Kova su ispaniniais arionais darže: išsamus vadovas ir efektyvios priemonės

Invazinis šliužas, žinomas kaip luzitaninis arionas arba ispaninis arionas, yra plačiai paplitęs visoje Lietuvoje ir kelia rimtą grėsmę tiek vietinei biologinei įvairovei, tiek sodams, daržams ir kitai augmenijai. Ši rūšis, manoma, kilusi iš Luzitanijos, Ispanijos regiono, į Lietuvą tikėtina buvo atvežta su kompostu ar augalais dar 2008 metais. Ispaniniai arionai yra vieni iš labiausiai plintančių invazinių bestuburių Europoje. Jie minta daržovėmis, uogomis, dekoratyviniais augalais, naikina ūkininkų laukus ir geba puikiai prisitaikyti, kryžmintis su kai kuriais vietiniais šliužais, taip išstumdami vietines rūšis. Jei šliužų viename plote susikaupia didelis kiekis, jie gali sunaikinti nemažus augalų plotus.

Specialistai ragina imtis aktyvių veiksmų jau dabar, ypač vasaros mėnesiais, kai šliužai sparčiai dauginasi. Šie kenkėjai suaktyvėja šiltuoju metų laiku ir gali padaryti didelę žalą augalams. Invaziniai šliužai - tai ne tik prarastas derlius, bet ir galimybė užsitraukti baudą už jų nenaikinimą. Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kokių veiksmų imtis ir ką daryti, kad šliužų sode sumažėtų - tai gali padėti apsaugoti augalus.

Ispaninių arionų atpažinimas ir biologija

Ispaninis arionas puola dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas ir kelia grėsmę vietinėms moliuskų bei augalų rūšims. Šių šliužų skiriamieji bruožai yra 7-15 cm ilgis, vienspalvė oranžinė, ruda ar rusva spalva ir juodi, ryškūs akių čiuopikliai.

Lietuvoje gyvena trys didžiųjų arionų rūšys: juodasis, rudasis ir ispaninis. Pastarieji du yra labai panašūs, tačiau ispaninių arionų pėdos kraštas visuomet būna tokios pačios spalvos kaip kūnas. Šliužai, priklausomai nuo oro sąlygų, tampa aktyvūs jau pirmaisiais pavasario mėnesiais. Jau ankstyvą pavasarį jie ima busti po žiemos ir ieškoti maisto. Tuo metu iš žiemos slėptuvių ima lįsti mažyliai ir maitintis kompostu. Per kelis mėnesius jie užauga iki 15 cm ir ima naikinti augalus bei kelti diskomfortą.

Šliužai yra hermafroditai, t.y., viename individe yra abiejų lyčių organai, todėl jų populiacija auga itin sparčiai. Birželį jie pradeda ieškoti poros, apsivaisinę liepą-rugsėjį sudeda kiaušinius ir nugaišta. Jei poros neranda, gali ir peržiemoti. Vienas šliužas gali padėti 300-500 kiaušinių per metus, juos slepia įvairiose slėptuvėse: lapų paklotėje ar po įvairiais daiktais ant žemės. Jaunikliai ritasi dar rudenį ir žiemoja. Pavasarį dažniausiai matome mažus jauniklius.

Šliužai mėgsta drėgnas dirvas, sodus ir miškus su tankia augmenija. Maistui renkasi ne tik žolinius augalus, bet ir įvairias organines šiukšles, išmatas, grybus, žuvusius ir pūvančius augalus ar net vieni kitus. Šliužai apgraužia sultingas augalo dalis ir palieka ant jų gleivių pėdsakus. Per parą šliužas gali suėsti augalų masės, sudarančios apie 40 proc. jo paties masės. Grauždamas augalus šis kenkėjas gali pernešti įvairius puvinius ir grybines ligas, todėl labai svarbu laiku imtis tiek prevencinių, tiek naikinimo priemonių.

Šliužus gali būti sunku pamatyti dėl jų būdo - dieną jie slapstosi pavėsyje po įvairiais daiktais, o maitintis išlenda naktį esant didesniam oro ir žemės drėgnumui. Tad kartais netgi sunku suprasti, ar jūsų sode yra šliužų. Jei yra bent vienas kitas, galite būti tikri, kad jų atsiras ir kur kas daugiau, kadangi šliužai, esant palankioms sąlygoms, yra neįtikėtinai vislūs. Kad jų sode yra, gali išduoti keletas požymių. Visų pirma šliužams būdingas gleivėtas pėdsakas, paliekamas ant augalų.

Prevencija ir aplinkos priežiūra

Nėra vieno universalaus būdo, kuris padėtų išnaikinti šliužus visam laikui, todėl mokslininkai pataria naudoti kelis skirtingus metodus. Svarbu ne tik individualios priemonės, bet ir bendruomeninis įsitraukimas - organizuojamos talkos, kompleksinės kovos priemonės ir nuolatinė aplinkos priežiūra.

Dirvožemio priežiūra ir drėgmės kontrolė

Kad išvengtumėte visa ryjančių gyvių, viena iš pagrindinių sąlygų - dažnas dirvos apdirbimas ir purenimas. Parazitų kiekį taip galite reguliuoti rinkdami akmenis, sausindami dirvas, nepalikdami pūvančių šiukšlynų, atvirų kompostavimo dėžių. Šliužai mėgsta drėgną dirvą, kuria paprasčiau šliaužti, todėl stenkitės augalus laistyti iš ryto - suteiksite daugiau laiko drėgmei išgaruoti, o kenkėjai sausu paviršiumi apeis bene trečdaliu mažesnį plotą. Šliužai tiesiog dievina šiukšles, lapus, kitus šalia augalų esančius lengvus daiktus, po kuriais palindus nealina saulė, yra drėgna ir ramu, todėl norint jų išvengti, teks pamiršti ne tik šiukšles, bet net ir mulčiavimą žole. Esant šliužų grėsmei, labai svarbu prižiūrėti aplinką: reguliariai pjauti žolę, o nupjautą žolę kompostuoti atsakingai - kad neliktų kiaušiniams tinkamų slėptuvių, pašalinti besimėtančius daiktus; dengti kompostines.

Augalų pasirinkimas ir karantinas

Invazinių rūšių kontrolę apsunkina neprižiūrimos sodybos, nešienaujamos pievos, nepjaunamos vejos, netvarkomas kompostas bei nekarantinuojami atsivežtiniai augalai. Žmonės patys parsineša invazinius šliužus - jie ar jų kiaušinėliai atkeliauja su augalais, iš pradžių su egzotiniais, o dabar su bet kuriais, kur yra šliužų. Jei nepasirūpinama karantinu, šliužai pirmiausia įsitvirtina drėgnose, pavėsingose vietose ar net upelių, kanalų velėnuotuose šlaituose, gėlynuose. Jų galima atsivežti ir su pavieniais augalais - šliužai dažnai prilimpa prie vazonų dugno. Pastebėjus jų buveinę, pirmiausia reikia ją sutvarkyti, kad jos nebeliktų, ir kasdien apeiti teritoriją, rinkti šliužus ir visus iki vieno sunaikinti. Būtina būti atidiems: nuvykus automobiliu pas draugus, kurie turi šliužų, patartina prieš išvykstant apžiūrėti automobilio dugną, kad jų neplatintumėte kitose teritorijose.

Tarp prevencinių sprendimų - tam tikras augalų pasirinkimas. Aromatingos žolelės, tokios kaip mėtos, levandos ar česnakai, gali sumažinti šliužų aktyvumą konkrečioje zonoje. Taikykite kaimyninį sodinimą - šliužus atbaidančius augalus sodinkite šalia tų, kuriuos jie labiausiai mėgsta.

Naikinimo būdai

Jei jau šliužų atsirado, jų naikinimui tinka praktiškai visi metų laikai. Bet kuriuo atveju kantrybe apsišarvuoti vis tik teks, ypatingai jei rinksitės paprasčiausią sprendimą - surinkti ir utilizuoti.

Rankinis rinkimas

Jeigu norite išnaikinti šliužus, tačiau nenorite naudoti chemijos, darbas bus sunkus. Šliužus galima paprasčiausiai surinkti. Nors šliužai yra glitūs padarai ir toks užsiėmimas tikrai netaps jūsų hobiu, tačiau tai veikia. Be to, jeigu niekaip neišeina liestis prie jų plikomis rankomis, naudokite gumines ar sodininko pirštines. Šliužus rinkti reikėtų tada, kai jie išlenda maitintis, t. y. naktį. Pradėjus šį užsiėmimą geriausia išeiti šliužauti kasnakt.

Geriausia, jei žinote šliužų slėptuves. Tai gali būti akmenys, vazonai, šakos, lentos ir panašios vietos. Geriausias pasirinkimas būtų apskritai pašalinti tokius objektus, kad šliužai turėtų kuo mažiau vietų slėptis. Kuo mažiau tokių slėptuvių, tuo didesnė tikimybė, kad šliužai koncentruosis vienoje vietoje. Pavasarį šliužai auga (tuo metu ieškokite mažų šliužiukų), o vasaros metu, jau suaugę, ieško vietų poravimuisi, todėl reikia tikrinti visas galimas slėptuves, ieškoti kiaušinių dėčių. Bet kuriuo atveju norint išnaikinti kenkėjus šiuo būdu, reikia rinkti tiek mažus, tiek jau suaugusius šliužus ir jų kiaušinius.

Surinktus šliužus galima šaldyti, barstyti druska, plikyti, merkti į druskos tirpalą ar muiluotą vandenį, karpyti pusiau. Trumpiau tariant, surinkus - naikinti gana paprastomis priemonėmis. Šliužus patariama rinkti naktimis - iš pradžių kas 1-2 dienas, vėliau, mažėjant populiacijai, kas savaitę. Kad gyvių išlįstų daugiau, šalia slėptuvių vakare priliekite vandens, o sutemus jau galėsite eiti į medžioklę. Mokslininkė pataria šiukštu neišmesti surinktų šliužų atgal į gamtą. Tačiau tokiu būdu tik suteiksite invaziniams šliužams progą toliau daugintis. Vienas šliužas vasarą gali padėti net iki 400 kiaušinėlių, o išsiritę palikuonys nušliauš ne kur kitur, bet sugrįš pas jus tarsi bumerangu.

Šliužus galima numarinti užpilant druska arba uždarą indą su šliužais paliekant saulėje. Surinkti šliužai sudedami į maistine ar technine druska užpildytas talpas arba įvairius rūgščius ar negesintas kalkes. Dėl šių medžiagų poveikio šliužai per kelias minutes dehidratuoja ir miršta. Mirę šliužai utilizuojami kaip organinės gyvulinės kilmės atliekos. Druską berkite į kibirą ir naudokite surinktų šliužų naikinimui, o ne kaip barjerą darže, nes tai nėra efektyvu.

Užtvarai ir barjerai

Įrenkite užtvarus, kurie apsaugos pačius jautriausius augalus. Užtvarai gali būti pagaminti iš įvairiausių medžiagų. Gana dažnai naudojami vario skardos užtvarai. Jų aukštis turėtų būti bent 10 cm, tačiau reikia nepamiršti įkasti juos į žemę, kad šliužai neprasiskverbtų pro apačią. Varis naudojamas dėl paprastos priežasties - teigiama, kad šliužų gleivės reaguoja su variu ir ši reakcija iššaukia nervų sistemos sutrikimus.

Kitas patikrintas ir Vakaruose gana plačiai naudojamas būdas - formuoti vario skardos užtvarus. Skardos juosta turėtų būti nepilnai įkasama į žemę, apjuosiant augalą, tačiau dalį paliekant virš žemės, kad šliužai nepralįstų nei pro apačią, nei pro viršų. Augalams saugoti galite panaudoti ir lengviau pritaikomą vario foliją. Tiesa, šis būdas gali pasirodyti gana brangus, ypač norint apjuosti ne tik dekoratyvinius augalus. Grita Skujienė rekomenduoja tvoros pamatą apklijuoti specialia varine juosta, kurios rasite sodo prekių parduotuvėse. Norvegijoje yra įprasta varine barjerine juosta apklijuoti ir lauko vazonus su augalais. Nors įprastai varinė juosta yra vertinama kaip pakankamai efektyvus būdas sustabdyti šliužų atėjimą, tačiau mokslininkės atliktas eksperimentas parodė, kad šliužai vis tiek gali įšliaužti į jo vidų. Dar viena priemonė - vario juosta. Ji klijuojama aplink vazonus ar pakeltas lysves. Manoma, kad šliužams kontaktas su variu sukelia elektrocheminį pojūtį, todėl jie tokio barjero vengia.

Kaip užtvara veikia ir universalusis vermikulitas bei sausi pelenai. Taip pat siūlomi susmulkinti kiaušinių lukštai, žvyras arba rupus smėlis. Šliužai juda minkštu kūnu, todėl šiurkštus, aštrus paviršius apsunkina jų judėjimą ir sumažina tikimybę, kad jie pasieks augalą. Labiausiai saugomus augalų plotus būtų geriausia aptverti apsauginėmis tvorelėmis ar aplink apibarstyti moliuskocidų juostelėmis. Lietuvoje dar neparduodami, tačiau Vokietijoje jau galima nusipirkti natūralaus pagrindo apsauginių dažų nuo šliužų. Anksčiau minėta barjerinė juosta laikui bėgant gali atsiklijuoti ir ne visais atvejais yra efektyvi, o ant specialiais dažais nudažyto paviršiaus bandantys užšliaužti šliužai tiesiog nuslysta. Be to, šie dažai neturi nemalonaus kvapo, o išdžiūvę tampa bespalviais.

Gaudyklės ir jaukai

Jei nenorite naktimis tykoti šliužų, galite įsigyti ar pasigaminti jų gaudykles. Sodo reikmenų parduotuvėse galite rasti specialios konstrukcijos gaudyklių su kvapiuoju jauku. Jos yra elementarios - tai vietos, į kurias per naktį gali rinktis šliužai, kad juos vėliau būtų galima patogiai susemti ir sunaikinti (apversti vazonai, šiek tiek pakelta lenta ir pan.).

Šliužus gali suvilioti ir kvapas. Nupjaukite plastikinį butelį ir įkaskite jį į žemę tiek, kad jo kraštai būtų lygūs dirvožemio paviršiui. Tuomet jį reikėtų užpildyti skysčiu, kuris sparčiai fermentuotųsi. Tam galite naudoti mielių, cukraus ir vandens tirpalą, jei negaila, net ir alų. Pripilkite maždaug iki pusės ar daugiau, tačiau svarbu ne iki viršaus, kitaip bus maža naudos. Uždenkite indą bent dalinai, nes taip skystis lėčiau išgaruos. Reguliariai patikrinkite spąstus ir išrinkite įkritusius šliužus. Straipsnyje taip pat minimi alaus spąstai. Į žemę įkastas indas su alumi pritraukia šliužus savo kvapu. Tai jau ne tik atbaidymo, bet ir populiacijos mažinimo metodas. Beje, toks mišinys gali patikti ir kitam daržo kenkėjui - kurkliams, tiesa, šie kiek didesni, todėl skysčio lygis turėtų būti dar mažesnis.

Tačiau nesižavėkite alaus gaudyklėmis: jos gali pridaryti daugiau bėdų. Jeigu gaudyklė bus ypač patraukli, ji gali prikviesti šimtus šliužų iš aplinkinių teritorijų. Į jūsų kiemą atšliauš ir tie, kurie gyvena apleistoje kaimynystėje ar gretimame parke. Lina savo sode naudoja savadarbius natūralius spąstus šliužams - ji kiemo pakraščiuose išdėlioja išskobtas meliono puseles, o saldaus kvapo suvilioti šliužai į jas sušliaužia. Tokia gaudyklė nėra pakankamai kvapni, todėl privilioja tik vietinius šliužus iš to paties kiemo. Kvapnesnės gaudyklės privilioja daugiau šliužų.

Cheminės priemonės (moliuskocidai)

Cheminės priemonės, sukurtos specialiai kovoti su šliužais, yra efektyviausios. Invazinių šliužų naikinimui sukurtos cheminės priemonės veikia dviem skirtingais būdais. Jeigu nesiseka šliužų atsikratyti naminėmis priemonėmis, galite išbandyti augalus nuo sraigių ir šliužų saugančius pesticidus - moliuskocidus. Uograkrūmiams, daržovėms ar dekoratyviniams augalams apsaugoti gali būti naudojami moliuskocidai su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis.

Soduose, kur gyvena daugiau žmonių ar naminių gyvūnų, rekomenduojama naudoti granules su geležies fosfatu. Naudojant preparatus su geležies fosfatu, jų paragavę šliužai nustoja maitintis, traukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Tokius preparatus reikėtų naudoti tik pasirodžius šliužams ir ne daugiau nei 4 kartus per sezoną. Moliuskocidai yra veiksmingi, nes šliužai juos noriai ėda. Granules paskleidžiame tarp augalų, šliužai jomis susidomi ir pradeda ėsti, tuomet apsinuodija ir nugaišta. Berkite granules į gaudykles - taip bus saugiau, ypač jeigu kieme turite laisvai vaikštančių augintinių. Labai svarbu laikytis instrukcijų, nes išbarstomo preparato kiekis ir dažnumas per sezoną yra riboti. Pakartotinai galima barstyti tik tuomet, kai granulių nebesimato (jos sugraužtos). Pavasarį juos geriausia pradėti naudoti tuoj pat po augalų sėjos ar sodinimo, kai galimas vienkartinis paskleidimas visame plote. Galima suberti į specialias gaudykles. Ypač veiksminga balandžio pabaigoje ir rugpjūčio pabaigoje (kai šliužai dar maži).

Preparatai, kurių veiklioji medžiaga metaldehidas, veikia patekę į šliužo skrandį. Veikiant metaldehidui, šliužas pradeda dideliu kiekiu išskirti gleives, o tai sukelia dehidrataciją, sutrikdo odos apsaugą, judėjimo bei virškinimo funkcijas. Tokiu atveju gyvenamosios aplinkos drėgmė šliužo nebesugeba apsaugoti. Jų suvalgę invaziniai šliužai sugleivėja ir negali judėti, tačiau tai nereiškia, kad jie iškart nugaišta. Šliužus reikia surinkti į kibirą, priberti druskos ir kibirą palikti uždengtą, kol druska veikia. Negalima barstyti ant augalų lapų, žiedynų, į vandenį. Negalima naudoti grioviuose, prie vandens (ne arčiau kaip 10 m nuo upelių, tvenkinių ir mažesnių nei 2 ha ežerų, 100 m nuo didelių tvenkinių). Moliuskocidus galima saugiai patalpinti į specialius dėklus, išdėliojant juos 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Tokias gaudykles galima naudoti arti vandens.

Per kelias savaites daržovių nuėdimas sumažėja pusiau, bet šliužų mirštamumas naudojant moliuskocidus yra labai mažas. Nepaisant to, kovojant su šliužais svarbu, kad priemonė nekenktų aplinkai - augalams, gyvūnams, žmogui.

Kitos atbaidymo priemonės

Pirmoji rekomendacija - naudoti kavos tirščius. Jie barstomi aplink augalus ar lysvių pakraščiuose. Kofeinas veikia kaip natūrali atbaidymo medžiaga, o tirščiai papildomai pagerina dirvos struktūrą ir praturtina ją azotu. Šliužauti gali padėti ir laukiniai gyvūnai. Ypač juos mėgsta ežiai.

Mėnesio rekomendacijos kovai su ispaniniais arionais

Pavasario pradžioje daugelis dar nepradeda sodo darbų, todėl šliužai gali ramiai plisti. Labai svarbu kontrolės priemonių imtis dar iki šliužams suaugant - vos tik prasidėjus augalų vegetacijai. Moliuskocidai turėtų būti derinami su invazinių šliužų rinkimu ryte ir vakare, o po lietaus - bet kuriuo metu.

Bendruomeninis įsitraukimas ir profesionalų pagalba

Svarbu ne tik individualios priemonės, bet ir bendruomeninis įsitraukimas. Geriausia invazinius šliužus masiškai naikinti susitarus su kaimynais, vienu metu. Tokiu būdu šliužai naikinami ir kitose užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Norvegijoje skelbiamos tam tikros datos, kai visi kaimynai susikooperuoja ir tuo pačiu metu juos naikina savo sklypuose. Aplinkos apsaugos departamentas savo interneto svetainėje taip pat dalijasi aktualia informacija apie šliužų naikinimą ir cheminėmis priemonėmis, ir kitomis medžiagomis.

Jei šliužų populiacija didelė, efektyviausias sprendimas - profesionali kenkėjų kontrolė. „Profesionaliai naudojamas moliuskocidas gali ženkliai sumažinti šliužų skaičių. Suėdus nuodingą medžiagą, šliužų virškinimo procesai sutrinka, pradingsta jų ėdrumas ir jie dažniausiai nugaišta. Gyventojai gali rasti įvairių priemonių parduotuvėse, tačiau jos nėra tokios veiksmingos. Norint pasiekti efektyvių rezultatų, būtina atlikti kruopščią inspekciją, išmanyti šliužų biologiją, elgseną, kad būtų laiku užkirstas kelias kiaušinių sudėjimui ir tolimesniam vystymuisi, parinkti tinkamus jaukus, gaudykles, specialias dangas.

Aplinkos apsaugos departamentas kartu su įrašu pasidalijo ir informatyviais vizualais, kuriuose pateikiama aktuali informacija. Taip pat pateikiamos nuorodos, kur galima rasti daugiau informacijos bei kreiptis konsultacijai.

tags: #amerikietiski #sliuzai #darze

• Stilingas pasirinkimas vaikams
• Kodėl kūdikiui atsirado raudonų taškelių?
• Sužinokite viską apie kūdikio raidą pirmaisiais metais
• Praktiniai patarimai tėvams dėl miegančio kūdikio
• Gyvenamosios zonos ypatumai ir saugumas