Vaikas vemia: ką daryti ir ką valgyti? Išsamūs patarimai tėvams
Virškinimo sistemos ligos - labai dažna problema, su kuria susiduria tėveliai, auginantys mažus vaikus. Kaip "Mamyčių TV" tiesioginėje laidos transliacijoje tikino vaikų ligų gydytoja Sabina Karosienė, dirbanti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vaikų gastroenterologijos skyriuje, dažniausiai virškinimo sistemos ligomis serga nuo pusės iki dvejų-ketverių metų vaikai. Dažniausiai pasitaikančios yra virusinės žarnyno infekcijos, kurios yra "agresyviausios". Vaikus dažnai pykina ir šio negalavimo priežasčių yra nemažai.
Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Vėmimas - tai kūno gynybos reakcija, padedanti pašalinti tai, kas dirgina skrandį ar sukelia apsinuodijimą. Nors dažniausiai tai laikina būklė, ji vargina, sekiną ir trikdo skysčių bei maistinių medžiagų pusiausvyrą organizme. Po vėmimo virškinimo sistema būna jautri, o skrandžio gleivinė - sudirgusi.
Svarbiausia - atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą
Kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai, ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti, principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti. Sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Kūdikiams iki metų skysčiai greičiau pasišalina iš organizmo, todėl greičiau išsivysto ir medžiagų disbalansas.
Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Pirmas žingsnis - atkurti skysčių ir elektrolitų balansą, o tik vėliau po truputį grįžti prie maisto. Gydytojai rekomenduoja pirmas 3-6 valandas po vėmimo vengti kieto maisto ir sutelkti dėmesį į skysčių atstatymą.
Skysčių nereikėtų duoti iškart labai daug, nes vaikas gali juos išvemti. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Kadangi didesni kiekiai gali vėl sukelti pykinimą, patartina gerti mažais gurkšneliais, bet dažnai - kas kelias minutes.
Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį. Šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
Orientaciniai druskinių tirpalų kiekiai vemiant ir viduriuojant vaikui:
- Po kiekvieno viduriavimo epizodo: 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Po kiekvieno vėmimo epizodo: 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Pavyzdys (16 kg sveriančiam vaikui):
- Po vėmimo: 16 kg x 5 ml = 80 ml druskinio tirpalo.
- Po viduriavimo: 16 kg x 10 ml = 160 ml druskinio tirpalo.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių. Visų pirma, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, yra tai, ar vaikas šlapinasi. Jei vaikas nesišlapina 3-5 valandas, jau reikia sunerimti. Paskui reikia žiūrėti, kokia šlapimo spalva. Jei ji yra ryškiai geltona arba ruda, vadinasi, yra stipri dehidratacija ir reikėtų tą skysčių kiekį didinti.
Jei vaiką pykina, tikėtina, kad jis nenorės gerti gryno vandens. Tokiu atveju reikėtų duoti skiesto negazuoto mineralinio vandens, švelnios arbatos. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan. Jei auginate darželinuką, reikia būti pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekcija jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Ką valgyti, kai vaikas vemia?
Pirmosiomis valandomis po vėmimo tinka vadinamoji „BRAT“ dieta (angl. Bananas, Rice, Applesauce, Toast) - tai bananai, ryžiai, obuolių tyrė ir skrebučiai. Taip pat tinka virtos bulvės, liesas vištienos sultinys ar daržovių nuoviras. Jei pykina vis mažiau ir skrandis pradeda priimti maistą, galima po truputį įtraukti daugiau produktų. Maistą valgykite mažomis porcijomis, bet dažniau - kas 2-3 valandas. Puikiai tinka virta daržovių sriuba. Patariama vaikučiui duoti pektinais praturtintus produktus: virtas morkas ar jų košeles, bananus (vienintelis vaisius, kurį galima duoti termiškai neapdorotą).
Kai vaikas pradeda rodyti norą valgyti, tinka įvairūs švelnios tekstūros vaisiai, tarkime, kepti obuoliai, persikai ir kiti. Jei gerklė sutinusi, raudona, maistas braižo gleivinę ir vaikams sunku. Jei valgo obuolį, nuskuskite odelę. Labai tinka įvairios sriubos, neriebūs troškiniai. Jei įprastai rekomenduojama produktų per daug neapdoroti, šiuo atveju - atvirkščiai, reikia žiūrėti, kad maistas būtų minkštas, nes jis lengviau pasisavinamas. Organizmas turi skirti visas jėgas ne virškinimui, o gijimui.
Kai kalbama apie grūdinius produktus, tai jei įprastai rekomenduojami viso grūdo produktai, sergant geriau paprastesni, daugiau apdoroti produktai - balta duona, džiūvesėlis. Bet tai neturėtų būti dideli kiekiai ir jie neturėtų užsitęsti jau pasveikus. Jei vaikas nenori valgyti, tikėtina, kad suvalgius jam nevirškins. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Ką reikėtų vengti:
- Sergančiam vaikui stengiamės neduoti laktozę turinčio maisto - pieno produktų.
- Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
- Svarbiausia neduoti jokių pieno produktų, jei vaikas vemia, nes jie tik skatina vėmimą.
- Jei yra tik aukšta temperatūra, bet nėra viduriavimo, vėmimo, tinka ir skiestos sultys, bet jas reikėtų stipriai atskiesti - daugiau nei pusė per pusę.
- Reikia pabrėžti, kad itin rūgštūs produktai dirgina gleivinę, todėl juos vartoti reikėtų protingai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų vėmimas praeina per 1-2 dienas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti rimtesnės ligos požymis. Vėmimas dažniausiai praeina be rimtų pasekmių, tačiau organizmui reikia laiko atsigauti. Kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebite šiuos dehidratacijos požymius: neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda. Timptelėkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis.
Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas). Jei vaikas vangus, apie pasilikimą namie net kalbos būti negali. Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų. Šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas. Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis.
Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui - apendicito. Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi. Jei vėmimas dažnas ir trukdo gerti ar valgyti, gydytojas gali skirti vaistų nuo pykinimo (pvz., domperidono ar ondansetrono). Žinoma, geriausia būtų vesti į priėmimą arba susiskambinti su vaiko gydytoja. Neklausykit vyro. Kaip suprantu vaikas jau vangus. O tai nieko gero. Veskit į priėmimą arba kvieskit greitąją.
Medikamentai ir bendroji priežiūra
Vaikų ligų gydytoja S. Karosienė teigia, kad "Smecta" - vaistas, kuris apsaugo žarnyną ir neleidžia vandeniui pasišalinti iš organizmo. Be to, jis pašalina toksinus, kurie susidaro žarnyne, tuo pačiu pagreitina sveikimą ir pagerina ligonio būklę. "Smecta" - pakankamai saugus vaistas, kuris Amerikoje naudojamas virš 20 metų. Jį patartina naudoti pagal instrukciją. Iki metų amžiaus mažyliui užtenka vieno miltelių pakelio. Šį preparatą galima dėti į maistą, pvz. mažylio košę. "Smectą" galima vartoti tokiais atvejais, kai pastebime ryškius simptomus - dažną vėmimą, tuštinimąsi. Vaikas, kuris jau nemažas, jei turite, galite suduoti Kreono (virškinimo hormonai) trečdalį kapsulės ir virintos arbatos, bet be mėtos, gali gurkšnoti po šaukštelį.
Daugelis tėvų klausia: „O ką daryti, kad vaikas nustotų vemti ar viduriuoti?“. Deja, stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame, arba ne. Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų, naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas - tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek, kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas, persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Prevencija
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai. Pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
