Vaiko išlaikymo dydžio pakeitimas ir indeksavimas: kas svarbu žinoti tėvams
Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai, yra pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m. vaikui.
Abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių ar gyvenimo aplinkybių, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Idealiu atveju, visi klausimai dėl vaiko turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu. Tačiau praktika rodo, kad susitarti ne visuomet lengva, ypač kai kalba pasisuka apie finansinius klausimus. Teismų praktika atskleidžia, kad sunkiausia tėvams bendru sutarimu išspręsti vaiko išlaikymo klausimu.
Jeigu poros nesusituokusios, tačiau kartu augina nepilnamečius vaikus ir išsiskiria, tokių porų pareigos yra vienodos kaip ir buvusių sutuoktinių - tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Tad pirmiausia taip pat siūloma tartis gražiuoju, kad vaikams skyriumi gyvenantis tėvas ar mama pervestų tam tikrą sumą kas mėnesį, skirta jų išlaikymui. Jeigu šalys nori savo susitarimą įforminti ir nustatyti tam tikrą alimentų sumą raštu, tuomet galima sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją teismui patvirtinti. Jeigu gražiuoju susitarti nepavyksta, tuomet vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, gali kreiptis į teismą ir prašyti, kad alimentai būtų priteisti iš skyriumi gyvenančio tėvo. Prieš tai reikėtų pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir nuvykti į mediaciją.
Alimentų priteisimo tvarka ir dydis
Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdantys įmonės. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos.
Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2026 m. MMA „į rankas“ - apie 846 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po ~ 423 Eur (846 Eur / 2).
Pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą, yra minimalus mėnesinis atlyginimas. Tačiau visada atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius ir tėvų gaunamas pajamas, jų turimą turtą, sveikatą, kiek išlaikytinių patys tėvai turi ir pan. Minimalus išlaikymo dydis įstatyme nėra numatytas ir yra sprendžiamas individualiai atsižvelgiant į jau išvardintas aplinkybes. Remiantis 2022-ųjų metų teismų sprendimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad vidutinis priteistas išlaikymas vaikui buvo apie 276 eurus.
Teismų praktika atskleidžia, kad sunkiausia tėvams bendru sutarimu išspręsti vaiko išlaikymo klausimu. Jei bendro sutarimo nepavyksta rasti, sprendimą turi priimti teismas. Pagal įstatymą, vaiko išlaikymas paprastai mokamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis.
Tėvai, kurie atskirai augina vaikus, tačiau abu turi pareigą juos išlaikyti, dažnai žino, kad išlaikymo dydis priklauso nuo esamo MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo). Tačiau svarbu suprasti, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Todėl padidėjus Lietuvoje MMA, jau priteistas išlaikymo dydis automatiškai nepadidėja. MMA padidėjimas yra aktualus tiems, kas nori kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo pirmą kartą arba dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Svarbu pabrėžti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, jo padidinimo ar sumažinimo, atsižvelgia į MMA kriterijų, tačiau tai nėra vienintelis pagrindas ir nėra taisyklės, kad bus priteista būtent tokia suma. Vis dėlto teismų praktikoje yra suformuota, kad tas iš tėvų, kuris kreipiasi dėl išlaikymo priteisimo, neprivalo įrodinėti (nereikia pagrįsti prašomos sumos rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais, mokėjimais ir pan.) nepilnamečiui vaikui reikalingos per mėnesį MMA sumos, kadangi ši suma siekia padengti tik minimalius vaiko pragyvenimo poreikius. Netgi atvirkščiai, pagal teismų praktiką, tas iš tėvų, kuris nesutinka, kad vaikui per mėnesį išlaikymui reikalinga suma turi būti MMA, turi pareigą tai įrodyti.
Dažniausia situacija, kada teismas vis dėlto nepriteisia pusės MMA dydžio išlaikymo vaikui, yra ta, kuomet iš MMA sumos atimama valstybės mokama universali išmoka vaikui (vaiko pinigai). Kasacinis teismas yra nurodęs: sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, o tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tačiau tai nėra taisyklė, o greičiau išimtis iš taisyklės. Šį skaičiavimą galima taikyti tuomet, kai abiejų tėvų turtinė padėtis yra prasta ir gaunamų pajamų nepakanka patenkinti vaikų poreikius. Tuomet laikoma, kad valstybės mokami pinigai yra kaip finansinė pagalba išlaikant vaikus ir tenkinant jų būtinuosius poreikius. Tokiu atveju, jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis yra prasta, orientacinis minimalus priteistinas išlaikymo dydis būtų 358,25 Eur (MMA 846 Eur - vaiko pinigai 129,50 Eur = 716,50 Eur/2).
Tačiau yra ir kita pozicija bei teismų praktika, pagal kurią valstybės išmokos, tokios kaip vaiko pinigai, yra skirtos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl paprastai nėra pagrindo mažinti šią suma iš tėvų priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad „vaiko pinigai“ yra skiriami vaiko gerovei užtikrinti, o ne tiesiogiai tėvų išlaikymo įsipareigojimams vykdyti. Jei vaiko poreikiai didesni, nei prašomas priteisti išlaikymas, teismas gali atsižvelgti į šias išmokas, bet tai nereiškia, kad išlaikymas turi būti sumažintas. Teismas visada siekia užtikrinti, kad vaikas gautų tinkamą išlaikymą, atitinkantį jo poreikius ir tėvų galimybes. Todėl kasacinis teismas vėlesnėje savo praktikoje jau nurodė kitaip: išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Taigi, jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius, valstybės mokami „vaiko pinigai“ (šiuo metu 129,50 Eur) neturėtų būti įskaičiuojama (tokia suma mažinama) išlaikymui per mėnesį reikalinga suma vaikui išlaikyti. Tai yra iš MMA neatimama vaiko pinigų suma, o priteistinas išlaikymo dydis tuomet turėtų būti pusė MMA, kas sudaro 423 Eur (846 Eur/2 = 423 Eur). Tokią sumą galime laikyti šiuo metu orientacine minimalia priteistina vaiko išlaikymo suma iš vieno iš tėvų, kuris nevykdo išlaikymo pareigos. Tačiau būtina žinoti, kad vis dėl to teismas sprendžia kiekvienoje situacijoje individualiai, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o svarbiausią dėmesį atkreipia į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Vaiko išlaikymo indeksavimas
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Pagal įstatymą, vaiko išlaikymas paprastai mokamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Ši suma kasmet privalo būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka - t. y. automatiškai didėja atsižvelgiant į infliaciją. Pavyzdžiui, jei teismas nustatė, kad vienas iš tėvų kas mėnesį moka 200 eurų, kitais metais dėl indeksavimo ši suma gali išaugti keliais ar keliolika eurų.
Išlaikymo išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Taigi, nuo 2024-02-01 mokantys išlaikymą, turėtų perskaičiuoti mokamą sumą, pritaikius 101,2 indeksą. Pastebėtina, kad išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (tuomet visus metus išmoka lieka tokia pati). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos per paskutinius 6 mėnesius.
Indeksavimas yra numatytas įstatyme, tai yra išlaikymo mokėtojo pareiga. Deja, negalima pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti. Net ir tais atvejais, kai teismo sprendime nenurodyta, jog išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas vis tiek privalo būti taikomas, kadangi tokią prievolę nustato teisės aktai.
Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo jau vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis. Kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš mokėtojo darbo užmokesčio, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.
Skaičiavimo pavyzdžiai
Pavyzdys 1: Jeigu išlaikymas buvo priteistas 2019 m. kovo 5 d., dydis 250 eurų, tai jį privaloma buvo pradėti indeksuoti nuo 2020 m. vasario 1 d., taikant 2019 m. vartotojų kainų indeksą, kuris buvo 102,7. Skaičiuojam: 250 Eur x 102,7 : 100 = 256,75 Eur, gauta suma apvalinama iki 257 Eur, nes 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Taigi, vaiko išlaikymo dydis nuo 2020 m. vasario 1 d. buvo 257 Eur. Toliau 2021 m. šio išlaikymo dydžio neindeksuojame, nes 2020 m. apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas nesiekė 101 (buvo 100,2). Tai reiškia, kad ir toliau visus 2021 m. turėjo būti mokamas 257 Eur dydžio išlaikymas. 2022 m. vasario 1 d. išmokos turėjo būti indeksuojamos, taikant 2021 m. vartotojų kainų indeksą, kuris 2021 m. siekė 110,6. Skaičiuojam: 257 Eur (2020 m. indeksuoto išlaikymo suma) x 110,6 : 100 = 284,24 Eur, apvaliname ir gauname išlaikymo dydį nuo 2022 m. vasario 1 d. - 284 Eur. 2023 m. vasario 1 d. išmokas indeksuojame (tai buvo metai, kuomet alimentai ženkliai padidėjo) taikant 2022 m. vartotojų kainų indeksą, kuris 2022 m. siekė 121,7. Skaičiuojam: 284 Eur x 121,7 : 100 = 345,62 Eur, suapvalinus gauname 346 Eur išlaikymo išmokos dydį, kurį reikėjo mokėti nuo 2023 m. vasario 1 d. Šiais metais (2024 m.) išmokos didėja labai ne daug, kadangi 2023 m. vartotojų kainų indeksas 101,2. Skaičiuojam: 346 Eur (2023 m. indeksuoto išlaikymo suma) x 101,2 : 100 = 350,15 Eur, apvaliname ir gauname išlaikymo dydį nuo 2024 m. vasario 1 d. - 350 Eur. Taigi, matyti, kad išlaikymo dydis per beveik 5 metus išaugo nuo 250 Eur iki 350 Eur, tačiau tai nėra pačios išlaikymo sumos padidinimas. Kaip minėta, indeksavimą numato įstatymas, kad dėl ekonominės padėties, išmoka būtų proporcinga susidariusiai situacijai ir alimentus gaunančio vaiko poreikiai būtų patenkinti taip pat, kaip išlaikymo priteisimo dieną, be atskirų teismo procesų.
Pavyzdys 2: Jeigu 2020 m. spalio 5 d. buvo priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas. 2021 m. - neindeksuojame, nes nėra praėjęs 6 mėn. laikotarpis nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo. 2022 m. - indeksuojame (indeksas 110,6) - išlaikymo suma 332 Eur. 2023 m. - indeksuojam (indeksas 121,7) - išlaikymo suma 404 Eur. 2024 m. - indeksuojame (indeksas 101,2) - išlaikymo suma 409 Eur.
Pavyzdys 3: Jeigu 2022 m. vasario 15 d. buvo priteistas 274 Eur dydžio išlaikymas. 2023 m. - indeksuojame (indeksas 121,7) - išlaikymo suma 333 Eur. 2024 m. - indeksuojame (indeksas 101,2) - išlaikymo suma 337 Eur.
Pavyzdys 4: Jeigu 2023 m. gegužės 8 d. buvo priteistas 380 Eur dydžio išlaikymas. 2024 m. - indeksuojame (indeksas 101,2) - išlaikymo dydis 385 Eur.
Pavyzdys 5: Jeigu 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo priteistas 310 Eur dydžio išlaikymas. 2024 m. - neindeksuojame, nes nėra praėję 6 mėnesiai. Šią sumą reikės indeksuoti nuo 2025 m. vasario 1 d. taikant 2024 m. indeksą, kuris bus paskelbtas 2025 m. sausio mėnesį.
Kada galima prašyti padidinti išlaikymą?
Lietuvos teisė numato, kad teismo priteistas vaiko išlaikymo dydis nėra nekintamas visam laikui. Jis gali būti keičiamas, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės. Dažniausi pagrindai:
- vaikas paaugo ir jo poreikiai padidėjo (mokykla, būreliai, korepetitoriai, sveikatos išlaidos);
- reikšmingai išaugo pragyvenimo išlaidos ir kainos;
- pagerėjo vieno iš tėvų finansinė padėtis (padidėjo pajamos, atsirado papildomas turtas);
- atsirado papildomų vaiko poreikių dėl ligos ar specialios priežiūros.
Svarbu suprasti: vien tik laiko tėkmė nėra pakankamas pagrindas, tačiau praktikoje būtent laikas dažniausiai lemia objektyvius pokyčius - infliaciją, augantį vaiką ir didėjančias išlaidas.
Bendroji taisyklė: jeigu teismas padidina vaiko išlaikymą, padidinta suma taikoma nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo. Šią taisyklę aiškiai suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas pabrėžė, kad jeigu teismas nustato, jog vaiko poreikiai jau buvo padidėję ieškinio pateikimo metu, vaiko teisė gauti didesnį išlaikymą atsiranda būtent nuo tos datos. Tai reiškia, kad bylinėjimosi laikotarpis neatima vaiko teisės į didesnį išlaikymą; susidaręs skirtumas tarp senos ir naujos sumos laikomas išlaikymo įsiskolinimu, kuris turi būti sumokėtas. Šis požiūris apsaugo vaiką nuo situacijų, kai viena iš šalių vilkina procesą siekdama ilgiau mokėti mažesnę sumą.
Kai pasikeičia vaiko poreikiai, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo privalo informuoti kitą tėvą apie būtinybę didinti išlaikymą. Būtent nuo šio momento kitam tėvui atsiranda pareiga mokėti didesnį išlaikymą; jeigu jis turi galimybių, bet to nedaro, susidaro išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi.
Prieš kreipiantis į teismą verta pabandyti susitarti taikiai - tai greičiausias ir mažiausiai konfliktiškas kelias. Jei susitarti nepavyksta, būtina rinkti įrodymus: išlaidas vaikui, kainų augimą, dokumentus apie pasikeitusią finansinę padėtį. Kreipiantis į teismą svarbu aiškiai nurodyti, nuo kada prašoma taikyti padidintą išlaikymą. Visada vadovaujamasi vaiko interesų prioriteto principu, o ne tėvų tarpusavio nuoskaudomis.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Vengimas mokėti alimentus ir jų išieškojimas
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t. Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.
Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“.
Jeigu jau įvyko skyrybos, buvo priteistas išlaikymas, tačiau buvęs sutuoktinis ar sutuoktinė nemoka alimentų, reikėtų kreiptis į teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Išdavus šį raštą galima kreiptis į antstolius, kad alimentai būtų išieškoti, tad alimentai gali būti atgaunami atgaline tvarka.
Jei alimentai nebuvo mokami kurį laiką ir dar tik planuojama kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, svarbu žinoti, jog tokiu atveju galima prašyti priteisti išlaikymą ne daugiau kaip už trejus metus.
Neindeksuojant priteisto išlaikymo dydžio, metams bėgant kaupiasi skola. Jeigu išmokas gaunanti pusė nereikalauja visą tą laiką mokėti indeksuotų sumų, tai nereiškia, kad to negalės padaryti vėliau. Tačiau skola už neindeksuotas išlaikymo išmokas gali būti išieškota tik už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui dienos. Taigi, šioks toks saugiklis yra, kad nesusidarytų tūkstantinės skolos - taikomas penkerių metų senaties terminas. Šis terminas netaikomas, jeigu prašymas išieškoti priteistą vaiko išlaikymą jau buvo perduotas antstoliui ir išieškojimas yra vykdymo procese (antstolis vykdo išieškojimą ir skaičiuoja indeksavimą už visą laikotarpį).
Kada galima sumažinti išlaikymą?
Svarbiausia taisyklė yra ta, kad tėvai turi dėti visas pastangas tam, kad turėtų pakankamai pajamų ir galėtų teikti išlaikymą vaikams. Išskirtiniais atvejais, jeigu vienas iš tėvų netenka darbingumo ir žino, kad darbingumas neatsistatys, pavyzdžiui, įvykus nelaimei, tokiu atveju galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo. Trumpalaikis darbo netekimas nėra reikšmingas, kadangi abudu tėvai turi rūpintis savo vaikais ir dalintis finansinėmis išlaidomis bei suteikti išlaikymą kiekvieną mėnesį.
Civilinis kodeksas numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Tas iš tėvų, kuris reikalauja pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį gali remtis ir abiem pagrindais, t. y. tiek atsiradusiu esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimui, tiek pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, tačiau tokiu atveju kyla pareiga pagrįsti atitinkamų faktinių aplinkybių egzistavimą - realų ir esminį vaiko poreikių pokytį ir tėvų turtinės padėties pokytį.
Apsisprendus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo, faktinė situacija turi atitikti įstatyme numatytas sąlygas. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis tiek vienu iš pagrindų, tiek abiem pagrindais. Teismui būtina nurodyti ir įrodyti, kas pasikeitė ir kokia apimtimi pasikeitė (ar tai būtų tėvų turtinė padėtis, ar vaiko poreikiai), nes teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti jau priteistą išlaikymo dydį.
Kaip atsikirsti finansiniams sukčiams: naujausi ekspertų patarimai
Vaiko išlaikymas - tai ne bausmė vienam iš tėvų, o vaiko teisė gyventi oriai. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą peržiūrėti senus sprendimus.
tags: #atsakovas #zenkliai #pagerino #vaiko #gyvenimo #salygas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
