Pieninių dantukų keitimasis į nuolatinius yra natūralus ir svarbus vaiko vystymosi etapas. Paprastai 5-6 metų vaikams ima keistis pieniniai dantukai, o iki dešimtojo gimtadienio mažylis netenka visų dvidešimt pieninių dantų. Tai gali būti jaudinantis metas visai šeimai, tačiau kartais tėvai susiduria su klausimu, kaip tinkamai ir neskausmingai ištraukti klibantį dantuką. Svarbu žinoti, kad pieniniai dantys atlieka svarbią funkciją - jie padeda žandikauliui tinkamai vystytis ir augti, taip pat yra itin svarbūs tinkamam nuolatinių dantų augimui. Per anksti netekus pieninių dantų, gretimi dantukai gali pasislinkti į atsiradusį tarpelį ir taip sutrikdyti nuolatinio danties dygimą, gali formuotis dantų susigrūdimas ir atsirasti kitos problemos.
Dažniausiai pieniniai dantukai pradeda klibėti savaime, kai besiformuojantis nuolatinis dantis kyla į viršų. Tačiau kartais tėvai pastebi, kad klibantis dantukas trukdo vaikui valgyti ar kalbėti, todėl svarsto, ar nereikėtų jo šalinti. Svarbu suprasti, kad danties rovimas turėtų būti atliekamas tik tuomet, kai yra tam tikros indikacijos, o ne vien dėl to, kad dantis kliba.
Nors dauguma pieninių dantų iškrinta savaime, yra situacijų, kai reikalinga profesionali pagalba. Pieninius dantis šalinti būtina, jei:
Jei dantis iškrito, o naujas jo vietoje neatsiranda ilgiau nei metus, teigiama, kad mažylis danties neteko per anksti. Tai pavojinga, nes kiti dantys gali mėginti užpildyti laisvą vietą, o tai reiškia, kad nuolatiniai dantys gali išsidėstyti chaotiškai, iškreipiant sąkandį. Žandikaulio vystymasis gali vykti lėtai, o dantų eilė dėliosis netolygiai.

Jei pieninis dantukas jau pradėjo klibėti, galima švelniai paskatinti jį iškristi savaime. Kuo daugiau judinti pieninį dantį (pačiam vaikui). Galite paskatinti vaiką kramtyti kietą maistą, pavyzdžiui, duoniuką, obuolį, morką. Tai padės dantukui greičiau atsilaisvinti. Svarbu priminti vaikui, kad jis nekramtytų per daug intensyviai, kad nesusižeistų, ir kad danties nenuvarytų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas netyčia nenurytų iškritusio dantuko.
Galite paraginti vaiką liežuviu pajudinti dantį. Tvirtai valydami dantis padėsite atlaisvinti dantį be didelio juntamo skausmo. Galite pasiūlyti vaikui kramtyti ledo gabalėlius, kad nutirptų dantenos ir sumažėtų jautrumas.
Jei vaikas dar nenori jūsų pagalbos, verta dar šiek tiek palaukti. Traukiant dantį, kol jis dar nepasiruošęs būti pašalintas, gali atsirasti atvira žaizda, smarkiai kraujuoti ir netgi paveikti dygstantį nuolatinį suaugusiojo dantį. Taip pat gali būti pažeista danties šaknis, todėl gali likti tarpas, kuriame gali atsirasti daugiau sveikatos problemų, pavyzdžiui, infekcija ir kauptis apnašos.
Su siūlu galima bandyti dantuką atlaisvinti tik tada, jei jis labai paslankus. Tokiu atveju paimkite gana ilgą siūlą (apie 18-20 cm), apgaubkite dantuką ir stenkitės judindami dantuką pirmyn atgal siūlą nuleisti po dantena (kad dantena atsidalintų nuo danties). Vienas geriausių būdų, kaip neskausmingai ištraukti dantį, yra ant danties vagelės užtepti vietinio anestetiko gelio arba dantų krapštymo gelio, kurio sudėtyje yra benzokaino. Naudodami medicininę marlę švelniai sukite ir ištraukite dantį. Amerikos odontologų asociacija primena tėvams būti švelniems, nes pakankamai laisvas dantis, kad jį būtų galima ištraukti, išeis vos švelniai suspaudus. Atlikite judesius pirmyn ir atgal bei iš kairės į dešinę. Jei traukiant dantį vaikui skauda arba jei dantis nejuda lengvai spaudžiant, tikriausiai dar ne laikas traukti dantį.

Jei pieninis dantukas juda, tačiau nestipriai, ir vaikas skundžiasi, kad jam dantis jautrus, trukdo valgyti ir panašiai, arba jei jau kalasi nuolatinis, kuriam nėra vietos dantų lanke (dėl neiškritusio pieninio danties) - galima atvykti pas odontologą ir jis dantuką pašalins. Danties rovimas yra gana paprasta procedūra, tačiau reikalauja tikslumo. Šiuolaikinė burnos chirurgija leidžia pašalinti dantį greitai ir neskausmingai. Jei kyla abejonių ar nerimo dėl danties rovimo, visada geriausia pasitarti su gydytoju odontologu.
Pirmasis vizitas pas vaikų gydytoją odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Stebėkite vaiko dantis, o jiems išdygus ir atsiradus baltoms dėmėms, kreipkitės į gydytoją odontologą. Dantų valymo įpročiai formuojami nuo kūdikystės. Prieš išdygstant ir tik pradėjus dygti dantims vertėtų pradėti dantenas valyti sterilia marle, apvyniojus ją aplink pirštą, arba silikoniniu antpirščiu. Vėliau naudoti vaikišką dantų pastą su 1000 ppm fluoridų (geriausiai gali rekomenduoti gydytojas odontologas). Suaugęs asmuo turi valyti vaikui dantis du kartus per dieną, sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais.
Nepageidautina šalinti dantų per anksti, nes pieniniai dantys padeda tinkamai vystytis žandikauliui ir nuolatiniams dantims.
