Šiuolaikinė vaiko globa Lietuvoje išgyvena svarbius pokyčius, kurių esmė - institucinės globos atsisakymas ir sąlygų, artimų šeimos aplinkai, sukūrimas. Reorganizacijos procesai, palietę ir buvusius Minties vaikų socialinės globos namus, leido sukurti naują kokybės modelį, užtikrinantį sėkmingesnę vaikų integraciją į visuomenę.
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Ši pertvarka tapo svarbiu žingsniu vykdant įstaigų deinstitucionalizaciją, kurios tikslas - mažinti socialinę atskirtį ir skatinti globotinių savarankiškumą.

Šiuo metu vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos. Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius, su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius bei skalbia rūbus.
Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai yra atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą ir laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį ir augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui bei poilsio organizavimui atostogų metu. Vaikai lanko plaukimo, regbio, futbolo, dailiojo čiuožimo treniruotes, keramikos ar gatvės šokių būrelius. Taip pat įstaiga aktyviai vysto palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas.

Ne kiekvienas vaikas randa kelią į šeimyninę globą, tačiau tokios istorijos kaip psichologės Eglės Čerkauskienės rodo, kokią didelę reikšmę turi asmeninis atsidavimas. Globodama neregį Arnoldą, ji pabrėžia, kad svarbiausia yra meilė ir ryšys: „Mes esame šeima, esame vieni kitiems reikalingi.“ Jos patirtis griauna mitus apie tai, jog globoti neįgalius paauglius yra neįmanoma arba neperspektyvu, ir kviečia visuomenę atviriau žvelgti į globos svarbą.
Svarbu suprasti, kad vaiko globa - tai ne tik materialinis aprūpinimas, bet ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas. Šeimyninis modelis ir individualus dėmesys kiekvienam vaikui yra pamatas, ant kurio auga ateities karta, pasirengusi savarankiškai kurti savo gyvenimą.