Alkoholizmas šeimoje - tai sudėtingas socialinis ir psichologinis reiškinys, turintis didelį poveikį ne tik priklausomam asmeniui, bet ir visai šeimai. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai patiria ilgalaikes emocines, psichologines ir net fizines pasekmes. Tai nutylėta problema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti, tačiau jos pasekmes gali jausti kartos.
Alkoholizmo problema dažnai slepiama arba nepripažįstama šeimoje, tad realybė dažnai neatsispindi oficialioje statistikoje. Anot specialistų, ši problema nėra tik regionų gyventojų rūpestis. Nors regionuose dėl mažesnio gyventojų skaičiaus šias problemas lengviau pastebėti, miestuose, kur gyvena didesnis skaičius žmonių, jos taip pat egzistuoja, ypač jei alkoholio vartojimo įpročiai slepiami.

Vaikų, augančių šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, psichologinė būklė dažnai būna sudėtinga. Šie vaikai gyvena nesaugioje, nepastovioje aplinkoje, neturinčioje aiškių normų. Jiems tenka išgyventi daug prieštaringų emocijų: gėdą dėl tėvų, nerimą, liūdesį, pyktį. Gali būti būdingos mokymosi, sveikatos problemos, sunkumai užmezgant ir palaikant socialinius ryšius.
Trumpai tariant, piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai dažniausiai būna emociškai, dvasiškai, morališkai, psichologiškai apleisti, net jeigu jie auga materialiai stabiliose šeimose. Kai kada vaikams pasireiškia tik trumpalaikės pasekmės: nerimas, emocinė sumaištis, emocinis nestabilumas, baimė, nepasitikėjimas aplinka, stresas dėl galimų nenuspėjamų tėvų reakcijų.
Taip pat galimos ir ilgalaikės pasekmės: žemas savivertės jausmas, sunkumai santykiuose, emocinė priklausomybė, prieraišumo ir psichosocialinės problemos. Didėja rizika susirgti depresija, patirti smurtą arba jį kartoti, gali kilti savižudiškos mintys.

Šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, gyvenantys vaikai elgiasi skirtingai. Vieni tampa uždari, liūdni, dirglūs, kartais agresyvūs, vengia artimų emocinių ryšių. Dažna problema yra socialinė izoliacija: vaikai vengia bendraamžių, nes jaučia gėdą arba nenori, kad kiti sužinotų apie jų šeimos sunkumus.
Ikimokyklinio amžiaus etape vaikai yra itin priklausomi nuo tėvų emocinio prieinamumo ir fizinio saugumo. Kai šeimoje vyrauja alkoholio vartojimas, vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą dėl nenuspėjamo tėvų elgesio. Jie gali būti apleisti, nesulaukti pakankamos priežiūros, o tai stabdo emocinę bei pažintinę raidą.
Mokyklinio amžiaus, 7-12 metų, vaikams būdingas didėjantis gebėjimas suvokti šeimos dinamiką ir tėvų elgesio ypatumus. Esant priklausomybei nuo alkoholio šeimoje, vaikas gali prisiimti atsakomybę už tėvų elgesį, imtis globėjo vaidmens jaunesniems šeimos nariams ar stengtis kompensuoti tėvų funkcijų trūkumą.
Sudėtingiausiai su šia problema tvarkosi paaugliai. Tai yra tapatybės formavimosi, savarankiškumo stiprėjimo ir vertybių perorientavimo laikotarpis. Augant šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, paaugliai dažniau patiria emocinius sunkumus, tokius kaip depresiniai simptomai, padidėjęs nerimo lygis, menka savivertė bei pasitikėjimo savimi stoka.

Alkoholis šeimoje - tai ne „asmeninis reikalas“. Tai šeimos žaizda, kuri kraujuoja tyliai, bet giliai. Daugelis šeimos gyvenimo ritualų gali būti susiję su alkoholiu. Tačiau šeimose, kur jis tampa kasdienybe, alkoholio poveikis prilygsta emociniam smurtui. Tokie namai kupini įtampos, nepastovumo ir baimės.
Alkoholis griauna saugumo jausmą, pasitikėjimą suaugusiais, artumo jausmą tarp šeimos narių ir normalios vaikystės suvokimą. Tai dažnai nutinka tyliai - be šauksmo, be smurto, be akivaizdaus konflikto. Bet žala - milžiniška.
Vaikai, augantys kartu su alkoholiku, dažnai tampa emocinės priklausomybės aukomis. Jie mokosi „nuspėti nuotaikas“ vietoj to, kad gyventų laisvai. Jie tampa „tėvais“ savo tėvams - slopina savo jausmus, kad palaikytų „ramybę“. Jie išmoksta tylėti, nekalbėti, slėpti tikrąją situaciją nuo kitų.
Tokie vaikai dažnai užauga su giliu savigarbos trūkumu, nuolatiniu nerimu ir įsitikinimu, kad jie nėra verti meilės ar saugumo. Vaikystės traumos, patirtos šeimoje, kur buvo vartojamas alkoholis, palieka ženklus, kurie gali išlikti visą gyvenimą: polinkis į priklausomybes, emocinis uždarumas arba atvirkščiai - perdėtas prisirišimas, sunkumai kuriant sveikus santykius, nuolatinė savikritika, gėdos jausmas, baimė būti atstumtam.
Svarbu suprasti: alkoholizmas šeimoje ne visada pasireiškia per fizinį smurtą. Dažnai tai būna emocinis apleidimas, nesugebėjimas kurti artumo, arba nepastovios tėvų emocijos, kurios suformuoja vaikams iškreiptą pasaulio suvokimą.
Alkoholis neigiamai veikia visą organizmą, ypatingai smegenis. Net nedidelis alkoholio vartojimas paveikia mąstymą bei jausmus. Alkoholio vartojimas vaikystėje ir paauglystėje gali turėti itin žalingą poveikį sveikatai. Ši psichoaktyvi medžiaga pažeidžia įvairias organizmo sistemas, pradedant virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir baigiant smegenimis.
Alkoholis gali pažeisti smegenis, kurios atsakingos už mąstymą, atmintį, gebėjimą susikaupti. Tai gali sukelti mokymosi sunkumų. Taip pat, neretai turint alkoholio vartojimo sunkumų, praleidžiamos pamokos.
Alkoholio vartojimas gali padidinti rizikingą elgesį ir sumažinti saugumą. Alkoholis gali sumažinti gebėjimą priimti pasvertą sprendimą, pavojus neretai atrodo menkesnis nei iš tiesų yra. Apsvaigus nuo alkoholio, sunkiau kontroliuoti savo kūną, sulėtėja reakcija.
Kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio, jų poreikis išgerti pasidaro stipresnis už viską aplinkui. Dažnai jie negali savęs kontroliuoti. Dėl to vaikai gali pasigesti tėvų dėmesio, jų norai ar prašymai gali būti ignoruojami.
Tėvams per daug išgėrus, vaikai gali matyti juos agresyvius, nešvankiai kalbančius, kvailai besielgiančius. Tai gąsdina ir kelia daug skirtingų jausmų. Net ir tuo atveju, kai per daug išgėrę tėvai yra draugiški, nemalonu juos matyti negalinčius kontroliuoti savęs ir dėl to vaikas gali jaustis nusivylęs.

Jei tavo tėtis, mama, ar globėjas vartoja žalingai, svarbu žinoti, kad esi šioje situacijoje ne vienas - tavęs laukia pagalba ir palaikymas. Gali būti labai baugu, kai tėvai vartoja nesaikingai, tikriausiai dėl to kartais vengiate pasikviesti į svečius draugų ar patys stengiatės daugiau laiko praleisti ne namuose.
Jei nerimaujate dėl to, kad jūsų tėvai ar globėjai vartoja per daug, pirmiausia pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Atsiminkite, jei jūsų tėvai vartoja nesaikingai, jūs neturite jų dangstyti ir bijoti apie tai kalbėti. Galite pasakoti seneliams, galbūt klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat galite kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją.
Visų pirma, atsiminkite, kad jais rūpintis nėra jūsų atsakomybė, turite teisę leisti laiką kartu su draugais ar tiesiog užsiimti savo mėgstama veikla. Kad ir kaip norėtumėte, jūs neturite įtakos priklausomų tėvų ar globėjų elgesiui, nes jų poreikis vartoti yra nekontroliuojamas ir dažnai net nepavaldus jų valiai.
Tokioje situacijoje gali ieškoti palaikymo iš šalies: senelių, tetos ar dėdės, o gal klasės auklėtojo ar mokytojų palaikymo. Galite jausti, kad niekas daugiau nėra susidūręs su tokia situacija, esate vienas „kitoks“. Tokį jausmą gali sustiprinti manymas, kad jūsų šeimos gyvenimas visiškai skiriasi nuo „normalių“ šeimų gyvenimo. Prisiminkite: jūs ne vieni tokioje situacijoje.
Tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje yra susidūrę su tokia situacija kaip jūs. Dauguma žmonių tai laiko paslaptyje, nes taip pat jaučiasi blogai, gėdijasi. Suprasti ir priimti tokią tiesą gali padėti pasidalijimas su seneliais, draugais, dalyvavimas jaunimo grupėse, kuriose dalyvauja ir panašia patirtimi dalijasi jauni žmonės.
Dėl tėvų vartojimo ir elgesio galite jausti gėdą, gali būti baisu artimai susidraugauti su kitais žmonėmis, nes nenorite, kad nauji draugai sužinotų apie tėvų priklausomybę. Prisiminkite, jog esate auganti asmenybė, kuriai nereikia jausti gėdos dėl kitų žmonių veiksmų ir poelgių. Pasistenkite išlaikyti savo pomėgius, palaikykite ryšį su savo draugais, dalyvaukite tau patinkančiose veiklose.
Jei jūsų tėvai vartoja nesaikingai, jūs greičiausiai jaučiate nerimą dėl skirtingų dalykų. Jaudinasi dėl ateities - kas atsitiks su jumis ir jūsų šeima. Jaudinasi dėl savo šeimos nario, kuris vartoja, ypač jei jis yra linkęs rizikuoti ir prisišaukti pavojų. Taip pat gali būti, kad prisiimate atsakomybes, kurios jums nepriklauso: darbus namuose, maisto gaminimą, mažesnių brolių ir seserų priežiūrą. Prisiminkite: jums nereikia viskuo rūpintis vienam.
Laikyti savyje visas šias neigiamas emocijas yra pavojinga, dėl jų gali skaudėti galvą ar pilvą, kankinti nemiga. Kai reikalai namuose klostosi ne taip, kaip norėtųsi, yra natūralu norėti pakeisti situaciją. Prisiminkite, kad negalite kontroliuoti tėvų vartojimo, tačiau yra dalykų, kuriuos savo gyvenime galite kontroliuoti, pavyzdžiui, pasakoti tiems, kuriais pasitikite, praleisti daugiau laiko saugioje aplinkoje ar su kitais šeimos nariais.
| Trumpalaikės pasekmės | Ilgalaikės pasekmės |
|---|---|
| Nerimas, emocinė sumaištis, emocinis nestabilumas | Žemas savivertės jausmas, sunkumai santykiuose |
| Baimė, nepasitikėjimas aplinka | Emocinė priklausomybė, prieraišumo ir psichosocialinės problemos |
| Stresas dėl galimų nenuspėjamų tėvų reakcijų | Didėja rizika susirgti depresija, patirti smurtą arba jį kartoti, savižudiškos mintys |
Jei jūsų paties ar kito šeimos nario vartojimas trukdo šeimos gyvenimui, visada galite kreiptis pagalbos. Sprendimas pradėti gydymą rodo drąsą, gelbsti vaikų emocinę ateitį ir nutraukia žalingų kartų grandinę. Alkoholis šeimoje - tai šeimos žaizda, kuri kraujuoja tyliai, bet giliai. Jei šis straipsnis jums artimas - pasidalinkite juo su tais, kurie galbūt slepiasi už šypsenos, bet kenčia tyliai.