Daugumai porų santykių pradžia yra lengva, jaudinanti, teikianti džiaugsmą ir pilnatvę, tačiau įsimylėjimo laikotarpiui praėjus partneriams tenka pamatyti „tikrąjį“ antros pusės ir santykių vaizdą bei susidurti su tam tikrais iššūkiais skirtinguose poros gyvenimo etapuose.
Romantinis įsimylėjimo etapas labai dažnai baigiasi praėjus 1-3 metams nuo bendravimo pradžios. Meilė pereina į prisirišimą. Tada daugelis sako „Man atsivėrė akys“, „Aš buvau apie jį geresnės nuomonės“. Dažniausiai tai nutinka susituokus ar pradėjus kartu gyventi. Šiame gyvenimo etape reiktų vadovautis patarimais, kad kiltų mažiau konfliktų.
Santykiai iš prigimties yra sudėtingi, poroms dažnai tenka iššūkiai, išbandantys jų ryšio stiprumą. Nuo bendravimo problemų iki finansinio streso - konfliktai yra neišvengiami, tačiau porų gebėjimas susidoroti su šiais iššūkiais gali turėti įtakos jų santykių sveikatai ir ilgaamžiškumui. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime įprastas porų santykių problemas ir pasiūlysime praktines strategijas, kaip jas spręsti empatijos, bendravimo ir atsparumo dėka.
Bendravimas yra esminis sveiko poros santykio elementas. Kai trūksta bendravimo ar jis yra neefektyvus, kyla įvairių nesusipratimų, konfliktų ir partneriai gali nutolti vienas nuo kito. Nutrūkęs bendravimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl poros susiduria su sunkumais.
Efektyvus bendravimas yra sveikų santykių kertinis akmuo, tačiau nesusipratimai ir nesusikalbėjimai yra dažni. Norėdami išspręsti šią problemą, turite išmokti aktyviai klausytis, aiškiai ir kultūringai išreikšti jausmus bei sistemingai aptarti su partneriu savo rūpesčius, džiaugsmus ir tikslus.
Patarimai:

Partnerių praeities traumos gali labai paveikti santykį. Atpažįstant ir sprendžiant jas drauge galime padėti partneriui „gyti“ bei vystytis gilesniam tarpusavio santykiui.
Patarimai:
Finansiniai sunkumai gali įtakoti poros santykį bei kelti nemažai streso. Reikšmingas santykių įtampos šaltinis gali būti piniginiai reikalai.
Patarimai:

Nesaugumo ar netikrumo jausmas dėl ateities gali atsirasti dėl nežinomybės arba baimės dėl pokyčių. Atviri poros pokalbiai apie svajones, tikslus ir ateities lūkesčius, partnerio palaikymas ir parama gali padėti sumažinti šį nesaugumą.
Patarimai:
Staigūs elgesio pokyčiai tokie kaip agresija ar nepagarba gali neigiamai paveikti santykį. Nereiktų delsti sprendžiant šias problemas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į specialistą.
Patarimai:
Pasitikėjimas yra sėkmingo poros santykio pagrindas. Pasitikėjimui poroje atkurti būtinas atviras ir sąžiningas bendravimas, skaidrumas ir veiksmai, kurie įrodytų patikimumą. Atsakomybę už pasitikėjimo atkūrimą turi prisiimti tas partneris, kuris jį pažeidė.
Abipusis pasitikėjimas yra sveikų santykių pagrindas, o jo atkūrimas reikalauja laiko ir pastangų.
Patarimai:

Dėkingumas ir partnerio pripažinimas labai svarbūs poros santykyje. Partnerio pastangų ir indėlio pripažinimas, dėkingumas už tai stiprina partnerių emocinį ryšį.
Patarimai:
Svarbu suprasti, kad laikui bėgant partneriai auga ir keičiasi, išlaikyti tvarų poros santykį tikrai reikia pastangų ir laiko. Atvira komunikacija, pusiausvyra tarp partnerių asmeninio laiko ir laiko drauge gali padėti.
Patarimai:
Tai labai svarbus santykių aspektas. Intymumas santykiuose - tai jausmas, kad esi artimas, emociškai susijęs ir palaikomas. Emocinio ryšio trūkumas dažnai gali virsti seksualinio intymumo stoka, partneriai jaučiasi „atitrūkę“ vienas nuo kito. Vaikai bei ilgos darbo valandos neretai taip pat įtakoja poros intymumą.
Atvirai aptariant intymumo problemas, suprantant vienas kito norus ir rūpesčius, ir, jei reikia, kreipiantis į specialistus pagalbos, galima spręsti ir gerinti šį santykių aspektą.
Patarimai:

Vaikai iš tėvų prašo daug ir dažnai. Jei pora tėvystę iškelia aukščiau savo santykio, jie gali susidurti su problemomis, tokiomis kaip per didelis susitapatinimas su vaikais, slėpimasis už vaikų nuo intymumo konfliktų ir pan. Taip pat, partneriai gali turėti skirtingus auklėjimo stilius bei požiūrius, dėl ko atsiranda nesutarimų ir konfliktų.
Bendros auklėjimo strategijos ieškojimas, aktyvus bendradarbiavimas ir, jei reikia, specialistų pagalbos ieškojimas, padeda įveikti šiuos iššūkius.
Kitas porai išbandymo etapas yra vaikų gimimas. Šis laikotarpis pasižymi vaidmenų pasikeitimais, didėjančia atsakomybę, finansinėmis problemomis, rūpesčiais dėl vaikų auklėjimo ir ugdymo. Poros auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus patiria didžiausia emocinį krūvį.
Patarimai:
Partnerio palaikymas ir jo skatinimas yra labai svarbūs asmeniniam augimui ir gerovei. Palaikanti aplinka, aktyvus vienas kito siekių skatinimas bei džiaugsmas ir šventimas juos įgyvendinus, stiprina santykius.
Patarimai:
Ribos yra svarbios sveikam santykiui išlaikyti. Nustatant bei gerbiant tiek asmenines, tiek partnerio bei santykio ribas, atvirai kalbant apie poreikius ir lūkesčius, ieškoma asmeninės laisvės ir tarpusavio ryšio pusiausvyros.
Patarimai:
Galvokite daugiau taip - „MES“, o ne „aš noriu“, „man reikia“. Labai dažnai romantikai pasibaigus asmeniniai norai ima viršų prieš bendrus poros norus. Nenuvertinkite savo norų, bet ir pagalvokite, kas Jums, kaip porai naudingiau.
Mokymasis „Aš“ kalbos, o ne kaltinimas vienas kitą, yra labai svarbus. Pvz.: „Tu ir vėl šiukšlių neišnešei. Tu tikras tinginys!“ Geriau sakyti - „Aš jaučiuosi labai blogai, kad turiu nuolat priminti apie šiukšles.“ Jais išsakome savo jausmus ir nekaltiname partnerio.
Vartokite du stebuklingus žodelius - „Ačiū“ ir „Prašau“. Labai dažnai poros pamiršta tuos žodžius, nes atrodo, kad savaime suprantamas darbų pasidalijimas ir nebereikia nei prašyti nei dėkoti už tai, ką daro kitas.
Būkite pozityvūs partnerio atžvilgiu. Pastebėkite ir pagirkite už gerus darbus už kartu smagiai praleistą laiką.
Raskite laiko sau ir savo partneriui. Planuokite laiką, kada pabūsite dviese.
Išgyvenant vidurio amžiaus krizę, naudinga laikytis anksčiau išvardintų patarimų. Taip pat svarbu bandyti:

Huffingtonpost.com pateikia 7 patarimus, ko reikia, norint išsaugoti poros santykius:
Porų konsultantai dalinasi neįkainojamais, realistiškais patarimais susituokusiems:
Porų tarpusavio santykiai nuolat gali svyruoti dėl įvairiausių bendro gyvenimo iššūkių: bendravimo ir tarpusavio supratimo, seksualumo, norų / troškimų suderinimo, problemų ir konfliktų (ne)sprendimo. Partneriams nuolat kyla klausimai, ką daryti, jei kito įpročiai tiesiog „varo iš proto“, arba kaip išlaikyti gerą savijautą, kai negali pakeisti vienas kito? Atitikti šių dienų lūkesčius poroms nėra lengva. Susiduriama su gausybe prisiimtų ir / ar priskirtų vaidmenų, kuriems atitikti ir išpildyti partneriai turi pasikliauti vienas kitu ir pirmiausia susikurti tam tikras ribas ir tvarką.
Pavyzdžiui, atskirti ryto, dienos ir vakaro, darbo savaitės ir savaitgalio laiką, darbo ir poilsio laiką, šeimos ir asmeninį laiką, į užduotis orientuotą laiką ir akimirkas, kurios skirtos apmąstymams. Laiko skirstymas padeda nuspėti ir planuoti kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, kai partneriams yra aišku, kad bus pietaujama, jie paruošia valgymui skirtą erdvę, padeda lėkštes, įrankius. Rutina kuria struktūrą, kuri suteikia tam tikrą tvarkos jausmą gyvenime.
Kai trūksta rutinos ir aiškaus pasiskirstymo darbais, tuomet vienas iš partnerių imasi daugiau atsakomybės ir atlieka daugelį namų ūkio darbų, o kitas jo darbą laiko savaime suprantamu dalyku. Poroms dažnai tenka spręsti pasiskirstymo kasdienėmis pareigomis klausimą. Jam / jai mėginant spręsti šį klausimą kito reakcijos gali būti skirtingos. Vienu atveju partneris gali dėmesingai išklausyti ir reaguoti supratingai: „Man buvo svarbu tai išgirsti, tikrai gali man pasakyti. Aš niekada nežinojau, nesupratau, nemaniau, kad tau sunku. Aš tai labai vertinu. Aš suprantu, kaip blogai elgiausi, kad leidau tau viską vienam / vienai padaryti “. Tačiau gali būti ir gynybinė bei kaltinanti reakcija: „Tu skundiesi, tai gal tu nori, kad aš pasakyčiau tau, kiek aš nuveikiau? Aš tiesiog dirbau, o po darbo aš tiesiog skalbiau! Aš tiesiog išvaliau kriaukles! Jūs tiesiog gyventumėte šiukšlyne, jei aš netvarkyčiau! Ko tu dar nori?“.
Jei į partnerio mėginimą perskirstyti kasdienes pareigas reaguojama tokiu būdu, tuomet sprendimo pasiekti nepavyksta. Taip mėginančios spręsti klausimus poros dažniausiai įstringa ilguose ginčuose, plečia spręstinų klausimų skaičių, o neretai įžeidinėdami ar žemindami mėgina pakirsti vienas kito autoritetą. Partnerių gebėjimas be kaltinimų išsakyti savo norus, mokėjimas išklausyti vienas kitą ir supratingumas padeda spręsti tarpusavio nesutarimus ir kartu sukurti rutiną, kurioje nei vienas iš partnerių nejaustų nelygybės. Žinoma, absoliučios lygybės siekti nėra būtina. Pavyzdžiui, vienam gali patikti gaminti valgį, o kitas to nemėgsta. Nebūtina tada primygtinai reikalauti iš kito, kad gamintų valgį, nes gali ir kitaip prisidėti - padengti stalą, padėti sutvarkyti virtuvę po pietų ir pan.
Nesutarimų ir konfliktų yra kiekvienos poros gyvenime. Tarpusavio ginčų sprendimo esmė yra kokiu būdu jie sprendžiami - mėginant susitarti ar priešiškai kovojant. Jei norima išspręsti ginčytiną klausimą, geriausia pradėti nuo teigiamų dalykų, pripažįstant, kad vertinama tai, ką jis / ji daro, o tik po to kalbėti apie tai, kas nepadaryta. Konsultacijose poros dažnai išsako, kad iškilus ginčytinam klausimui dažnai įsivelia į ilgus barnius, nes nuolat prisimenamos praeities nuoskaudos ir klaidos. Sprendžiant ginčytiną klausimą svarbu, kad partneriai susitelktų ties vienu klausimu ir nekalbėtų apie penkis skirtingus dalykus, kurie jau buvo kažkada praeityje.
Sprendžiant ginčą poroje svarbus kiekvieno iš partnerių gebėjimas atpažinti, valdyti ir tinkamai reikšti savo jausmus. Partneriai turėtų ne tik reikšti nepasitenkinimą ar priekaištauti, bet ir aiškiai išsakyti savo jausmus ir pasakyti, ko tikimasi vienas iš kito. Pavyzdžiui, galima savo partneriui pasakyti: „Aš labai norėjau, kad tu tai padarytum. Aš tavim pasitikėjau, todėl labai pykstu, kad netesėjai žodžio.“ Norint pasiskirstyti namų pareigomis, galima pokalbį pradėti taip: „Aš žinau, kad mes abu turime daug darbų ir įsipareigojimų, kuriuos turime atlikti. Ar galime susitarti ir pasidalyti vaidmenis namuose? Aš nesitikiu, kad viskas bus po lygiai, bet tikiuosi, kad abu jausimės geriau, kai daugmaž teisingai pasiskirstysime darbais“.
Visos poros patiria stresą. Stresas gali kilti dėl įvairiausių priežasčių - problemos darbe, šeimoje ar santykiuose su giminaičiais ir / ar draugais. Stresas gali pakenkti poros santykiams. Nevaldomas stresas gali sukelti neigiamą ciklą, kai partneriai „pagauna“ vienas kito stresą. Stresas yra užkrečiamas - kai vienas iš partnerių patiria stresą, kitas irgi išgyvena stresą. Tuomet spręsti ginčus ar konfliktus yra daug sunkiau. Tarkim, ginčo metu abu partneriai yra šiek tiek suirzę, bet valdosi ir gali spręsti ginčą. Kai partneriai „pagauna“ vienas kito stresą ginčo metu, jų susierzinimas stiprėja ir gali virsti sunkiai valdomu pykčiu.
Pripažinti, kad problemos ir konfliktai yra natūrali jų gyvenimo dalis, todėl abu ir turi juos spręsti. Iškilus sunkumams apimtos streso poros neretai pamiršta savo bendrystę ir atsisuka vienas prieš kitą. Tačiau problema yra bendra. Užuot kovojus vienas su kitu ar kaltinus „kuris čia padarė blogiau“, pora tiesiog turėtų pereiti iš „aš ir tu“ pozicijos į „mes“ poziciją. Sprendžiant ginčą pora turi kartu kelti klausimus „Kaip ši problema veikia mus? Ko šiuo metu reikia mums?“, nes šie klausimai skatina galvoti apie tarpusavio santykius ir kaip juos išsaugoti. Partneriai, kurie pagalvoja apie ginčo pasekmes santykiams, dažniausiai renkasi susitarimo siekiančią konflikto sprendimo taktiką ir imasi tam tikrų veiksmų, padedančių saugoti tarpusavio santykius, pavyzdžiui, kalbama švelnesniu tonu, atidžiau klausoma, ką sako kitas, ieškoma bendro sprendimo ir pan.
Kiekvieniems santykiams pasitaiko nelygumų kelyje, tačiau būtent įsipareigojimas kartu įveikti iššūkius sustiprina partnerių ryšį. Skatindamos atvirą bendravimą, teikdamos pirmenybę vienas kito poreikiams ir prireikus ieškodamos profesionalios pagalbos, poros gali ištvermingai išspręsti santykių problemas ir sukurti ilgalaikės, visavertės partnerystės pagrindą.