Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur informacijos srautai užplūsta iš visų pusių, ypač svarbu skirti dėmesį vaikų emociniam ugdymui, mokyti juos dėkingumo, pagarbos ir gebėjimo suprasti save bei kitus. Šiame straipsnyje apžvelgsime tarptautinę „Ačiū“ dieną, emocinio intelekto svarbą, praktinius tėvystės patarimus ir etiketo taisykles, kurios padeda vaikams augti atsakingais, mandagiais ir laimingais asmenimis.
Sausio 11 d. švenčiama Tarptautinė žodžio „AČIŪ“ diena. Pasaulinė žodžio „AČIŪ“ diena atsirado JTO ir UNESCO iniciatyva, pabrėžiant šio žodžio universalumą ir svarbą. „AČIŪ“ - tai mandagiausias žodis bet kokia pasaulio kalba.
Šią dieną visame pasaulyje žmonės kviečiami sustoti ir pagalvoti, kam jie norėtų padėkoti. Lietuvoje taip pat vyksta įvairios akcijos. Šių metų sausio 6-13 dienomis viena ugdymo įstaigos bendruomenė prisijungė prie „AČIŪ“ akcijos, kurios metu Šiaulių V. ugdymo įstaigoje buvo sukurtas „AČIŪ stendas“. Kiekvienas vaikas pasakė, kam nori padėkoti ir už ką. Vaikai dėkojo mamai, tėčiui, broliui, sesei, draugams, auklėtojai, seneliui, močiutei ir net šuniukui.
Dėkingumo jausmas buvo sustiprintas ir per partnerystę su kitomis įstaigomis. „Nykštukų“ grupės vaikai, auklėtoja ir socialinė pedagogė vyko į Šiaulių V. Kudirkos progimnaziją. Vaikai su priešmokyklinės grupės ir 2 klasės mokiniais smagiai žaidė, šoko, apsikeitė „padėkos delniukais“, vaišinosi arbata ir vaikų keptais sausainiais. Nuoširdus AČIŪ socialiniam partneriui, Šiaulių V.

Vaikams, turintiems gerai išsivysčiusį emocinį intelektą, daug lengviau suprasti kitus ir save. Tai padeda jiems geriau kontroliuoti save ir sąmoningai valdyti savo elgesį. Mokymasis atpažinti ir valdyti emocijas yra esminis žingsnis link harmoningos asmenybės ugdymo.
Šiuolaikinės technologijos leidžia ugdyti emocinį intelektą ir nuotoliniu būdu. Virtualus kursas - emocijos super jėga! - skirtas tam, kad vaikai galėtų mokytis emocijų reguliavimo technikų, padedančių susidoroti su nerimu ir stresu. Įtvirtinamos pamokos, ugdančios gebėjimą matyti save iš šalies, užjausti ir būti dėmesingiems kitiems.
Mokytis su mumis linksma! Kursai vyksta per „Zoom“ platformą, prie kurios galima prisijungti iš kompiuterio, planšetinio kompiuterio ar telefono. Grupėse po 8 mokinius, vaikai gali bendrauti ir atlikti užduotis kartu. Tėvų atsiliepimai apie šiuos užsiėmimus yra labai teigiami:

HEART (angl. „Healing and Education Through the Arts“) - tai įvairias meno rūšis integruojanti psichosocialinė programa, skirta vaikams nuo 3 iki 18 metų amžiaus. Programa padeda vaikams suvokti ir parodyti jausmus, išgyvenimus ar idėjas emociškai palankioje aplinkoje, kurioje galima bendrauti su bendraamžiais ir gauti rūpestingą suaugusiųjų priežiūrą. HEART užduotys nuotaikingai ir linksmai įtraukia vaikus į skirtingas veiklas, kurių esmė - procesas, o ne pasiektas rezultatas.
Įvairios meno rūšys, tokios kaip piešimas, tapyba, lipdymas, muzika, šokis ir judesys, vaidyba ir istorijų pasakojimas, raiškusis skaitymas, tinka kuriant vaikų fantaziją lavinančius žaidimus. Žaidimai yra natūrali vaikų kalba. Žaisdami vaikai pasitelkia savo kūrybiškumą, lavina vaizduotę, vikrumą, kognityvinius gebėjimus bei stiprina emocinį atsparumą.
HEART užsiėmimuose per paskutinius 10 metų iš viso jau yra dalyvavę daugiau nei 1 milijonas vaikų iš 30 skirtingų pasaulio šalių. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, įgyvendindama HEART programą Lietuvoje, organizuoja programos mokymus asmenims, dirbantiems su vaikais.
Specialistai dalijasi įžvalgomis:
Dažnai suaugusieji stebisi, kodėl vaikai nuleidžia akis, žiūri į grindis, bet ne į akis, arba pasakydami mandagias frazes, nepakelia akių pasižiūrėti, kam tai sako. Tai nėra natūralus žmogaus elgesys. Vaikai natūraliai yra smalsūs ir linkę žiūrėti į žmonių veidus, į akis. Tačiau tokio elgesio jie išmoksta, dažnai dėl suaugusiųjų reakcijų, kurios kelia blogus jausmus arba rodo dėmesio trūkumą.
Vaikai atpranta žvelgti kitiems į veidus keliais būdais. Pirmasis - suaugusiųjų reakcija, kuri vaikui nekėlė teigiamų jausmų. Pavyzdžiui: pasižiūri į žmogų, o šis iškiša liežuvį. Vaikas išmoksta vengti tokio žmogaus. Jei tokių nedraugiškų žmonių pasitaiko keli ar net daug, vaikai išmoksta atprasti žvelgti kitiems į veidus. Kitas būdas - suaugusieji rodo savo pyktį, nukreiptą į vaiką, net nepaaiškindami, ką su tuo vaikui daryti. Jei tokios situacijos kartojasi, vaikai išmoksta vieno - nustoti žiūrėti į akis.
Vaikams svarbu, kad būtų matomi, kad jaustų ryšį. O jei net nepažvelgia, tik ranka pamoja - „netrukdyk“? Ką išmoksta vaikas? Kad jis nevertas, kad kas žiūrėtų, kreiptų dėmesį. Tuomet jis suranda savų užsiėmimo būdų, nebekreipia dėmesio į suaugusiuosius. Jeigu vaikas nuolat jaučiasi nematomas, tai gali lemti, kad jis tampa vis mažiau pastebimas, net nyksta. Jei esi nematomas, tau nebūtina paisyti kitų - juk tavęs vis tiek nemato. Kiek vaikų namuose ar mokyklose jaučiasi nematomi? Dažnai suaugusieji pradeda matyti vaiką tik tada, kai šis tampa nepatogus.
Pats pirmasis patarimas, kaip išugdyti akis į akis žiūrintį, pasitinkantį žmogų: priimkime ir mylėkime vaiką tokį, koks jis yra. Kuo dažniau jam bus maloniau pažvelgti mums į akis, tuo dažniau jie ir žiūrės. Akių kontaktas yra būtina informacija, gyvenant tarp žmonių. Tam, kad vaikai matytų mus ir žvelgtų į mus noriai - matykime juos. Sužinokime, kas jie yra, kaip jaučiasi, kas jiems patinka, kas ne. Elgesys yra tik paviršinė vaiko būsenos išraiška. Jei matome giliau - nepuolame taisyti elgesio, o pasidomime, kaip vaikas jaučiasi. Jei norime, kad vaikai žinotų, jog svarbu žvelgti į akis, perduokime tai kaip vertybę. Rodykime, kad mums gera žvelgti vaikui į akis. Žvelkime į akis, sveikinkimės ir su nepažįstamais.
Svarbu stebėti vaiką - ar patinka žvelgti į akis, ar vaikas jaučiasi droviai. Jei vaikui drovu - nespoksokite įdėmiai, tačiau akių kontaktą palaikykite. Nereikalaukite, kad žiūrėtų į akis tuomet, kai jūs pykstate, baratės. Jūsų akys tuomet žaibuoja, juk nenorit, kad tie žaibai nutrenktų jūsų vaiką? Nuo to, kaip bendraujame ir kokį ryšį palaikome, priklauso, kaip vaikai jausis. Kuo draugiškesnėje visuomenėje gyvensime ir labiau ja džiaugsimės, tuo geriau jausimės.

Daugelis tėvų susiduria su vaikų motyvacijos trūkumu. Vaikai dažnai nežino, ko nori, ir neturi aiškių tikslų, nes viskas atrodo lengvai pasiekiama „čia ir dabar“. Svarbiausia taisyklė - neapgaudinėti savęs ir nekopijuoti kitų sėkmės ar laimės. Mokytis iš nesėkmių yra būtina, o kartais tiesiog nepasiseka ir tai yra normalu.
Tėvams sunku susivaldyti ir nebandyti vaikų motyvuoti dovanomis ar grasinimais apie ateitį. Tačiau svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi, o ne tik turėtų gerą darbą. Pirmoji užduotis - išsiaiškinti, ko vaikai nori (artimieji ir tolimieji tikslai) ir išmokyti juos surasti bei suprasti savo norus.
Vienas iš būdų skatinti savęs pažinimą ir motyvaciją - teigiamų emocijų žurnaliukas. Kadangi neigiamos emocijos prisimenamos ilgiau, reikia stengtis, kad būtų kuo daugiau teigiamų patirčių. Gyvenimas yra kupinas siurprizų - reikia daug bandyti, klysti ir rinktis. Net ir niūriausius asmenis teigiamos emocijos anksčiau ar vėliau aplankys. Kai jos aplanko, galima vienu ar dviem sakiniais užsirašyti su tuo susijusį veiksmą ar įvykį. Pavyzdžiui, vaikai rašo: „Po koncerto man draugai plojo, jaučiausi kieta“, „išmokau važiuoti dviračiu be papildomų ratukų, užaugau“, „Mama apsiverkė iš džiaugsmo, kai jai padarėm vaisių ir uogų kokteilį jos dienos proga, buvo labai šilta širdelėje“, „Tėtis nufotografavo ir pagyrė mano piešinį“.
Žurnaliuko vertė ta, kad jis leidžia susisteminti, kokių veiksmų metu, su kokiais žmonėmis patiriamos teigiamos emocijos. Kai vaikai jaučiasi blogai, po nesėkmių, pervartyti žurnaliuką ir paskaityti padeda prisiminti teigiamas emocijas. Aišku pastebima, kad daiktai retai sukelia tas emocijas, kurios užrašomos. Veikiau su naujais daiktais susiję potyriai ir įgūdžiai.

Vyresniems vaikams galima pasiūlyti vesti idėjų žurnaliuką telefone. Iškilus minčiai, kaip kažką išspręsti, ar pastebėjus, kas nepatinka ir ką norėtųsi pakeisti, visa tai užsirašyti. Tai padeda suprasti, kas patinka ar nepatinka, ko nori. Nors didelė dalis tokių idėjų gali likti neįgyvendintos, kai kurios gali tapti nauju pajamų šaltiniu, verslo idėja ar patarimu. Svarbu, kad šios idėjos parodo, kas nuolat sukasi mintyse ir padeda formuoti asmenybę.
Leidžiant laiką su vaikais - rekomenduojama bent 20 minučių su kiekvienu - svarbu nesimokyti, nebent to nori pats vaikas. Verčiau bandyti sudominti, sukelti nuostabą ir smalsumą. Kai smalsu, įdomu, nuostabu, malonu - kyla motyvacija. Kai yra motyvacija, galima dirbti. Pavyzdžiui, norint būti muzikos mokytoju, reikia pačiam išmokti groti; norint daug keliauti, pradžioje reikia išmokti pasaulio šalis.
Angliškas žodis „grit“ (mental ištvermė) yra labai svarbus. Tai savybė, kurią tėvai vertina ir stengiasi ugdyti savo vaikams. Nors sunkus darbas dažnai nėra malonus, baigus jį - smagu. Svarbu girti ir džiaugtis baigtais vaikų darbais. Svarbiausia - lygintis su savimi, koks buvai vakar, o ne su kažkuo kitu - šiandien. Gebėjimai ir žinios auga eksponentiškai, kai nuosekliai tobulinami.
Galima taikyti Pareto taisyklę (80% rezultato pasiekiama su 20% pastangų). Nereikia siekti tobulumo visur. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog nereikia darbų daryti atmestinai, bet ir nebūtina visada siekti maksimalaus rezultato. Kartais geriausia yra „Good enough“.
Mokantis su vaikais, svarbu nesukelti neapykantos dalykui. Yra daug nuostabių išteklių, tokių kaip „Zearn“, „Beast Academy“, „Third Space Learning“ ar „Khan Academy Kids“, kurie padeda mokytis žaidybine forma. Mokymosi metu reikia akcentuoti, kad po truputį pridedant žinių ir gebėjimų prie jau esamų, vyksta augimas. Vaikai mėgsta realius pavyzdžius, kaip kažkas veikia.
Pamokėlės namuose turėtų būti trumpos - nuo 5 iki 15 minučių. Net ir kai vaikas nori mokytis toliau, vėliau jis gali supykti, pavargti ar tapti irzlus. Dažnai reikia grįžti prie jau buvusių temų, jas „pagilinti“. Žmogus mokosi, prie jau esančių žinių „prilipdydamas“ naują informaciją. Kuo daugiau žmogus mokosi, tuo labiau fiziškai kinta jo smegenų struktūra, „adaptuojasi“ prie reikalavimų (neuroplastiškumas). Šis procesas vyksta lėtai, todėl dažnos, trumpos, asociatyvios pamokėlės su vis kažkuo naujo tobulina visą sistemą.
Sunkiausia - nevengti sunkumų. Kai kurios temos yra nuobodžios ar tikrai sunkios. Vaikas gali norėti jas „iškalti“. Tokias temas reikėtų atidėti ir vis priminti, kol nebelieka pykčio. Galiausiai vaikas išmoksta ir juokiasi prisiminęs, kaip buvo sunku. Leidžiama vaikams pajausti, kad ir suaugusieji daug ko nežino, bet gali sužinoti. Nėra gėda leisti vaikui laimėti, jei tik jis stengiasi. Jei nesiseka, svarbu identifikuoti priežastį ir ją taisyti. Leidžiant laiką su vaiku, mokant ir mokantis kartu, galima jį labiau pažinti. Akimirkos kartu yra brangios. Svarbu sužadinti smalsumą, kad žinios žavėtų, vengti ašarų ir neruošti genijų.
Etiketas - tai elgesio normos, kurios padeda žmonėms sąveikauti su kitais, parodyti pagarbą ir kurti harmoningus santykius. Nors etiketas dažnai siejamas su suaugusiųjų pasauliu, vaikai taip pat turi išmokti svarbias taisykles, kurios formuoja jų bendravimo ir socialinio elgesio pagrindus. Tinkamai išmokytas etiketas gali padėti vaikams augti pasitikintiems savimi, gerbiantiems kitus ir gebantiems kurti gerus santykius su aplinkiniais. Šiame skyriuje aptarsime pagrindines etiketo taisykles, kurias svarbu mokyti vaikus nuo pat mažens, kad jie augtų atsakingais, pagarbiais ir mandagiais žmonėmis.
Pirmiausia vaikai turi išmokti pagarbos kitiems svarbą. Tai apima tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių pagarbą. Pagarba kitiems - tai ne tik geras elgesys, bet ir nuoširdus dėmesys, atidumas ir gebėjimas klausytis. Vaikai turi suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo vertę, nuomonę ir jausmus. Vaikus reikia mokyti sveikinti žmones, žiūrėti į akis kalbant, atsakyti mandagiai ir pasisveikinti, kai susitinka su kitais.
Tinkamas kalbėjimas yra viena svarbiausių etiketo dalių. Vaikai turi išmokti naudoti paprastas, tačiau svarbias frazes, tokias kaip „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir „prašom“. Tai ne tik rodo gerą auklėjimą, bet ir suteikia vaikams pasitikėjimo savo santykiuose su kitais. Skatinkite vaikus naudoti „prašau“ ir „ačiū“ tiek namuose, tiek viešoje erdvėje. Padėkite jiems suprasti, kad malonūs žodžiai atveria duris į draugiškus santykius.
Teisingas elgesys prie stalo yra viena iš pirmųjų etiketo taisyklių, kurių turi išmokti vaikai. Tai apima taisykles dėl valgymo manierų, stalo įrankių naudojimo ir mandagaus elgesio valgant. Vaikai turi išmokti valgyti tyliai, be triukšmo, laikyti stalo įrankius teisingai, neskubėti ir nepertraukinėti kitų. Praktikuokite valgymą kartu su vaiku, parodykite, kaip naudoti įrankius ir kaip valgyti. Paaiškinkite, kad prie stalo svarbu būti dėmesingiems ir mandagiems.

Vaikai turi išmokti gerbti kitų asmeninę erdvę. Tai reiškia, kad jie turi suprasti, kada galima prisiliesti prie kito žmogaus, o kada reikia gerbti jo norą būti atokiau. Asmeninės erdvės ir privatumo pagarba yra svarbios tiek santykiuose su šeima, tiek su draugais ir kitais žmonėmis. Paaiškinkite, kada ir kaip yra tinkama susisiekti su kitais, pavyzdžiui, nešališkai pasikliaunant žmonėmis ir nesikabinti jiems į asmeninę erdvę.
Klausymasis yra labai svarbi etiketo dalis, nes tai rodo, kad vaikas vertina kitų nuomonę ir skiria dėmesį. Vaikai turi išmokti ne tik kalbėti, bet ir klausytis, kai kiti dalijasi savo mintimis, jausmais ar pasakojimais. Tai padeda kurti sveikus santykius ir moko pagarbaus bendravimo. Skatinkite vaiką klausytis, kai kalba kiti, ir parodykite pavyzdį. Kai vaikas kalba, išmokykite jį laukti, kol baigs kalbėti kitas.
Bendradarbiavimas ir padėjimas kitiems yra svarbi dalis, kad vaikai galėtų kurti draugiškus ir sveikus santykius. Mokykite vaikus būti draugiškais, dalytis ir padėti kitiems, nes tai ne tik gerina santykius, bet ir formuoja atsakingą elgesį. Skatinkite vaikus dalytis savo žaislais, padėti bendraamžiams arba padaryti gerus darbus, pavyzdžiui, tvarkyti žaislus ar padėti atlikti namų ruošos darbus.
Vaikai turi išmokti pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti, kai jie padaro ką nors netinkamo. Atsiprašymas yra svarbi savikontrolės ir atsakomybės dalis, kuri padeda sušvelninti įtampą ir išlaikyti draugiškus santykius. Paaiškinkite vaikui, kad, jei jis padarė klaidą ar įžeidė kitą, svarbu atsiprašyti ir išreikšti savo apgailestavimą. Pavyzdžiui, „Atsiprašau, kad taip pasielgiau, tai nebuvo teisinga“.
Mokyti vaikus laiko valdymo ir darbo tvarkos yra labai svarbu. Tinkamai supratę, kaip gerbti laiką, jie išmoks būti punktualūs ir atsakingi, kas yra svarbu tiek mokykloje, tiek vėliau gyvenime.
Trumpi padėkos žodžiai yra paprastos frazės, išreiškiančios dėkingumą už malonų gestą ar pagalbą. Padėkos žodžiai naudojami kasdieninėse situacijose, apimančiose pavyzdžius, kaip „ačiū“, „labai ačiū“ ar „esu dėkingas/-a“. Graži padėka pasiekiama naudojant gražius ir situacijai pritaikytus žodžius. Dėkingumas turi būti išreikštas asmeniškai ir su tikrumu. Pavyzdžiui, „Ačiū už jūsų paramą, tai labai daug reiškia“.
Kai dovanojate dovaną, ypač tokią prasmingą kaip rankų liejimo rinkiniai, turite ne tik suteikti džiaugsmą, bet ir išreikšti dėkingumą. Rankų liejimo rinkinys yra ypatinga dovana, kuri simbolizuoja artumą ir ryšį, todėl geri padėkos žodžiai sustiprina akimirką, susijusią su dovanos įteikimu. Tinkamai parinkti padėkos žodžiai gali būti tokie pat reikšmingi kaip ir pati dovana. Šilti žodžiai papildys dovaną ir suteiks jai daugiau prasmės. Nuoširdus padėkos žodis gali būti tai, kas sukurs tikrą džiaugsmo akimirką.

Kaip žaisti kartu su vaiku ir neįkyriai jį lavinti? Svarbiausia - parinkite tinkamus žaidimus ir pajuskite, kuriuos vaiko gebėjimus kada skatinti, tobulinti.
Stumdyti kaladėlę ar čiulpti kramtuką neatrodo daug patirties suteikiantis užsiėmimas. Ir vis dėlto kūdikiams tai - idealus žaidimas. Štai kelios rekomendacijos:
Tokio amžiaus vaikai jau turi pakankamai motorinių gebėjimų, kad kuo nuodugniausiai tirtų savo aplinką, pradedant pabodusia žaislų dėže ir baigiant virtuvės stalčiais ir svetainės lentynomis. Jie jau moka atsistoti, pasilypėti, pasiekti, nustumti, ištraukti daiktus. Daugumai 1-3 metų vaikų patinka būti tarp vaikų, tik dažniausiai žaidžia ne kartu su jais, o greta jų. Kaip žaisti su šio amžiaus vaikais:

Sparčiai tobulėjantys kalbiniai įgūdžiai žaidimus perkelia į naują lygmenį: svarbu tampa siužetas, istorija, vaidmenys. Vaikai aiškiau suvokia laiką, erdvę, objektų ir veikėjų tarpusavio ryšius. Tai jau leidžia mažiesiems išmokti žaisti ne greta kitų vaikų, o kartu su jais, suvokti kitą žmogų kaip žaidimo partnerį:
Vaikai jau patys žino savo interesus, draugų ieškosi nebe atsitiktinai, o atkreipia dėmesį į jų temperamentą, pomėgius. Kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia vaiko individualumas, tobulėja jo bendravimo įgūdžiai:
Žmonės nustemba, kai prezentavimo mokymuose išgirsta patarimą: „Ištrinkite prezentacijos skaidrę su užrašu „Ačiū už dėmesį“.“ PowerPointo skaidrė su padėka nėra prezentavimo etiketas ir nėra mandagumas. Tai yra publikos dėmesio nukreipimas nuo esmės. Paskutinė prezentacijos skaidrė su užrašu „Ačiū už dėmesį“ pačiam pranešėjui signalizuoja, kad daugiau skaidrių nebebus - suteikia drąsos eiti pas klausytojus net visai nepasiruošus. Publikai dažnai tai yra ženklas, kad kankinanti nuobodi prezentacija pagaliau baigėsi.
Bet apie prezentacijos pabaigą galima pranešti ir be skaidrės. Jau 15 metų prezentavimo mokymuose kartojama: prezentacijos pabaigoje patyręs pranešėjas ne dėkoja, o ragina veikti. Arba teikia pasiūlymą. Arba nurodo artimiausius žingsnius. Nes paskutinė prezentacijos minutė yra tas momentas, kai publika turi šansų įsiminti svarbią informaciją. Jeigu jūs kaip pranešėjas norite įtikinti, įkvėpti ar motyvuoti savo klausytojus, paskutiniame prezentacijos sakinyje raginkite imtis konkretaus veiksmo. Jeigu vadovas savo prezentacijos pabaigoje dėkoja savo darbuotojams už atliktą darbą arba gerus metinius rezultatus - viskas gerai. Reikia padėkoti. Prezentacijų meistriškumo specialistai, mokęsi pas geriausius Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos specialistus, kuria prezentacijų scenarijus ir išskirtines prezentacijų skaidres, veda seminarus apie prezentacijas.