Antonimai lietuvių kalboje: nuo bendrųjų savybių iki veiksmažodžių „gimti“ ir „migti“
Lietuvių kalba yra gana sudėtinga, ir norintys išmokti laisvai ja bendrauti, turi susidurti su nemažai išbandymų, tokių kaip linksniavimas, kirčiavimas, su žodžiais, turinčiais skirtingą reikšmę, tačiau tariamais taip pačiai (homonimai) ir kitais. Šnekant apie mūsų kalbos subtilybes, verta paminėti antonimus.
Antonimų samprata ir bendrosios savybės
Terminas antonimas kilęs iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „priešingas“ ir „vardas sąjungos“. Tai priešingos leksinės reikšmės žodžiai, kurių skirtumą galima suvokti tik matant jų porą, pavyzdžiui: šilta - šalta, pradžia - pabaiga, pradėti - sustoti. Nors jie vienas kitam priešingi, tačiau turi kažkokią bendrą ypatybę, kuri juos ir padaro antonimais. Tai gali būti amžius (jaunas - senas), išvaizdos detalė (kumpanosis - tiesia nosimi), fizinė savybė (traukiantis - atstumiantis) ir panašiai.
Antonimas nebūtinai yra vienas žodis; yra atvejų, kada žodžių poros gali tapti jais, tokios kaip: nedidelio aukščio - žemas, smulkaus sudėjimo - stambus ir panašiai. Taip pat yra tokių antonimų, kurie tikrai lengvai atpažįstami - tai žodžiai, prie kurių pridedami priešdėliai, tarkim: laimingas - nelaimingas, šališkas - nešališkas, triukšmauti - netriukšmauti. Akivaizdžiai, jie iš karto įgauna priešingą reikšmę vienas kitam.
Dar viena antonimų ypatybė - juos gali turėti beveik visų kalbos dalių žodžiai - veiksmažodžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai, prieveiksmiai ir kiti. Taigi, esant tokiai įvairovei, antonimai gali nusakyti priešingą veikimo būdą, laiko periodą, būdo bruožą, atlikimo greitį ir daug kitų teksto dalies elementų.
Visgi, ne visi žodžiai gali turėti sau priešingą reikšmę. Pagal teksto prasmę, kartais antonimais galima vadinti ir tokius leksinius variantus kaip berniukas - mergaitė, vanduo - ugnis. Tokie vadinami kontekstiniais arba situaciniais antonimais. Šiuo atveju visada būtinas pilnas kontekstas, nes antraip jų priešybė nebūtinai įgauna prasmę.
Kitas antonimų vartojamo būdas - jungimas, sąjungą parodant jungtuku (ir, bei, nei, ne ir kiti), jie padidina priešybės efektą. Yra atvejų, kai bendrumas kuriamas jungtukais paraleliai (čia, kai, jei ir panašiai). Antonimai, kurie atskiriami jungtukais ar (arba), aiškiai parodo pateikiamų ypatybių skirtumus. Nagrinėjant antonimus iškyla tokios sąvokos kaip antitezė - priešingų, bet turinčių panašią reikšmė vaizdų sulyginimas, naudojamas paaštrinti suvokimo ir jausmo įspūdį, ar paradoksas - nesitikėtas teiginys, kuris iš pradžių atrodo nelogiškas. Naudojant antonimus kuriamas aiškus kontrastas tarp aprašomų dalykų, pateikiamas vaizdingesnis tikrovės paveikslas ir pagyvinama kūrinio stilistika, sukuriama opozicija.
Veiksmažodis „gimti“ ir jo antonimai
Kas yra gimti? Tai yra gìmti, -sta (-a; SE123, gẽma Skr), -ė intr. Gs, Snt, Vl, Pn, Jž, Dkšt, gim̃ti, gẽma (-sta, gem̃sta), gìmė K, J, Rs, Dkš, Slm, Kp, Rdm, Žsl. Visų pirma, tai reiškia 1. atsirasti pasaulyje gimdymu. Pavyzdžiui, „Nors ir daug gimdavo kūdikių, bet du trečdaliai jų išmirdavo ir dvejų metų nesulaukę“ (A.Vien.), „Dvynukai vaikai gimė“ (Jrb.), „Jų aną dieną gimė sūnus“ (J.Jabl.), „Praėjus metams, marčiai gimė vaikiukas“ (MPas.).
Šiuo atveju ryškiausi ir dažniausiai pasitaikantys antonimai yra susiję su gyvybės pabaiga. „Kartą žmogus gema ir kartą miršta“ (rš.), „Gimė ir mirė tarp kardų“ (S.Dauk.), „Katrie gìmėm, tie ir mirsim“ (Ėr.), „Gimęs esi, mirti reik“ (Plng.). Taip pat galime pastebėti posakiuose: „Negimus nemiela, nemirus negaila“ (B.) ir „Ką gi, vilkais gimę, vilkais dvės (jų neperauklėsi)“ (rš.).
Vyro Kryptis S02E05 Pokalbis su Vaclovu Šleinota. Gyvenimo ciklai.
Taip pat yra posakių, kuriais išreiškiama paties gimimo situacija ar jo aplinkybės: „Kadai tu gìmęs?“ (K.), „Kap gìmė jai vaikas, tai nuog to serga“ (Lp.), „Niekas negìmsta mokėdamas“ (Trgn.), „Pasitaiko, kad gim̃sta po du iš karto ir gyvena“ (Rs.). „Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gìmsta, giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta“ (A.Baran.). „Niekas pasauly be skausmo ir pribrendęs negimsta“ (A.Vien.). „Mano mama gìmusi Jonaitytė buvo“ (Vlkš.). „Ar ne čėsty (laimėj) gimiaũ, ar ne čėsty augau“ (J.). „Mažu gimė - didžiu augo“ (J.Jabl.) - čia antonimas „augo“ taip pat iliustruoja gyvybės tarpsnius. „Mušk, nebijok, ar iš kiaušinio gimęs!“ (skatinama mušant kiaušiniais) (Rm.). „Ten mano gimta ir paaugta“ (Šts.). „Tada ėmė Abrahamas ... visus tarnus, namie gimusius“ (BB1MozI7,23). „Gema ... žmogus“ (DP199). „Visus tuos sūnus, kurie gima, įmesit upėn“ (Ch2Moz1,22).
„Gimti“ gali būti vartojamas ir kalbant apie gyvūnus ar augalus: „Žiemą gìmus telyčia“ (Pls.), „Kiškis nor visados būt kur gimęs“ (B.), „Kap tik gẽma baravykai, tuomkart vidurin kirmėlėlių randas“ (Mrc.). Netgi apie gamtos reiškinius: „Nū gim̃sta mėnẽlis (jaunas mėnuo prasideda)“ (Lz.). Taip pat yra ironinių posakių: „Maiše gimęs, maiše augęs - ką tu išmanai?!“ (apie mažai kur tebuvusį žmogų) (Sml.), „Atejau kaip gimusi (plika, dalies neatsinešei), ir dar vis purkštauji“ (Ds.). Arba mįslių: „Kas du kartu gẽma?“ (gaidys) (Lkš.).
Antroji reikšmė (2. DP585 prk.) yra kilti, kam nors naujam susikurti, atsirasti. Šioje perkeltinėje prasmėje taip pat galime rasti antonimų. „Kova tarp seno ir naujo, tarp mirštančio ir gimstančio - štai mūsų vystymosi pagrindas“ (sov.) (sp.) - čia „gimstančio“ priešpriešinamas „mirštančio“. „Iš seno gìmsta jauna“ (Mrk.) - „seno“ ir „jauna“ kaip antonimai. Kiti pavyzdžiai: „Gẽma diena, gẽma maistas“ (Gs.), „Gimsta dienos, gimsta dienoms ir darbas“ (rš.), „Kaip sunkiai gimsta nauji žodžiai naujoms sąvokoms ir naujiems reiškiniams“ (rš.), „Gimsta gyvenimas naujas“ (J.Bil.). „Be darbo negimsta miestų rūmai ir naujas laukų derlius“ (A.Vencl.). „Mano galvoj gimė karščiausias troškimas pačiam plaukyti po vandenynus“ (J.Bil.). „Ir gimsta manyje karžygiškos mintys, pinasi didvyriški darbai“ (P.Cvir.). „Iš jų darbo didžiosios mintys kitiems gimsta“ (J.Jabl.). „Jo širdy gimsta kažkoks nesuprantamas jam jausmas“ (rš.). „Iš ko pìkta gimsta pasaulyje?“ (J.Jabl.).
Apie veiksmažodį „migti“
Veiksmažodis „migti“ turi savo gramatines formas, pavyzdžiui, „Aš mingù“. Tačiau pateiktoje medžiagoje plačiau apie šio žodžio reikšmę ar jo tiesioginius antonimus informacijos nėra. Nurodoma, kad „žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia.“ Pateikiamos tik kai kurios gramatinės formos: „žr. pagr. f. vyr. g. migtas, mot. g.“. Iš esmės, „migti“ reiškia panirti į miego būseną. Nors tiesioginių antonimų, tokių kaip „budėti“ ar „atsibusti“, čia nėra nurodyta, kontekste jie būtų labiausiai tinkami.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
