Ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas

Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas yra ypatingas tuo, jog yra orientuotas į vaiko poreikių tenkinimą, jutiminės patirties plėtojimą, atitinkantis vaiko amžiaus galimybes, skatinantis vaiko savarankiškumą ir saviraišką.

Straipsnyje remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, aptariamos ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo galimybės. Gilinamasi į problemą, kaip skatinti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą(si) per atradimus, bandymus, eksperimentus. Tyrimo tikslas: atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu, apklausa žodžiu, duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė.

Pažinimo kompetencija yra viena svarbiausių vaiko ugdymo(si) sričių. Ji apima smalsumą, domėjimąsi, informacijos rinkimą ir apdorojimą, aktyvų aplinkos tyrinėjimą, padarinių prognozavimą, žinių, supratimo ir patirties kritišką interpretavimą bei kūrybišką panaudojimą. Išugdytas pažinimo kompetencija skatina žmogų domėtis ir suvokti įvairius reiškinius, dėsnius, leidžia įprasminti ir panaudoti kaupiamas žinias, ugdo kritinį mąstymą bei mokėjimą mokytis, kurie yra reikšmingi tolimesniame vaiko gyvenime.

Patirtinis ugdymas(is) per atradimus, bandymus ir eksperimentus suteikia vaikui galimybes aktyviai veikti ir kurti sąveikoje su kitais, sėkmingai integruotis į bendruomenės gyvenimą, išbandyti savo prigimtinius gebėjimus ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog svarbu ugdyti vaikų patirtinį ugdymą(si) jau ankstyvajame amžiuje, o tinkamiausias būdas pažinti aplinką yra žaidimas.

Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) principai ir aplinka

Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas Lietuvoje apima laikotarpį nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo programos pradžios, t. y. maždaug iki 5-6 metų. Priešmokyklinio ugdymo programa privaloma vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Pradinis ugdymas prasideda nuo 7 metų.

Priėmimo tvarka į valstybės ir savivaldybių ugdymo įstaigas yra reglamentuojama valstybės ir savivaldybių. Nacionaliniu lygiu Švietimo įstatyme nustatyta sąlyga, kad pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Kitus prioritetus gali nustatyti savivaldybės ir valstybė.

Priėmimo tvarką į nevalstybines (privačias) ugdymo įstaigas nustato įstaigos savininkas. Papildomu prioritetu gali būti šeimos ryšiai ar darbuotojų vaikai.

Lietuvoje reglamentuojamas ne vaikų, tenkančių vienam darbuotojui, bet darbuotojų skaičius, tenkantis vienai grupei. Tai nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 75:2016.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas turi būti įgijęs pedagogo kvalifikaciją.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas vyksta mokslo metų principu, prasidedančiu rugsėjo 1 d. Paprastai ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikia visus mokslo metus, o privačios įstaigos gali turėti trumpesnes atostogas.

Vaikai skirstomi į grupes pagal amžių: iki 3 metų - lopšelio grupės, vyresni vaikai - darželio grupės. Grupių darbo laikas ir trukmė skiriasi įstaigose, jos gali dirbti nuo kelių valandų iki visos paros.

Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nusistato savo dienos režimą, atsižvelgiant į darbo trukmę. Jei ugdymas trunka ilgiau nei 4 valandas per dieną, organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis.

Priešmokyklinio ugdymo programa apima vienerius metus, minimali trukmė - 640 valandų ugdomajai veiklai. Darželiuose ši programa įprastai trunka visą dieną.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si), reflektyvaus ugdymo(si), šeimos ir mokyklos partnerystės.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.

Siekiant įtraukaus ugdymo, Gairėse įtvirtinamas universalaus dizaino mokymuisi principas, užtikrinantis lankstumą ir prieinamumą visiems vaikams.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus, kurie suskirstyti į 18 pasiekimų sričių.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat už mokyklos ribų (parkuose, muziejuose, gamtos ir kultūriniuose objektuose ir kt.).

Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.

Kūrybinių dialogų kontekstas - kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Fizinis aktyvumas ir kūrybiškumas ankstyvajame amžiuje

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą.

Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame nuo žaidimo modeliavimo, pasitenkinimo veiklai kuriame aplinką, pereiname prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiame saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose.

Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiš¬kai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orientuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus.

Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralysti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes, lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą.

Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinacija.

Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima.

Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis.

Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa padeda pedagogams stebėti ir įvertinti kasdieninį vaikų atradimų džiaugsmą. Knygoje "Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas" išsamiai pateiktos gairės, kuriomis vadovaudamiesi pedagogai gebės sukurti ugdymo(si) programą ankstyvojo amžiaus vaikams, pritaikytą savo ugdymo įstaigai.

Kūdikiai, metinukai bei dvimečiai gerai auga ir vystosi tuomet, kai jų santykiai su suaugusiais ir vaikais grindžiami pasitikėjimu ir nuolat puoselėjami, o įvairios veiklos grupėje skatina ugdymąsi visose raidos srityse. Poreikius atitinkanti aplinka skatina vaikus pasitikėti kitais ir tyrinėti. Jie pažįsta pasaulį ir plėtoja savęs ir kitų pažinimą kaip kompetentingos ir savimi pasitikinčios asmenybės.

Šiame knygos leidime pabrėžiama tarpusavio santykių formavimas, vaiko poreikius atitinkanti aplinka, taip pat kasdieninė priežiūra ir ugdymo(si) veikla. Programa atnaujinta daugeliu svarbių aspektų: ugdymo(si) procesas susietas su vaiko pažangos vertinimu, daugiau dėmesio skiriama kalbai, raštingumui ir matematikos pradmenims, pateikiama patarimų, kaip tenkinti įvairių vaikų poreikius.

Ankstyvojo amžiaus vaikai išgyvena jautrų ir svarbų gyvenimo laikotarpį. Iš pradžių jie visiškai priklauso nuo suaugusiųjų, kurie tenkina visus poreikius. Kūdikis, patiriantis nuolatinę globą ir meilę, gerai auga ir sėkmingai ugdosi.

Tinkamai ugdomi ankstyvojo amžiaus vaikai greičiausiai taps lengvai bendraujančiais, sumaniais ikimokyklinukais, gerai sutars su kitais, bus savarankiški ir noriai sieks pažinti pasaulį.

Išsami, vaiko raidai pritaikyta Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa apima vaiko ugdymo(si) tikslus ir uždavinius visose raidos srityse: socialinėje ir emocinėje, fizinėje, pažinimo ir kalbos.

Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programos Sklandžios raidos aprašas kaip vertinimo sistema palengvins pedagogams nustatyti vaikų raidos bei įgūdžių formavimosi etapus ir tinkamai reaguoti į pokyčius.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #ugdymas

• „Dantukų miestas“ Joniškyje
• įrankiai kūdikių maitinimui
• ar saugu naudoti pantenolį nėštumo metu
• Švietimo aktualijos Kėdainių rajone
• Nėštumo tikimybė ovuliacijos metu