Gimę mylėti: Sergio Castellitto filmas apie meilę, karą ir motinystę
Viena aktorių darbo ypatybių - kartais ekrane neatpažįstamai pasikeisti.
Šiandien Lietuvos kino teatrus pasiekusiame Italijos aktoriaus ir režisieriaus Sergio Castellitto filme „Gimę mylėti“ (ital. „Venuto al Mondo“) galite išvysti kone dviem dešimtmečiais pasendintą Penelopę Cruz.
Žinoma, pokyčiai nėra tokie radikalūs, kaip jos kolegos Brado Pitto filme „Keista Bendžamino Batono istorija“, bet daugeliui bus išties neįprasta matyti Ispanijos rožę kiek pavytusią.
Nuolat jaunyste ir gyvybe filmuose švytinti moteris šįsyk suvaidino savo heroję, vienišą motiną Gemą skirtingais laikotarpiais.
Vaidindama moterį praeityje, P.Cruz atrodė žydinti ir gundanti, tokia, kokią žiūrovai yra pratę matyti ją daugelyje filmų.
Tačiau „dabarties“ herojė Gema yra išvargina gyvenimo ir jo išbandymų, tad žiūrovai taip pat galės pamatyti pražilusią P.Cruz su pakritusia veido oda ir raukšlelėmis apie akis.
Beje, filmuodamasi juostos „Gimę mylėti“ scenose Sarajevo oro uoste aktorė atrodė išties nepanaši į save - laisvalaikio drabužiai ir patrumpintų, pražilusių plaukų perukas sukliudė daugeliui pažinti garsią 38-erių Ispanijos aktorę.
Kaip kalbėjo šiuo metu antrojo kūdikio su sutuoktiniu, aktoriumi Javieru Bardemu besilaukianti P.Cruz, drama „Gimę mylėti“ - tarsi odė motinystei.
„Šis filmas atiduoda pagarbą visoms motinoms, jų ryšiui su vaiku.
Manau, kad moteris, kuri nenori turėti vaikų, gali būti laiminga ir be jų.
Tačiau ta, kuri jų trokšta, negali be vaikų jaustis pilnavertė.
Visa tai supratau tik tuomet, kai pati tapau motina.
Būtent tai padėjo suvokti tuos gilius jausmus, kuriuos patiria Gema negalėdama turėti vaikų.
Aš jos nesigailėjau, aš ją supratau“, - apie savo heroję laikraščiui „The Guardian“ kalbėjo P.Cruz.
Pagal naujosios S.Castellitto juostos „Gimę mylėti“ scenarijų P.Cruz herojė, vieniša motina Gema, kankinasi prisimindama jaunystės įvykius, kuomet jai teko išsiskirti su mylimuoju ir jos vaiko tėvu.
Nors dabar ji gyvena patogų gyvenimą Romoje, šešiolikos metų senumo įvykiai, neduoda Gemai ramybės.
Filmo „Gimę mylėti“ anonsas:
Kino kūrėjas dar sykį pasikviečia savo ilgametę draugę ir jie kartu kviečia žiūrovus pasinerti į meilės, neapykantos, aistros, išdavysčių kupiną kelionę, kurioje bus galima atrasti šio nepriekaištingo širdies jausmo apibrėžimą, savo akimis pamatyti dviejų žmonių santykius prasidėjus karui bei galbūt atrasti savyje jėgų atleisti artimam už praeityje padarytas klaidas.
Džema visą gyvenimą mylėjo Diegą - fotografą, kuriam ji yra dėkinga už sūnų.
Kartu su paaugliu sūnumi Pietru moteris keliauja į Sarajevą, kuriame kažkada ir vystėsi jos ir Diego meilė.
Atvykusi į miestą Džema sugrįžta į praeitį - košmarai ir karo pasekmės tarsi vėl prieš jos akis, o kartu ji pamato savo mylimąjį.
Naujais atsiminimais moteris pradeda jausti stiprų kadaise buvusi ryšį tarp jos ir Diego, o kartu bando ištaisyti visas buvusias klaidas.
Juostos scenarijaus dėka viso filmo metu nagrinėjamos dvi svarbios žmogui sąvokos - meilė ir pareiga.
Vis dėlto siužetinėje linijoje labiau dominuoja amžinos meilės motyvas.
Graži ir jausminga pradžia, sunkus vidurys bei galiausiai - santykių su artimų žmogumi pergalė.
Tokiu būdu kūrėjas pateikia žiūrovui pavyzdį, kaip galima kovoti dėl brangiausio ir artimiausio žmogaus dėmesio, kaip yra sunku išlaikyti visą laiką prie savęs partnerį ir kokios yra priežastys, nulemiančios tarpusavio santykių ateitį.
Visa tai pateikiama gana šaltomis spalvomis, kartais niūri ir pesimistiškai nuteikianti atmosfera kelia šiurpulį, bet vaizdžiai parodomos jaunų žmonių vertybės priartinamos prie realios tikrovės, kuri dominuoja ir šiais amoraliais laikais.
Scenariistas atsako į klausimą, ar meilė gali būti amžina ir kokia ji yra tikrame gyvenime, kokia gali būti kova dėl šio jausmo ir kartu koks jis yra saldus.
Viskas vyksta sunkiu laikotarpiu, kai į Sarajevą atėjo mirtį nešantis karas.
Vaizdingai pateikiamas fonas yra tam tikra metafora.
Žiauri realybė ir meilė susipina į vieną didelį vaizdą, kai ekrane matome juodai baltas spalvas.
Kartu prie to prisideda ir kai kurie populiariosios kultūros motyvai.
Puikus pavyzdys - roko muzikos legenda, kultinės „Nirvanos“ lyderis - Kurtas Cobainas.
Jo ant sienos pakabintas portretas nėra atsitiktinis - tai tarsi užuomina, jog net ir mirtis negalės nugalėti jo gyvavimo širdyse tų, kurie jį myli.
Filme viskas vyksta tokiu pačiu principu kaip ir muzikos atlikėjo gyvenimas.
Simboliškai matomas karas bei jo padariniai visuomenei, žmonių mentaliteto pasikeitimas, naujos tendencijos kultūroje.
Ištikimybė ir draugystė - dar vienos svarbios juostos sudedamosios dalys, be kurių filmas būtų tiesiog neįdomus, monotoniškas, be intrigos.
Intriga vis dėlto yra ir iki pat juostos galo visi taškai sudedami ant „I“ - išsisprendžia siužetinės linijos sukti manevrai, viskas tampa aišku, priežastys paaiškinamos veikėjų veiksmais.
Dialogai stiprūs, nėra banalių pokalbių, gyvenimiškas minčių išdėstymas.
Patikti turėtų ir tai, jog sekso scenos pateikiamos labai paprastai, nėra jokio meniškumo, jokios erotikos, tiesiog buitiniu būdu atveriamos intymumo durys į veikėjų gyvenimą.
Svarbiausia, jog nejaučiamas nuobodulys, veiksmas įsibėgėja labai lėtai, tačiau jau atėjus viduriui intriga nugali, prasideda apmąstymai.
Scenarijaus minusas - tai, jog veikėjai nėra per daug išdirbti, tik techniškai susendinti atrodo labai natūraliai.
Susipažinti su jais tenka minimaliai, o ir jų likimai kelia daugelį klausimų, bet vis dėlto tai stiprų vidų turinti juosta, kurį neša savyje stiprų poveikį.
Juostos garso takelis turi didelę įtaką visam filmui.
Nustebina, o kartu tiesiog verčia ploti seanso metu išgirstas paties Kurto Cobaino balsas.
Grupės Nirvana lyderis ne tik iškeliamas kaip simbolis filmo metu, tačiau ir skambant melancholiškai dainai „Something in the way“ kelia vis didesnę pagarbą kūrėjams.
Daug staigių ir pagal atmosferą tinkančių kompozicijų, o kartu ir žinomų atlikėjų dainos kaip Briuco Springsteno „I wanna marry you“.
Pastebimas ir puikus montažas, kurio dėka siužetinės linijos detalės renkamos kaip dėlionė.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai šiek tiek erzina akis - operatoriaus darbas.
Per staigūs kameros momentai susilieja ir žiūrovui tai tik trikdo peržiūros metu susikaupti, nes akis veikia toks filmavimo būdas.
Grimas prisideda prie didesnių pliusų.
Retai galima pamatyti taip meistriškai susendintus personažus.
Gera aplinka, dekoracijos, karo veiksmai ir purvas, dominuojantis viso filmo metu, pateikia atmosferą, puikiai priartintą prie tų realių įvykių, kai Sarajevas buvo bombarduojamas ir dieną, ir naktį.
Filmo žvaigždė ir režisieriaus gera draugė Penelope Cruz išties yra įspūdingo grožio moteris, tačiau dažnai savo filmuose ji per daug įsiliepsnoja, jog vaidyba atrodo per daug nenatūrali.
Žinoma, ji aistringos natūros moteris, kuri gali įkaitinti vien savo kalbomis bet kokį vyrą, tačiau šiame filme ji sau leido per daug.
Isteriškai nestabilus veikėjos portretas, kuriam yra sunku prijausti ir patikėti, jog ji išties myli savo ekrano partnerį.
Pagrindinio vyriško vaidmens atlikėjas, talentingasis ir kartu dar nelabai įvertintas Emilie‘is Hirschas, puikiai susidoroja su savo užduotimi.
Labai atidirbtas veikėjas, tik, deja, scenarijaus dėka jis buvo atskleistas per mažai.
Adnanas Haskovicius, pasirodantis kaip geras įsimylėjėlių draugas Goiko.
Labai charizmatiškai pateikia save.
Jo veikėjas kartais sugeba užtemdyti pagrindinę porą, o tai yra smagu, malonu, netikėta.
Trys savarankiški personažai sugeba padaryti didelį darbą šiai juostai, jų dėka dar didesnis malonumas kyla peržiūros metu.
„Gimę mylėti“ - tai šalta, o kartu - karšta juosta apie pasitikėjimą, draugystę, nuoskaudas ir meilės jausmo savotišką išreiškimą.
Filmas kupinas mįslių, į kurias siužetinės linijos eigos metu maloniai atsako pats kūrėjas, o kartu ir pavyzdžių, kaip galima pakeisti savo požiūrį į tam tikras situacijas meilės fronte, kai galima atleisti ir susitaikyti.
Šis kūrinys apie gyvenimą ir pačią gyvybę, kurios kartais neįvertina žmonės.
Bendras vertinimas: 8/10
Ispanijos perlu neretai vadinama aktorė Penelope Cruz ne tik stulbinanti moteris, puiki aktorė, bet ir visai neprasta dainininkė.
Jau vasario 22 dieną Lietuvos kino teatrus pasieksiančiame Italijos aktoriaus ir režisieriaus Sergio Castellitto filme „Gimę mylėti“ (ital. „Venuto al Mondo“) vaidinusi tamsiaplaukė visai neseniai pasirodė dainininko Miguelio Bose dainos „Decirnos Adios“ vaizdo klipe.
Šiuo metu antrojo kūdikio su sutuoktiniu, aktoriumi Javieru Bardemu besilaukianti 38-erių P.Cruz - išties talentinga aktorė, turinti puikių vokalinių gabumų.
Kiek anksčiau filmuotame M.Bose dainos vaizdo klipe P.Cruz pademonstravo išpuoselėtą, dar iki antrojo nėštumo turėtą figūrą.
Atlikdama drauge su „Grammy“ statulėlės savininku meilės baladę apie atsisveikinimą, aktorė nepasikuklino ir pamaloninti savo gerbėjų akių - klipe ji pasirodo vilkėdama juodais nėriniuotais apatiniais.
„Penelope nuostabiai dainuoja ir, kas svarbiausia, ji į savo balsą įdeda daug savęs ir savo jausmų, juolab tai jai labai patinka.
Tiesa, ši daina nėra pirmoji, kuomet P.Cruz demonstruoja savo švelnų ir jausmingą balsą, ji taip pat dainavo Pedro Almodovaro 2006-ųjų filme „Sugrįžimas“ bei romantiškame 2009-ųjų miuzikle „Devyni“.
Neabejojama, kad netikėtas dainos „Decirnos Adios“ atlikimas aktorės gimtojoje Ispanijoje šį kūrinį kilstelės į aukščiausias topų eilutes.
Penelope Cruz dalyvauja paskutinio Sergio Castellitto filmo „Venuto al Mondo“ pristatyme
tags: #gime #myleti #sergio #castellitto
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
