Kūdikio atsiradimas šeimoje yra didelis pokytis, o vaikų priežiūra - sudėtinga užduotis, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir tinkamų sprendimų. Daugelis tėvų sutiktų, kad kol vaikas sulaukia darželio amžiaus, geriausia jam augti namie su mama ir tėčiu. Tačiau ne visada tai yra įmanoma ar norima. Jaunų moterų situacija darbo rinkoje sudėtinga, o finansinis aspektas taip pat svarbus. Tokiais atvejais auklė gali tapti puikiu sprendimu.
Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti tinkamą auklę, ką aptarti pirmojo pokalbio metu, kaip paruošti vaiką pirmiesiems atsiskyrimams, ir kokiomis veiklomis galima užimti įvairaus amžiaus kūdikius, skatinant jų raidą.
Nuo dabar jūsų vaikas pasiliks su kitais žmonėmis, o jūs turite būti tikras, kad jis bus saugus, ramus ir laimingas. Niekada neatidėkite šio sprendimo iki paskutinės akimirkos. Prieš priimdami šį sprendimą, turite apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus, palyginant su kitomis vaikų priežiūros galimybėmis.

Auklė yra neabejotinai brangiausias vaiko priežiūros pasirinkimas. Lopšelis yra vidutinio dydžio kainos pasirinkimas. Kai vaiką prižiūri seneliai, atlygis yra labai individualus klausimas, ir jis priklauso nuo senelių ir tėvų susitarimo. Mes norime, kad kai mūsų nėra šalia, mūsų vaiku būtų rūpinamasi švelniai ir profesionaliai.
Štai detalesnis palyginimas, padėsiantis apsispręsti:
| Būdas | Privalumai | Trūkumai / Specifika | Amžiaus tinkamumas | Kaina |
|---|---|---|---|---|
| Auklė | Lankstesnis priežiūros laikas; Daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui (net jei prižiūri kelis); Galima nustatyti savo reikalavimus; Santykinai nesudėtinga rasti, ypač didesniuose miestuose. | Brangiausias pasirinkimas; Reikia gerai apsižvalgyti, prieš atiduodant vaiką santykinai svetimam asmeniui; Būti auklės darbdaviu yra sunku. | Tinka labai mažiems kūdikiams; Kuo mažesnis vaikas, tuo jam svarbesnis artimas, šiltas ryšys su vienu žmogumi, skiriančiu jam visą savo dėmesį. | Brangu |
| Lopšelis | Vidutinio dydžio kaina; Tam tikra socializacija. | Ribotas vietų skaičius; Labai mažų kūdikėlių dar nepriima; Ribotas individualus dėmesys (dėl auklėtojų skaičiaus); Nustatytas įstaigos ritmas nebūtinai sutampa su kūdikio ritmu; Maži vaikai dažnai serga (sergančio vaiko negalima vesti į lopšelį). | Netinka itin mažiems vaikams; Lengviau adaptuojasi atviri, draugiški, lankstūs vaikai. | Vidutinė |
| Seneliai | Močiutė užaugino jūsų vaiko mamą ar tėtį - tai geriausia rekomendacija. | Ne visada gali prižiūrėti (dėl sveikatos, profesinės veiklos); Gali skirtis nuomonės apie vaikų auginimą; Sunkiau kelti reikalavimus, jei už vaiko priežiūrą nemokate. | Priklauso nuo senelių sveikatos būklės ir laiko. | Labai individualu (gali būti nemokama) |
Pradėkite auklės ieškoti laiku. Atminkite seną tiesą, kad būtent didžiuosiuose miestuose auklių trūksta labiausiai. Be to, retai idealią auklę galima rasti iš karto. Paprasčiausias būdas - draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Tačiau nebūkite pernelyg euforiškai nusiteikusi, kas patinka jūsų draugei, jums gali netikti.
Auklių adresų galima gauti auklių agentūrose, interneto tėvų forumuose, skelbimų puslapiuose. Agentūroms priklausančios auklės dažniausiai yra geriau pasirengusios, įvertintos specialiais testais. Nors tai ir nėra prievolė, jos būna lankiusios atitinkamus seminarus ir dažniau toliau kelia klasifikaciją. Taip pat naudinga bendradarbiauti su auklių agentūra: ji atliks pradinę atranką, patikrins rekomendacijas ir pan. Gal kieno nors vaikas išeina į darželį, o jo auklė ieško naujo darbo? Gal sutiksite tokį žmogų vaikų žaidimų aikštelėje?
Svarbiausia, ką galite padaryti, kad jaustumėtės geriau paliekant vaiką su aukle, yra žinoti, su kuo dirbate. Susitikite su aukle dar prieš pirmąjį vaiko priežiūros susitarimą, kad atliktumėte interviu. Labai pritariu, kad renkantis auklę, reikėtų, kad ji priimtų pasnekesiui į savo namus. Jeigu planuojate vežioti vaiką pas auklę į namus, veskitės kartu savo vaiką. Tada pamatysite aplinką (žaidimo aikšteles, parkus ar pavojingas gatves), namus ir galėsite netrukdomai „apsiuostinėti“.
Iš esmės simpatiją vieni kitiems reikėtų pajusti iš karto. Nes tik tada, jei sutampa chemija, tikslinga pradėti išsamų pokalbį. Iš pradžių papasakokite apie save, savo šeimą, ypatumus, savo auklėjimo stilių. Susidomėjusi auklė klausosi, užduoda klausimų. Jei sutariate dėl principų, galite aptarti detales. Pasiteiraukite apie:
Jeigu auklė namuose prižiūri kelis vaikus iš karto, jums turi patikti ne tik asmuo, bet ir patalpos bei žaislai. Juk auklės butas ar namas jūsų vaikui taps antraisiais namais. Gerą įspūdį daro, jei:
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kokia yra auklės vizija apie ėjimą su vaikais į lauką: kaip dažnai ji planuoja tai daryti, kas jai padės, ar yra prie namų smėlio dėžė ar sūpynės. Kalbant apie įrangą, nė viena auklė negali šioje srityje konkuruoti su vaikų darželiu. Tačiau šio to daugiau nei privačiuose namuose turėtumės tikėtis. Apžiūrėdama žaidimų kambarį atkreipkite dėmesį:
Žinoma, ir jūs galite prisidėti prie to, kad vaikai laisvalaikį leistų turiningai. Išėjus į lauką dažniausiai reikalingi tokie „važiuojantys daiktai“, kaip triratukas, ratukinės pačiūžos ar paspirtukas.
Išsiaiškinti, kaip žmogus elgsis kritinėse situacijose, kurių labai maža tikimybė, kai vaikutis būna su mama ir aukle. Pateikiame klausimų, kuriuos verta užduoti, sąrašą:
Šie klausimai padės atskleisti auklės požiūrį ir patirtį. Pavyzdžiui, į klausimą apie sveikatą, vienas žmogus gali atsakyti: „tai, kas tiesiogiai siejasi su auklės darbu“, o kitas - „apie bėrimus, peršalimą, apie visus susirgimus, kurie gali pakenkti vaikiukui“. Jau iš poros klausimų jaučiasi kitokio stiliaus žmonės.
Tikėtina, kad dėl pirmosios dienos su aukle jūs jaudinatės labiau, nei jūsų vaikas! Tikrai nelengva palikti savo vaiką vieną su aukle pirmąjį kartą, ypač jeigu didžiąją dalį laiko patys praleidžiate su vaiku. Bet to galima išvengti. Žinant, ko tikėtis, ir būnant tinkamai pasirengus, galite padėti užtikrinti sklandų pirmąjį vaiko priežiūros susitarimą sau, savo vaikui ir auklei.
Svarbu iš anksto pranešti savo vaikui apie planuojamą auklės apsilankymą. Taigi tikrai gali būti gera mintis iš anksto supažindinti auklę su vaiku. Pirmosios vaiko priežiūros dienos metu vaikas atpažins auklę, o tai padės jiems jaustis daug geriau. Taip pat galite atlikti tam tikrą bandomąjį testą, kuomet auklė prižiūri jūsų vaiką jums esant namuose.
Auklė dar nežino, kokie yra jūsų vaiko mėgstamiausi žaidimai, užsiėmimai, filmai ar valgiai. Tad pirmajam vaiko priežiūros susitarimui naudinga iš karto paruošti viską, ko gali prireikti. Niekada nepalikite auklės, prieš tai nepateikę kontaktinių numerių sąrašo, įskaitant skubios pagalbos kontaktinę informaciją. Jei norite, kad jūsų vaikas laikytųsi įprastos tvarkos, būtų gerai su aukle aptarti vaiko dienotvarkę. Tai gali būti naudinga norint įsitikinti, kad jūs ir auklė vienodai suprantate auklei priskirtas pareigas, bei tai, ką jūsų vaikui leidžiama daryti ir ko ne.
Suprantame, palikti vaiką vieną su aukle pirmąjį kartą jums gali kelti ypač daug streso, tačiau stenkitės neperduoti šio jausmo vaikui. Dažnai vaikai tiesiog perima jūsų emocijas, jas kopijuodami. Pratinimas prie auklės - tai procesas, kuriam pavykus, galite lengviau atsipūsti.
Nepamirškite, kad jūsų vaikas išsiskirti su mama pasiruošia palaipsniui. Kai vaikui sukanka 7-8 mėnesiai, pastebimi pirmieji vadinamosios atsiskyrimo baimės požymiai. Jie gali būti įvairaus intensyvumo ir atsirasti įvairiu laiku iki antrųjų vaiko gyvenimo metų. Prieš paliekant vaiką ilgesniam laikui, naudinga nuo mažens pradėti jį tam ruošti. Kai vaikas yra visai mažas, vos kelių mėnesių, įprastai jam lengviau priprasti prie to, kad mamos nėra šalia.
Kai vaikui sukanka 7 mėnesiai ar daugiau, galite pradėti su juo žaisti žaidimą „kukū“, tada išeiti kelioms minutėms, vėliau galite trumpai pasivaikščioti ar apsipirkti be vaiko. Niekada nedinkite kūdikiui nematant. Visada turite pasakyti kūdikiui, kad mama išeina, bet greitai grįš. Nebūtina pasakyti, kada grįšite - maži vaikai neturi laiko pojūčio. Toks elgesys suteikia vaikui saugumo jausmą ir leidžia žinoti, kad mama sugrįš, kaip ir sakė. Vaikai bijo, kad kai mama išeina, ji dingsta visam laikui. Kai vaikui pasakote, kad išeinate, o ne dingstate nepastebėta, jam lengviau susitaikyti su šia situacija ir jis greičiau nurimsta. Mama taip pat turi būti užtikrinta, kad jau laikas atsisveikinti. Kai vaikas jaučia jos neužtikrintumą, atsisveikinimas būna sunkesnis.
Pasirašyti sutartį nėra prievolė, tačiau būtų tikslinga. Raštu suderintų detalių dažniausiai geriau laikomasi. Išsiskyrus nuomonėms, bet kada galėsite besti pirštu į sutartį. Išsiaiškinkite atlyginimo klausimą. Auklės darbas gali būti apmokamas už valandas, savaitę ar mėnesį. Naudinga jau pačioje pradžioje aiškiai išsakyti savo reikalavimus ir lūkesčius. Vaikų auginimo klausimais nuomonių yra tiek, kiek tėvų, tad geriau iš karto informuoti, kad nenorite, jog jūsų kūdikis naudotųsi čiulptuku.
Dauguma mano, kad vos gimę vaikučiai tik miega ir valgo, tačiau kiekviena mama patvirtins, tad net ir patys mažiausi domisi aplinka, atpažįsta saviškius, nori bendrauti ir žaisti. Žaidimas yra esminis vaiko vystymosi elementas, leidžiantis jam pažinti pasaulį ir tobulinti įgūdžius. Nuo pat pirmųjų dienų, žaidimai padeda vystytis regėjimui, judesių kontrolei ir bendravimo gebėjimams.

Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti. Štai keletas idėjų, kurios ne tik patiks naujagimiui, bet ir bus naudingos jų vystymuisi:
Kūdikio amžiuje, kai jam sukanka 7-8 mėnesiai, pastebimi dideli pokyčiai raidoje. Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. Šiuo laikotarpiu pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas. Žinoma, tai kas įdomu, reikia ir paragauti, bet dėl stiprėjančios rankų manipuliacijos vaikas žaislus gali pažinti ir tyrinėti atlikdamas įvairesnius ir tikslesnius judesius. Šiuo laikotarpiu rinkitės veiklas, skatinančias smulkiosios motorikos raidą.

Štai ką galima daryti su 7 mėnesių kūdikiu:
Kai vaikas pasiekia vienerių metų amžių ir pradeda vaikščioti, jam atsiveria visas naujas pasaulis. Jis stengiasi pažinti viską iš karto, ir jam nesvarbu, nuo ko pradėti. Nors labai susižavėjęs raktais, jis pames juos, kai tik paduosite kiaušinių plakiklį. Protingi tėvai naudojasi vaiko gebėjimu greitai atitrūkti ir nukreipia jį norima linkme.
Anksčiau ar vėliau - jeigu ne 10, tai pagaliau kai sulauks 15 mėnesių ir pradės vaikščioti, vis tiek jį reikės leisti ant grindų. Bet kokio amžiaus vaiką paleidusios į laisvę, vis tiek turėsite pertvarkyti namus. Todėl geriau tai padaryti laiku. Kaip apsaugoti vienerių metų vaiką nuo nelaimingų atsitikimų arba bent jau nuo jo apsaugoti baldus ir kitus daiktus?
Pirma, reikia taip sutvarkyti aplinką, kad jis galėtų žaisti su dauguma daiktų, kuriuos pasiekia. Tada bute liks tik ketvirtis neliečiamų daiktų. Bet jeigu jūs bandysite uždrausti vaikui liesti tris ketvirčius visų daiktų, tai bus blogai abiem. Jeigu turės ką veikti, jam nelabai rūpės kiti daiktai, kurių negalima liesti. Praktiškai jums reikės paslėpti visas dūžtančias pelenines, vazas ir įvairias puošmenas nuo žemų staliukų, o vietoj jų padėti senus žurnalus. Knygas į lentynas sukiškite taip ankštai, kad jis negalėtų jų ištraukti. Virtuvėje į apatines lentynas sudėkite puodus ir keptuves, o porcelianinius indus ir produktus - į viršutines, kad vaikas negalėtų jų pasiekti. Viena motina į apatinius rašomojo stalo stalčius sukrovė senus rūbus, žaisliukus ir kitus įdomius daiktus, kad vaikas galėtų tyrinėti juos kiek širdis geidžia, o paskui viską sudėtų atgal.
Tai pagrindinė problema, vaikui sulaukus vienerių dvejų metų. Kiekvienuose namuose yra daiktų, kurių vaikui negalima liesti. Ant stalų stovi lempos, ir jų laidų negalima tampyti. Jis neturi vartyti stalų, neliesti karštos plytos arba įjungti dujų, nelįsti pro langą. Iš pradžių maža pasakyti: „Negalima!“. Vienu žodžiu „negalima“ jūs vaiko nesutramdysite, bent jau iš pradžių. Netgi vėliau svarbu bus jūsų tonas ir ar dažnai šis žodis kartojamas, ar jūs iš tikrųjų draudžiate, ar sakote „negalima“ tik iš įpratimo. Negalima pasikliauti šiuo žodžiu tol, kol vaikas savo patyrimu nesuvokia, ką tai reiškia, be to, svarbu, kaip jūs elgiatės, kai jis neklauso.
Nešaukite jam „negalima!“ perspėjančiu tonu iš gretimo kambario. Tada jūs leidžiate jam pasirinkti. Kai tik vaikas pabando padaryti ką nors neleistina, kur kas protingiau yra greitai prie jo prieiti ir nuvesti į kitą kambario pusę. Tokiu būdu jūs pasakysite „negalima“ ir čia pat pademonstruosite, ką tai reiškia. Tuojau pat duokite vaikui žurnalą, tuščią saldainių dėžutę ar kitą nepavojingą ir įdomų daiktą. Tik nekiškite nušiurusio, seniai jam nusibodusio barškučio. Bet, sakykime, po kelių minučių vaikas vėl imasi savo. Vėl tučtuojau atitraukite jo dėmesį. Veikite ryžtingai ir linksmai. Pasėdėkite su juo vieną kitą minutę, parodykite jam, kaip galima žaisti su nauju žaisliuku. Jeigu reikia, paslėpkite draudžiamą daiktą, kurį jis bando imti, arba išveskite vaiką iš kambario. Šitaip taktiškai, bet tvirtai duosite jam suprasti, kad esate visiškai įsitikinusi, jog su tuo daiktu žaisti negalima. Nesileiskite į ginčus, neskelbkite ultimatumų, nešaudykite rūsčiais žvilgsniais ir nepykite. Taip jūs vargu ar ką laimėsite, o vaikas dar labiau užsispirs.
Nesijaudinkite, vaikas supras. Jam žymiai lengviau įsisavinti pamoką, išdėstytą tvirtu, „suprantamu“ tonu. Piktai grūmodamos pirštu iš kito kambario galo vaikui, kuris dar nesuprato, kad „Negalima“ iš tikrųjų reiškia „Negalima“, tik paskatinsite jį neklausyti. Ne geriau pasielgsite, jeigu akis į akį pasistačiusios smarkiai išbarsite. Mat, jis dar nemoka pasiaiškinti arba paprasčiausiai išsiblaškyti kuo nors kitu. Jeigu jūsų vaikas artinasi prie karštos viryklės, jūs ramiai nesėdėsite ir nešauksite jam iš tolo: „Negalima!“ Aišku, pašoksite ir atitrauksite jį. Tai natūralus būdas sustabdyti vaiką, norint iš tikrųjų jį sutramdyti, o ne paprasčiausiai rodyti savo charakterį. Neskubėkite ir veikite ryžtingai.
Motina vedasi vaiką į parduotuvę. Jis neina ramiai visą kelią nuo parduotuvės iki namų, bet šokuoja šaligatviu, šokinėja ant laiptų visų namų, pro kuriuos jie eina. Kuo daugiau motina jį šaukia, tuo labiau jis delsia. Kai motina pradeda pykti, jis perbėga į priešingą pusę. Ji pyksta, kad vaikas nepaklusnus. Bet taip nėra, nors toks jis gali pasidaryti. Tokio amžiaus vaikas negali atsiminti pasivaikščiojimo tikslo. Jo prigimtis verčia jį tyrinėti viską, kas pasitaiko kelyje. Kiekvienu šūktelėjimu motina primena, kad jis turi ginti savo savarankiškumą. Ką daryti motinai? Skubant į parduotuvę, vaiką geriau vežtis vežimėlyje. Bet jeigu kelionė į parduotuvę buvo kaip pasivaikščiojimas, tai skirkite tam 4 kartus daugiau laiko, negu jo reikėtų einant vienai, ir leiskite vaikui viską tyrinėti.
Būna ir kitokių sunkumų. Laikas eiti namo valgyti, o mažylis pasinėręs į žaidimą su smėliu. Jeigu ištarsite: „Laikas namo“ tokiu tonu, tarsi sakytumėte: „Užteks šito malonumo“, tai vaikas pradės priešintis. Tačiau linksmai pasiūlius: „Eime, pašokinėsime laiptais“, jis greičiausiai pats norės eiti su jumis. Bet, sakykime, jis pavargo, kaprizijasi, ir jūs niekaip negalite parvilioti jo namo. Vaikas spyriojasi ir elgiasi tiesiog negražiai. Tada imkite jį ant rankų ir be kalbų neškite namo, net jeigu jis spiegia ir spardosi kaip paršiukas. Nutaisykite rimtą miną, tarsi sakydama: „Aš žinau, kad pavargai ir pyksti, bet nieko nepadarysi, reikia eiti namo“. Nesibarkite, jis vis tiek nesupras, kad yra neteisus. Nesiginčykite su juo, vis tiek jo neperkalbėsite, tik susinervinsite. Mažas vaikas, kuris, jausdamasis nelaimingas, labai kaprizinasi, greičiau visiškai nusiramina, kai jaučia, jog motina vis tiek pasielgs taip, kaip jai reikia.
Vienerių metų vaikas išmoko tyčia numesti daiktus ant grindų. Jis labai atsidėjęs meta ant grindų maistą, sėdėdamas už stalo, arba vieną po kito žaislus iš lovutės, o paskui verkia, nes nori jais žaisti. Susierzinusi motina gali pamanyti, kad vaikas tyčia šaiposi iš jos. Bet jis negalvoja apie motiną - jam taip patinka naujas žaidimas, kad jis nori taip žaisti visą dieną, kaip vėliau norės kiaurą dieną važinėtis savo nauju dviračiu. Jeigu jūs iš karto pakelsite numestą daiktą, jis pamanys, kad tai dviejų žaidimas ir dar labiau džiaugsis. Todėl geriau tuojau pat nerinkti jo numestų daiktų. Paleiskite vaiką ant grindų, kai jis pradės šitaip žaisti. Jo mėgstamus žaisliukus pririškite prie lovutės 30 cm ilgio virvute (ilgesne vaikas gali pats susinarplioti). Taip pat pririškite keletą žaisliukų prie vežimėlio. Jums, žinoma, nepatinka, kad jis mėto ant grindų maistą. Bet vargu ar jis taip darys neprivalgęs. Surinkite išmėtytą maistą ir tuoj pat paleiskite vaiką ant grindų. Pykčiu nieko nelaimėsite, tik nusivilsite.
Ar kada nors susimąstėte, koks auklėjimo būdas yra geriausias? Nustatykite dienotvarkę. Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Nubrėžkite aiškias ribas. Ribų nustatymas - svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs.
Taip pat svarbu atidžiai klausytis, ką sako jūsų vaikas. Domėkitės vaiko jausmais. Daugelis tėvų domisi vaiko veikla ir jos rezultatais, tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus. Nebijokite pasakyti „atsiprašau“. Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės. Nemeluokite vaikams. Mes galime juos apgauti, tačiau už tai teks brangiai sumokėti prarastu pasitikėjimu arba bauginančio pasaulio paveikslo sukūrimu. Nepamirškite pažadų. Užmaršumas - tai apgaulės atmaina. Vaikas prisimins ir įsižeis. Jei žadate - laikykitės savo žodžio. Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis. Tai - raktas, leisiantis geriau pažinti savo sūnelį ar dukrytę bei suprasti vaiko elgesį. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai buvote maži.
Suderinkite auklėjimo principus - nekonkuruokite ir prie vaiko neabejokite vienas kito sprendimais. Vaikams reikia aiškumo ir saugumo, todėl svarbu, kad abu tėvai laikytųsi vieningos linijos ir gerbtų vienas kito autoritetą. Ir, žinoma, nepamirškite savęs ir savo asmeninių poreikių! Suprantama, vaikas - turbūt brangiausia, ką turite, tačiau jei viską atiduosite tik jam, jums neliks nieko. Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunkiu ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau.