Ankstyvojo Amžiaus Vaikų Autizmo Spektro Sutrikimas: Atpažinimas, Diagnostika ir Pagalba

Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis savitų gebėjimų ir poreikių. Daliai vaikų dėl įvairių raidos sutrikimų gali prireiti specialaus ugdymo, individualizuoto pagal jų poreikius ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimą (ASS), ankstyvuosius jo požymius, diagnostikos procesą, priežastis ir vyraujančius mitus, siekiant padidinti supratimą apie ASS ir jo poveikį vaikams.

Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas (ASS)?

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai kompleksinis neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis ir paveikiantis vaiko bendravimą, elgesį bei gebėjimą suvokti pasaulį. Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Autizmo apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Doc. dr. Indrė Bakanienė teigia, kad „Autizmo spektras - labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“. Tai nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.

Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).

Autizmo Paplitimas ir Statistika

Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas 1 iš 44 vaikų (palyginti: 2000-aisiais - vos 1 iš 150 vaikų). Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, skaičius kasmet sparčiai auga. 2019 m. duomenys rodo, kad 1 iš 160 vaikų visame pasaulyje yra diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, pasireiškę per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų.

Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Lietuvoje, pagal 2018 metų duomenis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau ši statistika nėra galutinė, kadangi ji atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų skaičių. Šis sutrikimas net 4 kartus dažniau pasitaiko berniukams, mergaitėms jis diagnozuojamas kur kas rečiau. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje.

Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, autizmo spektro diagnozių dažnumas sparčiai auga:

Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.

Autizmo Priežastys

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiais tik tiems asmenims, kurie greta autizmo turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių.

Kaip galimi rizikos faktoriai išskiriami šie:

• Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus.
• Padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos.
• Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypatingai tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais. Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypatingai ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.

Visuomenėje sklando pačių įvairiausių mitų: esą autizmą sukelia skiepai, užterštas oras, virusai, netgi blogas auklėjimas arba dažni konfliktai šeimoje ir pan. Tačiau tiesa - ta, kad iki pat šių dienų nėra tiksliai aišku, kas nulemia ir sukelia autizmo spektro sutrikimą. Sutrikimas formuojasi dėl pačių įvairiausių faktorių: tai genetika, biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą ir po jo.

Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Svarbu paminėti, kad mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.

Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9 iki 18 mėnesių. Būdingiausi požymiai:

• Socialinio bendravimo ir sąveikos sunkumai: Nesidomėjimas bendravimu, nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą, nesugebėjimas suprasti kitų emocijas, sunkumai dalyvaujant vaizduotės žaidimuose ir užmezgant draugystę. Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
• Kalbos ir komunikacijos problemos: Vėluojanti kalbinė raida, sunkumai suprantant kontekstines užuominas ir nekomunikuojant artikuliuotai, su priebalsiais. Sutrikimą turintys vaikai nesupranta gestų, kūno kalbos, veido išraiškų ir kt. Gali nereaguoti šaukiami vardu, nevykdyti prašymų, nemėgdžioti kitų veiklos ir kalbos, nemokėti arba sunkiai mokytis reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais). Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus - kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.
• Pasikartojantis elgesys ir riboti interesai: Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai, stereotipiniai judesiai (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas), echolalija (žodžių ar frazių kartojimas). Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
• Sensoriniai sunkumai: Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Sensorinės problemos (sustiprinti arba susilpninti pojūčiai). Gali būti pastebimas pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai. Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
• Kiti požymiai: Vystymosi regresija (kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

„Raudonos Vėliavėlės“: Požymiai Pagal Amžių

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmo požymius pagal amžių. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Raidos ypatumai gali būti vėluojanti kalba, nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis, stereotipiniai judesiai, neįprastas žaidimas. Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių.

• 6 mėn. ir vyresni: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
• 9 mėn. ir vyresni: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
• 12 mėn. ir vyresni: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
• 12 mėn. ir vyresni: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
• 16 mėn. ir vyresni: nesako nė vieno žodžio.
• 24 mėn.: nesako dviejų žodžių frazių.

Autizmo Diagnostika

Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:

1. Bendras vaiko raidos vertinimas: Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
2. Išsamus raidos vertinimas: Atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
3. Klinikinis stebėjimas: Vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.

Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas. Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti.

Ankstyvosios Diagnostikos Svarba

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo.

Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.

Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.

Autizmo Spektro Sutrikimų Terapijos ir Gydymas

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.

Medikamentinis Gydymas

Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.

Psichologinės ir Pedagoginės Priemonės

Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai.

Pagrindiniai terapijos metodai:

• ABA terapija (taikomoji elgesio analizė): Ši terapija yra viena iš efektyviausių ir dažniausiai taikomų autizmo gydymo metodų. Ji padeda vaikams išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
• Kalbos ir komunikacijos terapija: Ši terapija padeda vaikams lavinti kalbos įgūdžius, mokytis bendrauti ir suprasti kitus. Alternatyvi komunikacija skirta vaikams, kurie negali kalbėti, naudojant paveikslėlius, gestus ar specialius įrenginius.
• Socialinių įgūdžių terapija: Ši terapija padeda vaikams mokytis socialinių įgūdžių, tokių kaip akių kontaktas, bendravimas su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, bei supratimas socialinių taisyklių.
• Sensorinė integracijos terapija: Ši terapija padeda vaikams, turintiems sensorinių sunkumų, geriau suprasti ir valdyti savo pojūčius.
• Ergoterapija: Ergoterapija padeda vaikams lavinti motorinius įgūdžius, koordinaciją ir savarankiškumą.

Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai. E. Šikštytės ir R. Šienės nuomone, ugdymo veiksmingumas priklauso nuo specialiosios pedagoginės pagalbos modelio, t.y. atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius, gebėjimus bei pasiekimus, tinkamos aplinkos sukūrimo.

Patarimai Šeimai, Auginančiai Autizmo Sutrikimą Turintį Vaiką

Auginant vaiką su autizmo spektro sutrikimais, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti šeimoms:

• Priimkite ir mylėkite savo vaiką: Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
• Ieškokite informacijos ir švietimo: Kuo daugiau sužinosite apie autizmą, tuo geriau suprasite savo vaiką ir galėsite jam padėti.
• Bendraukite su kitomis šeimomis: Dalyvaukite grupėse tėvų, kurie taip pat augina vaikus su autistinio spektro sutrikimais, taip pat individualiai konsultuotis su psichologu tam, kad jie plačiau pamatytų savo bei šeimos situaciją, geriau susigaudytų patiriamose emocijose. Pasidalinimas patirtimi su kitomis šeimomis gali suteikti palaikymo ir patarimų.
• Kurkite struktūrą ir rutiną: Autistiški vaikai jaučiasi saugiau ir patogiau, kai jų gyvenime yra struktūra ir rutina. Stenkitės laikytis nustatyto dienos tvarkaraščio ir įspėkite vaiką apie bet kokius pokyčius. Rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla.
• Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikams su autizmu gali prireikti daugiau laiko išmokti naujų įgūdžių ar prisitaikyti prie naujų situacijų. Būkite kantrūs ir supratingi, ir nepamirškite pagirti vaiko už kiekvieną pasiekimą. Skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą.
• Pradėkite nuo akių kontakto: Pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika. Pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais.
• Valdykite aplinkos dirgiklius: Jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą. Be to, esant sunkumams - nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims. Mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį.
• Rūpinkitės savimi: Auginant vaiką su autizmu, svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi. Raskite laiko poilsiui, pomėgiams ir bendravimui su draugais. Jei jaučiatės perkrauti, kreipkitės pagalbos į specialistus.

Neuroįvairovė ir Požiūrio Kaita

Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.

Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis. Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #autizmas

• Apie sukauptas atostogas nėštumo ir vaiko priežiūros laikotarpiu
• Ugdymo tikslai ir principai
• Vaikų saugumas keliuose
• Eilėraščių nauda ir lavinimas
• Išsamūs atsiliepimai apie darželius Gineitiškėse