Ar kada pagalvojote kodėl kosėjate? Kosulys tai natūrali, apsauginė mūsų organizmo reakcija į tai, kad mūsų gerklę ar kvėpavimo takus dirgina į juos patekęs vienas ar kitas aplinkos ar infekcinis veiksnys. Kosulio tikslas - pašalinti šiuos dirgiklius tam, kad būtų išvengta užspringimo ar infekcijos.
Daugeliu atvejų kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ar kitų dirgiklių. Kosulys apsaugo organizmą, pašalindamas skreplius, dirginamąsias medžiagas bei mikroorganizmus iš kvėpavimo takų, taigi kosulys ne visada reiškia, jog vaikas serga.
Vaikų kosulys - tai viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytojus. Kosulys - dažnas vaikų kvėpavimo ligų simptomas, bet daugelis vaikų neserga ir jų gydyti nereikia.

Alergija yra perdėta imuniteto reakcija į medžiagas, kurios apskritai žmogui nėra kenksmingos. Kitaip tariant, alergiško žmogaus imuninė sistema klysta. Susidūrusi su alergenais ji juos identifikuoja kaip žmogui pavojingas daleles ir, stengdamasi nuo jų apsisaugoti, pradeda gaminti antikūnius, t.y. specialius baltymus imunoglobulinus. Antikūniams susidūrus su alergenais kyla uždegimas.
Alergija gali būti paveldima arba įgyjama. Ji gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek ir brandžiame amžiuje. Alergijos rūšys gali keistis ir evoliucionuoti priklausomai nuo žmogaus organizmo būklės ir amžiaus.
Alergijos sukeliami simptomai yra labai įvairūs, todėl ją galima supainioti su kitomis ligomis. Jei jus vargina užsitęsusi sloga, kosulys, dusulio priepuoliai, virškinimo sutrikimai ar bėrimai - pasikonsultuokite su alergologu.
Alerginis kosulys, nulemtas astmos - itin apsunkina gyvenimo kokybę. Astma yra būklė, kuriai būdingi nesibaigiantys kosulio priepuoliai, kartais net iki dusimo. Viena dažniausių astmos priežasčių - įsisenėjusi alergija įkvepiamiems alergenams (žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkutėms, pelėsiams).
Mokslininkų duomenimis astma sergančių vaikų miego kokybė suprastėja daugiau nei 50%, lyginant su sveikais jų bendraamžiais. Jauniesiems piliečiams tampa sunku ar net pavojinga užsiimti aktyvia fizine veikla, kas turi nemažai sveikatos pasekmių ne tik jų vaikystės, bet ir vėlesniais gyvenimo metais. Taip pat įrodyta, kad astma sergantiems vaikams sunkiau socializuotis bendraamžių tarpe. Situacija tampa itin pavojinga jei sergantysis astma greta suserga ir virusine ar bakterine viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ši viršutinių kvėpavimo takų susirgimų (astma + infekcija) kombinacija neretai baigiasi paciento hospitalizacija.
Lėtinis kosulys - tai toks kosulys, kuris trunka daugiau kaip 5-6 savaites. Išskiriamos penkios pagrindinės lėtinio vaikų kosulio grupės: 1) sveikas vaikas su normaliu pagal amžių kosuliu, 2) liga, kurią dar reikės nustatyti (pvz.: cistinė fibrozė, tuberkuliozė), 3) vienas iš „astmos sindromų“, 4) liga, galinti egzistuoti šalia astmos sindromo arba jį sunkinti (pvz., infekcinis ar alerginis rinitas/ rinosinusitas, GERL), 5) kosulys, neturintis organinės priežasties (perdėta globa arba perdėta kosulio interpretacija ir psichogeninis kosulys).
Alerginis kosulys dažniausiai pasireiškia kaip sausas kosulys, kuris stiprėja naktį ar ryte. Jį gali sukelti dulkės, naminių gyvūnų plaukai ar žiedadulkės. Tuo tarpu astma pasireiškia ne tik kosuliu, bet ir dusuliu, švokštimu ar sunkumo jausmu krūtinėje. Tiesa, abi šios būklės reikalauja specialaus gydymo ir ilgalaikės priežiūros.
Sudėtingiau jei tenka kovoti su nuolatine alergija, t.y. jautrumu namų dulkių erkėms ir pelėsiui. Šie alergenai gali sukelti astmą ir atakuoja organizmą ištisus metus.

Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į: ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių; lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau. Taip pat, anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai.
Užsitęsęs vaiko kosulys - tai kosulys, trunkantis ilgiau nei įprasta ūminė kvėpavimo takų infekcija, paprastai ilgiau nei keturias savaites. Tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vaikų lėtinis kosulys, įvairių autorių duomenimis, tai virš 4 savaičių trunkantis kosulys. Jo priežastis būtina tirti.
Kosulys gali būti sausas arba šlapias (drėgnas). Sausas - kai neatsikosoma. Drėgnas/šlapias - kai atkosima sekretu. Jo pobūdis ir dažnis gali suteikti svarbių užuominų apie galimą priežastį.
„Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Po virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas, kvėpavimo takai gali išlikti jautrūs ir vaikas gali kosėti net kelias savaites. Taip pat bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar kokliušas, gali sukelti ilgalaikį kosulį. Kokliušas dažnai pasireiškia stipriais kosulio priepuoliais, kurie gali trukti net kelis mėnesius, ypač jei vaikas nebuvo skiepytas arba paskiepytas ne pilna vakcinacijos schema. Poinfekcinis kosulys lemia 11-25 proc. lėtinio kosulio atvejų.

Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo.
Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas. Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu.
Refliuksas (gastroezofaginio refliukso liga, GERL) taip pat gali būti kosulio priežastis. Skrandžio rūgštis, patekusi į stemplę, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia kosulį, kuris dažnai stiprėja naktį, kai vaikas guli. Refliuksinis laringitas - kai skrandžio rūgštis dirgina gerklas, ypač naktį; būdingas užkimimas rytais, gerklės kutenimas, „gumulo“ pojūtis.
Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Svetimkūnis bronchuose. Įtarus šią ligą - būtina krūtinės ląstos rentgenograma. Būtina atlikti bronchoskopiją, jeigu yra bent mažiausia abejonė (net jei nieko ir nerasim).
Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos ilgalaikiam kosuliui. Sausas oras, įkvėpiami tabako dūmai, ar pelėsių buvimas namuose gali nuolat dirginti vaiko kvėpavimo takus ir skatinti kosulį. Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan.
Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio. Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.
Užkimęs balsas, gerklės perštėjimas ar staiga atsiradęs „lojantis“ kosulys dažnai prasideda netikėtai - ypač po peršalimo, balso pertempimo ar buvimo sausame ore. Tokiais atvejais kosulys dažnai kyla ne iš bronchų, o iš sudirgusių gerklų - balso stygos patinsta, gleivinė tampa jautri, todėl balsas prikimsta, o kiekvienas atsikrenkštimas paskatina dar vieną kosulio bangą. Būtent ši būklė ir vadinama laringitu. Laringitas - tai gerklų (balso stygų ir aplinkinių audinių) gleivinės uždegimas. Dažniausiai jis pasireiškia užkimimu, balso susilpnėjimu ar net laikinu balso praradimu, gerklės skausmu, sausumu, kosuliu. Laringito kosulys dažniau yra sausas, dirginantis, „lojantis“, lydimas užkimimo.
Vaikų kvėpavimo takai, ypač gerklų sritis po balso stygomis, yra anatomiškai siauresni, todėl net nedidelis gleivinės patinimas gali reikšmingai apsunkinti oro pratekėjimą ir greičiau sukelti triukšmingą įkvėpimą ar dusulio požymius. Dėl šios priežasties laringitas vaikui dažniau kelia nerimą ne dėl užkimimo, o dėl kvėpavimo.
Laringitas kūdikiui gali būti pavojingesnis nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems, nes kūdikiai greičiau pavargsta kvėpuodami, sunkiau atsikosėja, greičiau netenka skysčių. Laringito priepuolis dažniausiai pasireiškia vaikams naktį, kai dėl gerklų patinimo susiaurėja kvėpavimo takai (obstrukcinis laringitas / krupas).
Simptomų pobūdis gali skirtis priklausomai nuo laringito priežasties, tačiau dalis požymių pasitaiko dažniausiai. Laringito komplikacijos nėra dažnos, bet svarbu jas žinoti: kvėpavimo takų susiaurėjimas (ypač vaikams), bakterinė superinfekcija, užsitęsęs užkimimas dėl balso stygų pertempimo, rečiau - plintantis apatinių kvėpavimo takų uždegimas.

Retkarčiais gali pasireikšti kosulys iki vėmimo nes raumenys, sukeliantys kosulio refleksą, taip pat yra atsakingi ir už vėmimą. Kosulio iki vėmimo priežasčių yra labai daug.
Infekcijų metu dažniausiai vargina ne tik stiprus kosulys, bet ir kiti peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas ir nuovargis, perštinti gerklė, tekanti ar užsikimšusi nosis. Itin sunkių infekcinių susirgimų atveju gali pasireikšti ir kosulys iki vėmimo.
Esant GERL, dėl nepilno vožtuvų, apsaugančių skrandžio turinį nuo „kilimo“ stemple atgal, skrandžio rūgštys, kartu su apvirškintu maistu patenka į stemplę, burną, o kartais net ir į kvėpavimo takus. Šių rūgščių stiprus dirginimas gali sukelti kosulį, kuris kartais gali būti itin sunkus.
Astma sergantiems vaikams sunkiau socializuotis bendraamžių tarpe. Situacija tampa itin pavojinga jei sergantysis astma greta suserga ir virusine ar bakterine viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ši viršutinių kvėpavimo takų susirgimų (astma + infekcija) kombinacija neretai baigiasi paciento hospitalizacija.
Jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo, skubėkite pas medikus.
Vaikų kosulys - tai viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytojus. Nors užsitęsęs vaiko kosulys ne visuomet yra rimtos ligos požymis, yra situacijų, kuomet tiesiog būtina kreiptis į gydytoją. Pirmasis signalas - tai kosulio trukmė. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei keturias savaites ir negerėja, būtina išsiaiškinti jo priežastį.
„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus.
Pavojingi simptomai, tokie kaip dusulys, švokštimas kvėpuojant, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, ar mėlynuojantys lūpų kampai, yra aiškus ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos. Taip pat verta sunerimti, jei kosulys yra labai stiprus, trukdo miegoti ar valgyti, arba jei vaikas kosėja su krauju.
O jei vaikas jaučiasi itin išsekęs, greitai pavargsta, pradeda kristi svoris ar jį kamuoja krūtinės skausmas, tai taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas. Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs), jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi.
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai ryškėja arba atsiranda kvėpavimo pasunkėjimo požymių (dusulys, stridoras ramybėje, melsvumas). Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju, jei vaikas prastai geria, tampa vangus, karščiuoja, o užkimimas ar kosulys nepraeina per 2-3 savaites.
Gydymas ligoninėje gali būti reikalingas, jei atsiranda ryškus kvėpavimo pasunkėjimas, triukšmingas įkvėpimas (stridoras) ramybės būsenoje, matomi krūtinės įtraukimai, melsvumas aplink lūpas, vaikas ar suaugęs negali gerti dėl dusulio arba akivaizdžiai blogėja bendra būklė. Taip pat stacionarinis gydymas svarstomas, jei įtariamos komplikacijos ar diagnozė neaiški.
Jeigu savaitę ar ilgiau naudojamos naminės priemonės kosulio nenumalšina, dar blogiau - jis tik stiprėja, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Svarbiausias alergijos gydymo etapas - tyrimai. Būtina nustatyti, kokių alergenų netoleruoja žmogaus organizmas ir tik tada galima paskirti efektyvų gydymą.
Gydytojas atidžiai išklausęs ligonio skundų ir įtaręs alergiją, atkreips dėmesį į kraujo tyrimus. Jei kraujyje yra neįprastai daug imonuglobulino E - greičiausiai žmogus alergiškas ir būtina atlikti odos mėginių tyrimą arba kraujo tyrimus, analizuojančius konkretaus alergeno imunoglobuliną E.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų kosulio priežastį. Vienas pagrindinių tyrimų yra kvėpavimo takų klausymas stetoskopu, siekiant išgirsti, ar nėra švokštimo, kuris būdingas astmai ar infekcijoms. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti infekcijų ar uždegimų rodiklius. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti krūtinės rentgenogramą, kuri padeda nustatyti galimą plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo takų problemas.
O jei įtariamas alerginis kosulys, gali būti atlikti alergijos testai. Alerginiai tyrimai iš kraujo ar ant odos, siekiant patvirtinti ar atmesti alergines priežastis, išsiaiškinti alergines reakcijas sukeliančius alergenus, pvz. Allergomedica išsami alergijos diagnostikos programa, atliekama iš kraujo. Šie alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose atliekami pasitelkiant šiuo metu vieną efektyviausių metodų, kuomet alergenų tyrimas leidžia juos ištirti iki molekulinio lygmens.
Dažniausiai laringito diagnozė nustatoma įvertinus simptomus ir atlikus apžiūrą. Pirminei konsultacijai dažnai pakanka šeimos gydytojo įvertinimo, o vaikams aktuali pediatro apžiūra.
Norint diagnozuoti lėtinio kosulio priežastis, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris surinktų išsamią anamnezę (ligos istoriją) ir atliktų reikalingus tyrimus (tiek fizinius, tiek ir laboratorinius). Gydytojas jūsų paklaus apie simptomus bei aplinkybes, kurios paskatina ar palengvina kosulį. Fizinės apžiūros metu gydytojas stetoskopu paklausys jūsų plaučius. Atsižvelgiant į ligos istorijos ir fizinio apžiūros rezultatus gali būti paskirti papildomi tyrimai.
Atlikti specifinius tyrimus reikėtų individualiai kiekvienu konkrečiu atveju - kiekvienam kosinčiam vaikui jų atlikinėti netikslinga. Tyrimai parenkami remiantis anamneze, objektyviais simptomais ir klinikiniu patyrimu. Nepateisinama aklai atlikti visus tyrimus.

Gydant kosulį reikėtų nustatyti ir gydyti pagrindines kosulio priežastis. Tačiau nors alergija yra nepagydoma, mūsų klinikos specialistai padės ją kontroliuoti.
Gera žinia ta, kad nemalonių alergijos simptomų galima atsikratyti paprasčiausiai iš savo gyvenimo pašalinus alergenus. Tačiau jei organizmas yra smarkiai įsijautrinęs, reikės ir medikamentinio gydymo, kuris nuslopins nemalonius simptomus.
Sunkio kosulio gydymas yra susijęs su jo sukeltos būklės suvaldymu. Gydoma specifinė kosulį sukėlusi priežastis. Alergenui specifinės imunoterapijos, pašalinančios alergijos priežastį.
Tai, kaip gydyti laringitą, visada priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Jei simptomai lengvi ir nėra kvėpavimo pasunkėjimo, dažniausiai pakanka balso tausojimo ir gleivinės dirginimo mažinimo.
Kai kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, padėti vaikui ir palengvinti jo būklę bei savijautą galima ir namuose. Prieš apsilankant pas gydytoją galite sau padėti keletu būdų, kuriuos galima atlikti tiesiog namuose.
Kvėpavimo takams itin svarbu, kad kambario temperatūra būtų 20-21 °C, o santykinė drėgmė - 50-60 %. Sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus, todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba bent jau pastatyti didelį indą su vandeniu kambaryje. Tai ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras dėl šildymo tampa labai sausas. Taip pat verta dažnai vėdinti patalpas, užtikrinant gaivaus oro cirkuliaciją. Jei jūsų namuose oras yra per sausas, apsvarstykite drėkintuvo įsigijimą.
Ypatingai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, nes jie padeda drėkinti kvėpavimo takus ir skystina gleives. Skysčiai sumažina gerklės dirginimą ir palengvina skreplių atsikosėjimą. Pakankamas skysčių vartojimas yra esminis rūpinantis kosėjančiu vaiku. Siūlykite šiltą arbatą, pagardintą medumi, šiltas sriubas ar skiestas sultis (grynos sultys gali dirginti gerklę ir skrandį). Naudokite kūrybiškus būdus skatindami vaiką gerti: pasitelkite žaidimus ar apdovanojimų sistemą. Skysčiai drėkina gleivines, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą arba padeda sausam kosuliui virsti produktyviu. Vanduo yra tinkamas gėrimas, tačiau taip pat turėtumėte gerti ir šiltus gėrimus, arbatas, kurios skatina gleivių išsiskyrimą ir palengvina gerklės skausmą. Į arbatą galima įdėti medaus, nes jis padeda sumažinti gerklės niežulį. Tačiau reikia vengti pernelyg karštų gėrimų, kurie gali dirginti gleivines. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga.
Natūralios priemonės, tokios kaip garų inhaliacijos, taip pat gali būti veiksmingos. Garai padeda atlaisvinti gleives ir palengvina kvėpavimą. Inhaliacijos yra efektyvus būdas drėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti kosulį. Inhaliatorius yra medicininis prietaisas, kuriuo galima įkvėpti vaistus garų pavidalu. Inhaliatoriaus gaminami vandens garai ar vandens garų ir vaistų dalelių mišinys prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus ir skatina sekreto išsiskyrimą. Inhaliatorius sudrėkina gleivinę, todėl sumažėja patinimas, edema ir dirginimo pojūtis. Be to, inhaliatorius gali būti naudojamas peršalimo, kosulio, laringito, plaučių uždegimo, bronchito, astmos ar sinusų infekcijų gydymui bei profilaktikai. Inhaliatoriuje dažniausiai naudojamas natrio chlorido tirpalas, tačiau perkant jį vaistinėje jau paruoštą, būtinai įsitikinkite, kad jis yra pažymėtas kaip tinkamas inhaliacijai.
Laringitiniam, sausam, „lojančiam“ kosuliui padeda ir karšti garai - prileiskite vonią karšto vandens ir su vaiku pabūkite tokioje aplinkoje apie 20 minutes.
Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas.

Gerklės dirginimą gali sukelti slogos išskyros. Taigi, kad kosulys būtų suvaldytas, nosis turi būti švari. Nosies aspiratorius iš nosies pašalina infekcines daleles, kurios gali išplisti į plaučius ir sukelti kosulį. Šiuo atveju jums padės elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“, kuris greitai ir patogiai pašalins iš nosies visas ten susikaupusias išskyras. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu.
Mityba taip pat yra labai svarbi. Maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų, stiprina imuninę sistemą. Tad įvairūs vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir maistas, turintis daug vitamino C, gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis. Jei vaikas nekarščiuoja, pasivaikščiojimai gryname ore, ypač spygliuočių miškuose, gali būti labai naudingi. Spygliuočių miškuose praleistas laikas ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir stiprina imunitetą bei šeimos ryšį.
Vertėtų kalbėti kuo mažiau, nešnabždėti (nes tai gali dar labiau apkrauti balso stygas), gerti pakankamai skysčių, drėkinti ir vėdinti patalpas, vengti dūmų bei kitų dirgiklių. Rūkantiems, kuriuos vargina ilgalaikis kosulys, pirminė pagalbos priemonė turėtų būti metimas rūkyti. Rūkymas gali ne tik sukelti, bet ir dar labiau sustiprinti kosulį. Be to, nekontroliuojamas kosulys gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Apsaugokite vaiką nuo bet kokių dirgiklių, tokių kaip cigarečių dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės, nes jie gali paskatinti kosulį.
Jei kosulys pasireiškia po valgio, pvz., įtariate GERL ar refliuksą, galima pamėginti išgerti rūgštingumą mažinančių vaistų.
Vienas iš dažniausių tėvų klausimų susidūrus su užsitęsusiu vaiko kosuliu yra toks: ar reikalingi vaistai? Atsakymas priklauso nuo kosulio priežasties ir vaiko būklės. Nors kai kuriais atvejais vaistai yra būtini, daugeliu atvejų kosulys praeina ir be jų. Svarbu suprasti, kad kosulys yra organizmo gynybos mechanizmas, todėl vaistai, kurie tik slopina šį simptomą, gali būti ne visada naudingi.
Kosulį veikiantys vaistai yra dvejopi: atsikosėjimą lengvinantys ir kosulį slopinantys. Klinikinėje praktikoje taip pat vartojami įvairūs sudėtiniai vaistai, H1 histaminolitikai. Atskirų klinikinių tyrimų duomenimis mukolitikai veikia kosulio intensyvumą ir dažnį, tačiau sisteminės atsitiktinių tyrimų apžvalgos duomenimis kosulį slopinantys vaistai nebuvo pranašesni už placebo, be to, jie turėjo šalutinį poveikį. Įvairių kitų vaistų deriniai, H1 histaminolitikai taip pat nebuvo pranašesni už placebo. Nors kosulį veikiantys vaistai dažniausiai gerai toleruojami ir nesukelia žymesnio nepageidaujamo poveikio, jie sudaro papildomas išlaidas, todėl neturėtų būti pirmo pasirinkimo vaistai.
Pavyzdžiui, įvairūs sirupai išties gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Be to, sirupų su medžiagomis, slopinančiomis kosulį ar skystinančiomis gleives, reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes netinkamas jų naudojimas gali turėti šalutinį poveikį.
Maži vaikai kvėpavimo takų ligomis gali susirgti kelis kartus per metus, tačiau jiems dar neleidžiama vartoti daugelio vaistų, todėl inhaliatorius yra puiki kosulio malšinimo priemonė.
Vaikų kosulį malšina ir sirupas nuo kosulio, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dauguma sirupų nuo kosulio yra skirti vyresniems nei 2 metų vaikams. Juodųjų serbentų sirupas nuo kosulio „Kidsmed“ malšina gerklės niežėjimą ir kosulį. Natūraliame kosulio sirupe „Kidsmed“ yra daug su kosuliu padedančių kovoti vitaminų bei mineralų. Tad jei norima palengvinti kosulį sukeltą gerklės dirginimo, galite išbandyti Miramile sirupą vaikams, o kad sumažinti gerklės dirginimą - naudingi gali būti Salviasept kids ledinukai. Tiesa sakant, ledinukai vaikams, skirti sudirgusiai gerklei raminti, yra veiksminga ir patogi priemonė, padedanti sumažinti diskomfortą. Šie ledinukai dažnai yra praturtinti natūraliais ingredientais, tokiais kaip medus, vaistažolės (pavyzdžiui, ramunėlės, šalavijai) ar kt, kurie švelniai ramina sudirgintą gleivinę ir mažina uždegimą. Be to, čiulpimo veiksmas skatina seilių išsiskyrimą, o tai padeda drėkinti gerklę ir sumažinti sausumą. Vieni populiariausių yra HERBITASSIN ledinukai su šalavijais ir svilarožėmis bei AMBIO KIDS ledinukai su islandine kerpena.
Antibiotikai yra būtini tik tuo atveju, jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kokliušas. Jie neduoda jokios naudos, jei kosulio priežastis yra virusinė infekcija ar alergija. Be to, per dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sukelti vaiko organizmo atsparumą šiems vaistams, todėl jie turėtų būti skiriami tik gydytojui nustačius tikslią diagnozę. Bakterinį kosulį galima gydyti antibiotikais, o tačiau virusiniam reikėtų imtis kitų priemonių.
Jei kosulys drėgnas, bet sekretą sunku atkosėti, gali padėti mukolitikai, pavyzdžiui, ambroksolio hidrochloridas. Jie skystina gleives ir palengvina atsikosėjimą. Šiuo tikslu galima naudoti „Flavamed“ geriamąjį tirpalą. Vis dėlto mukolitikai netinka esant sausam kosuliui - jie gali dar labiau dirginti kvėpavimo takų gleivinę.
Sutrikus mukociliariniam klirensui, svarbiausiu sekretą iš kvėpavimo takų šalinančiu mechanizmu tampa kosulys. Mukociliarinis klirensas yra svarbus apsauginis mechanizmas, dėl kurio iš kvėpavimo takų pašalinamas ląstelinis detritas ir infekciniai bei toksiniai veiksniai. Mukolitikas Gelomyrtol® - tai augalinis preparatas, į kurio sudėtį įeina eukaliptų, saldžiųjų apelsinų, mirtų ir citrinų eterinių aliejų mišinio (66:32:1:1) distiliatas, turintis 3 svarbiausius monoterpentus: (+) alfa-pineno, d-limoleno ir 1,8-cineolo. Palankus jo poveikis viršutiniams ir apatiniams kvėpavimo takams patvirtintas klinikiniais tyrimais. Įrodyta, kad Gelomyrtol®, skystindamas tirštą viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų sekretą, mažindamas gleivinės paburkimą, gerindamas gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų, lengvindamas atsikosėjimą ne tik palengvina ligonio būklę, bet ir apsaugo nuo antrinės bakterinės infekcijos.
Esant karščiavimui ar skausmui, galima vartoti simptomus lengvinančius vaistus pagal amžių ir gydytojo ar vaistininko rekomendacijas.
Jei vaikams yra tipiškų refliukso simptomų, gydymui galima naudoti maisto tirštiklius. Jei įtariama GERL, skiriama protonų siurblio inhibitorių.
