Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus audito metodika: esmė ir taikymas

Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo ir įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą. Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas.

Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas) - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Inicijuojant visuotinį mokyklų vidaus auditą, siekta ne išorės primesto, vien atsiskaitymui skirto įsivertinimo, bet nuoširdaus ir autentiško, skatinamo vidinės motyvacijos. Remtasi prielaida, kad įsivertinimas yra naudingas pačiai mokyklai, kad ji įžvelgia įsivertinimo prasmę ir nori tai daryti.

Vidaus audito procesas ir struktūra

Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi tik jai būdingų savitumų, kartu ji priklauso vientisai švietimo sistemai ir pasižymi bendromis visoms mokykloms būdingomis savybėmis. Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų, kurių kiekvieną sudaro keli žingsniai:

1. Pasirengimas: Mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo, suburiama koordinavimo grupė (VAK), kuri prisiima atsakomybę už audito procesų įgyvendinimą.
2. „Platusis“ auditas: Įstaigos pedagogai analizuoja visas veiklos sritis ir rodiklius, įvertindami kiekvieną pagalbinį rodiklį keturių lygių skalėje (4 - labai gerai, 3 - gerai, 2 - patenkinamai, 1 - nepatenkinamai).
3. „Giluminis“ auditas: Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti. Tai daugiausia laiko ir bendruomenės įsitraukimo reikalaujantis etapas.
4. Strateginio planavimo rengimas: Parengiama ir pristatoma mokyklos vidaus audito bei jo rezultatų ataskaita, suformuluojami tikslai ir prioritetai ateičiai.

Aptarti rezultatai pateikiami bendruomenei įstaigos stende, interneto puslapyje, tarybų posėdžiuose, įtraukiami į metų veiklos programas, strateginius, kvalifikacijos kėlimo ir kitus planus.

Psichologiniai ir praktiniai iššūkiai

Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei, refleksijai ir planavimui. Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos, nes įsivertinimas grindžiamas kiekvieno nuomonės išklausymu bei daugumai priimtinu susitarimu.

Priklausomai nuo įstaigos specikos, rezultatai gali skirtis, tačiau vidaus audito metodikos modelis bei pats procesas vertinami gana teigiamai. Mokyklų vidaus auditas - tai tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko. Didžioji dalis įstaigų neabejoja vidaus audito teikiama nauda, todėl ketina jį taikyti ir ateityje kaip svarbų veiklos kokybės vertinimo būdą.

Veiklos vertinimo rodiklių pavyzdžių lentelė

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #placiojo #audito #metodika

• Marijampolės ligoninės naujagimių priežiūra
• Nuo institucijų prie šeimos šilumos Telšiuose
• Didvyriškas poelgis: įkvėpimo šaltinis
• Kaip keičiasi pilvukas nėštumo metu
• Priešlaikinio gimdymo prevencija