Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo - jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus - tiesiog vaistais simptomams malšinti. Kodėl? O gal galima savarankiškai išgerti kelias spintelėje užsilikusias antibiotikų tabletes? Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė sako, kad antibiotikai nėra skirti peršalimo ligoms gydyti, o neracionalus šių vaistų vartojimas gali sukelti daugiau problemų nei duoti naudos.

Išvertus iš graikų kalbos, žodis „antibiotikai“ reiškia „prieš gyvybę“. Šie vaistai veikia į organizmą patekusius gyvus mikroorganizmus - bakterijas, jas naikindami arba slopindami jų dauginimąsi, todėl skiriami bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti, tiesiogiai veikiant pačius infekcijos sukėlėjus. Virusinių infekcijų atvejais antibiotikai nevartojami, nes virusų, deja, šis vaistas neveikia. Priešingai, sergant virusine liga antibiotikai gali būti net žalingi, nes slopina apsauginę mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas kitos patogeninės infekcijos vystymuisi.
Tokias infekcijas, kurias plačiai vadiname tiesiog peršalimo ligomis, gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Įprastai daugelį peršalimo ligų sukelia įvairūs aplinkoje cirkuliuojantys virusai. Specifinio virusinio peršalimo gydymo nėra. Susirgus labiausiai padeda poilsis, gausesnis šiltų skysčių vartojimas, prireikus - simptomus malšinantys vaistai. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai virusinė liga komplikuojasi ir organizme kyla bakterinė infekcija, pavyzdžiui, sinusų, ausies, plaučių uždegimas.
Gydymą antibiotikais turi paskirti gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus. Be to, svarbu antibiotikus vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas. Kai antibiotikai vartojami ne taip kaip nurodė gydytojas - vartojimas nutraukiamas anksčiau, geriami nereguliariai ar ne tokiomis dozėmis, infekcija galimai tik apgydoma, prislopinama ir gali bet kada vėl atsinaujinti ar sugrįžti su dar rimtesnėmis komplikacijomis.

Nors antibiotikai efektyviai veikia ligas sukeliančias bakterijas, jie turi poveikį ir kitoms organizmo sistemoms. Dėl antibiotikų gali sutrikti žarnyno mikroflora, kilti ir alerginių reakcijų. Didžiausia antibiotikų daroma žala - imuniteto silpninimas. Antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir vaistui neatsparias gerąsias bakterijas, taigi sukelia disbiozę.
Tyrimais pastebėta, kad išderinta vaiko mikrobiota po antibiotikų kurso atsistatinėja ilgai, kartais - net iki 6 mėnesių. Norint pagreitinti šį procesą, reikėtų vartoti raugintus maisto produktus. Vaikui vartojant antibiotikus būtina stebėti jo mitybą, nes ilgai vartojant antibiotikus jie „suvalgo“ naudingas maistines medžiagas ir vitaminus.
| Poveikis | Aprašymas |
|---|---|
| Virškinimo sutrikimai | Antibiotikai sukelia viduriavimą iki 40 proc. atvejų. |
| Alerginės reakcijos | Vaikui gali imti niežėti kūną, išberti, jis net gali pradėti tinti. |
| Imuniteto silpninimas | Žala kyla dėl naudingųjų bakterijų sunaikinimo. |
Jei mažylis jaučiasi geriau, nutraukti antibiotikus yra didžiulė klaida. Pradėjus vartoti, jie naikina silpnesnes bakterijas ir vaikas pasijunta geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jeigu mažylis atrodo visiškai sveikas.
tags: #antibiotikai #6 #metu #vaikui