijos bei tikrinti, ar tokia Vokietijos Federacinės Respublikos teismo jurisdikcija atitinka viešąją tvarką, kaip tai nurodyta Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio a punkte. Tačiau Lietuvos Respublikos teismas, gavęs prašymą dėl sprendimo nepripažinimo, patikrinęs Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnyje nustatytus nepripažinimo pagrindus, turi priimti sprendimą. Jeigu Lietuvos Respublikos teismas nenustatys nepripažinimo pagrindų, tai jis turės pripažinti šį sprendimą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikoje bus vykdytini du sprendimai, t. y. Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, įpareigojantis grąžinti vaiką.

Dėl to teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 2201/2003 24 straipsnyje nustatytas draudimas peržiūrėti kilmės valstybės narės teismo jurisdikciją reiškia, kad nacionalinis teismas, gavęs prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ar nepripažinimo, negalėdamas tikrinti kilmės valstybės narės teismo jurisdikcijos ir neradęs kitų Reglamento Nr. 2201/2003 nepripažinimo pagrindų, privalo pripažinti sprendimą, net jei egzistuoja dvi skirtingos nutartys dėl vaiko grąžinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimta nutartis būtų galutinė ir neskundžiama. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio 3 dalį nacionaliniame teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiamas, iškilus Europos Bendrijos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, privalo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nėra išaiškinęs Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnio ir 42 straipsnio taikymo tokiomis aplinkybėmis, todėl nusprendė kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Šioje byloje svarbūs ir chronologiniai įvykių aspektai:

• 2007 m. birželio 20 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismas nutraukė Ingos Rinau ir Michaelio Rinau santuoką ir priskyrė vaiko globą tėvui.
• 2007 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė pripažinti Vokietijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko globos.
• 2008 m. vasario 17 d. Brandenburgo Žemės Aukščiausiasis Teismas atmetė Ingos Rinau skundą ir paliko galioti Oranienburgo teismo sprendimą.

Ši byla iškėlė svarbius klausimus dėl tarptautinės jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo, ypač kai tai susiję su vaikų globa ir šeimos teisės klausimais.

D. K. prašymas dėl specialiosios globos (Jungtinė Karalystė - Lietuva)

2018 m. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėtas pareiškėjos D. K. prašymas pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Norvičo šeimos bylų teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą byloje Nr. 16C10966. Jungtinės Karalystės Norvičo šeimos bylų teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 16C10966, kuriuo nusprendė nepilnametės E. K. specialiąją globą suteikti pareiškėjai D. K., leisti specialiajai globėjai išvežti nepilnametę E. K. Pareiškėja D. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu, kuriame prašė pripažinti galiojančiu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Norvičo šeimos bylų teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą byloje Nr. 16C10966. Prašyme pareiškėja nurodė, kad dėl nepilnametės tėvų S. K. ir M. K. visiškos nepriežiūros nepilnametė E. K. buvo paimta iš šeimos. Jungtinės Karalystės Norvičo šeimos bylų teismo sprendimu vaiko globėja paskirta senelė, t. y. pareiškėja.

Lietuvos teismų praktika taikant Hagos konvencijos 12 straipsnį

Analizuojant Lietuvos teismų nagrinėtas vaikų grobimo bylas, kuriose taikytas Hagos konvencijos 12 straipsnis, pastebima, kad teismai bene visada lanksčiai žvelgia į šiame straipsnyje nurodytą vienerių metų terminą, pabrėžia vaiko interesų apsaugą ir dažnai atsisako grąžinti Lietuvoje esantį pagrobtą vaiką, net jei šis šalyje tik keletą mėnesių.

Pavyzdys iš teismų praktikos (Švedija - Lietuva)

Viena naujausių bylų, kurioje atsisakyta grąžinti pagrobtą vaiką remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, yra susijusi su vaiku, kurio motina lietuvė su tėvu bulgaru nesusituokusi gyveno Švedijoje nuo 2011 metų. 2017 m. rugpjūčio 1 d. motina be tėvo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą, informavo, kad grįžti neketina. Tėvas dėl vaiko pagrobimo iš karto kreipėsi į Švedijos policiją, į Švedijos ir Lietuvos centrines įstaigas bei į Vilniaus apygardos teismą, pateikė prašymą grąžinti pagrobtą vaiką. Vilniaus apygardos teismas nutartį, kuria atsisakė grąžinti vaiką, priėmė spalio mėnesį, kai vaikas Lietuvoje buvo išbuvęs tik 2,5 mėnesio. Atsisakymas grąžinti vaiką buvo grindžiamas tuo, kad per daugiau kaip dviejų mėnesių laikotarpį vaikas prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jo interesų. Lietuvos apeliacinis teismas, iš esmės atkartojo apygardos teismo nutarties argumentus.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Kitas pavyzdys - Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1107-253/2020, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės I. K. ieškinys atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Taip pat buvo nagrinėjamas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.

Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir nustatyti bendravimo tvarką. Ieškinio pagrindu nurodė, kad atsakovas nevykdo bendravimo tvarkos ir kelia konfliktus vaiko akivaizdoje, todėl dukters gyvenamoji vieta keistina, nes neatitinka vaiko interesų.

Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui. Atsakovas nurodė, kad ieškovė trukdo tinkamai bendrauti su šalių dukra ir kad šalys netinkamai įvertino dukters amžių ir jos galimybes prisitaikyti prie tėvų sutartos bendravimo tvarkos.

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padidino ieškovei nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskyrė atsakovą; pakeitė šalių sudarytos taikos sutarties 2.6-2.18 punktuose nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

Oranienburgo apylinkės teismo sprendimas (Vokietija - Lietuva)

Oranienburgo (Vokietijos Federacinė Respublika) apylinkės teismas dar 2006 m. rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M. R., o bendrą su mergaitės motina I. R. globą panaikinti. Taigi, vaiko laikinos globos klausimo Lietuvos teismai nesprendė ir negalėjo spręsti, nes jį jau buvo išnagrinėjęs kompetentingas Vokietijos teismas.

2006 m. liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti. Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas.

Lietuvos teismai tokią bylą nagrinėjo vadovaudamiesi 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003. Kitos sudėties Apeliacinio teismo kolegija ankstesniame savo sprendime nustatė, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas. Vaikas netenka asmens, šiuo konkrečiu atveju - tėvo M. R., globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje - Vokietijoje.

Apeliacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir pasisakė apie aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos tik nagrinėjant vaiko globos bylą - su kuriuo iš tėvų mergaitei bus geriau gyventi. Tuo tarpu klausimas dėl vaiko globos nebuvo sprendžiamas. Mergaitės motina I. R. prašymą atidėti dukros grąžinimą į Vokietiją motyvavo paūmėjusia savo sūnaus liga. Tačiau Apeliacinis teismas pabrėžia, jog I. R. sūnaus liga buvo žinoma sprendžiant klausimą dėl mergaitės grąžinimo, tačiau ji nebuvo pripažinta pagrindu atsisakyti grąžinti mergaitę, todėl negali būti pripažinta ir pagrindu sustabdyti nutarties vykdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl mergaitės grąžinimo atidėjimo išsprendė neteisingai.

2013 m. byla dėl vaiko grąžinimo į Vokietiją

2013 spalio 15 d. Kontoros advokatas Gediminas Žlioba ėmėsi vaiko pagrobimo bylos. Į advokatą kreipėsi pagrobtos mergaitės (2 metukų) tėvas, kurio dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos neteisėtai išsivežė mama ir atsisakė su vaiku grįžti.

Advokatas su klientu Centrinei Lietuvos Respublikos įstaigai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Remdamiesi aplinkybėmis, kad dukra buvo atvežta į Lietuvos Respubliką teisėtai savo motinos, tačiau pasibaigus teisėtam vaiko buvimui buvo pagrobta, klientas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametę dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą - Vokietijoje. Argumentai buvo grindžiami tuo, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją yra visos tarptautinio vaiko pagrobimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 1961 m. spalio 5 d. ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijas yra visos sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus spręsti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę. 2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas kliento prašymą tenkino. Dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas ir byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui.

tags: #apeliacinio #teismo #sprendimu #pripazintas #vykdymas #globojamo

• Kaip mankštinti 7 mėnesių kūdikį
• Prezervatyvų efektyvumas ir dažniausios klaidos naudojant
• Jaukūs ir patogūs foteliukai mažyliams
• Ką daryti, jei 5 metų vaikui stipriai plaka širdis?
• Kalėdų tradicijos ir jų šaknys