Lietuvos vaikų ir jaunuolių emocinė savijauta šiandien kelia nerimą - vidutinis vaikų savijautos balas, jų pačių vertinimu, siekia vos 6,2 balo iš 10-ies. Vaikai nurodo pasigendantys saugumo mokykloje bei internete, taip pat norėtų daugiau dėmesio praktinių įgūdžių ir emocinės savijautos ugdymui. Emocinės sveikatos stiprinimas ne veltui tituluojamas svarbiausia šių dienų aktualija, o apklausos rezultatai rodo, kad ši sritis ypatingai rūpi ir pačiam jaunimui.

Spaudimas mokykloje, nežinojimas, kaip kovoti su liūdesiu, pykčiu, baime ir nerimu bei patyčios yra didžiausi iššūkiai vaiko gerovei. Pastebima, kad vaikams kartais prireikia laiko, kol jie išdrįsta kreiptis pagalbos tiesiogiai, todėl jiems svarbu turėti prieigą prie patikimos informacijos. Reaguojant į šiuos poreikius, „Vaikų linija“ sukūrė ir nuolat plečia aktualių temų skyrių savo svetainėje, kuris vaikams padeda pažinti savo jausmus, rasti atsakymų į rūpimus klausimus ir pajusti, kad jie nėra vieni.
Vaiko raidos tyrinėtojai atskleidžia, kad vaikas, būdamas vos 3-5 metų amžiaus, žaisdamas noriai imasi įvairiausios pažintinės veiklos, o žaidimo metu gautos patirtys greitai ir lengvai „įsirašo“ vaiko atmintyje. Žymus žaidimų pedagogikos pradininkas Friedrichas Froebelis teigė, kad tinkamai parinktas žaidimas padeda vaikui susipažinti su pasauliu, jį suprasti ir spręsti konfliktus. Savo ruožtu psichologas Levas Vygotskij pabrėžė, kad žaidžiant vystosi keturios pagrindinės sąmonės funkcijos: mąstymas, vaizduotė, siekimas įgyvendinti savo sumanymus ir gebėjimas apibendrinti.

Kuriant ryšį su vaiku bene svarbiausia užtikrinti vaikui jausmą, kad jis savo tėvams kelia džiaugsmą ir yra mylimas. Kai vaikai jaučia ryšį su savo tėvais, jie mokosi mylėti save ir kitus, nebijo nusivilti. Mokslininkai teigia, kad kūdikystėje mažyliui bendraujant su tėvais besiformuojančios smegenų jungtys išlieka visam gyvenimui, todėl ypač svarbu bent pirmaisiais kūdikio metais jį kuo dažniau glausti ir nešioti.
Visgi, tėvystė yra sudėtingas procesas. Dažnai kyla situacijų, kai emocijos tampa nekontroliuojamos, o vaiko norai viršija nustatytas ribas. Tokiais atvejais svarbu neignoruoti vaiko kūno kalbos. Jūs galite nepritarti vaiko elgesiui, bet negalite kritikuoti paties vaiko. Labiausiai tokį vaiką gydančiu tampa tėvų supratingumas ir jų pačių emocinis stabilumas.
| Veikla | Nauda vaikui |
|---|---|
| Aktyvus klausymas | Didina pasitikėjimą suaugusiais |
| Žaidimai su tėvais | Stiprina emocinį intelektą |
| Saugumo užtikrinimas | Mažina baimę ir nerimą |
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda atpažinti Jūsų įrenginį ir pagerinti interneto svetainės funkcionalumą. Slapukai nėra virusai; mes juos naudojame siekdami individualizuoti Jūsų naršymo patirtį. Jūs galite valdyti slapukus per savo naudojamos naršyklės nustatymus pasirinkdami, kuriuos slapukus norite priimti.