Nėštumo nutraukimas yra kompleksinė medicininė procedūra, susijusi ne tik su fizine, bet ir su psichologine moters gerove. Lietuvoje šios procedūros teikimas ir prieinamumas yra reguliuojami tam tikrais įstatymais, o medicininio mokslo pažanga leidžia rinktis iš kelių metodų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Nors Lietuvoje abortų skaičius mažėja, svarbu, kad moterys turėtų prieinamą ir saugų pasirinkimą.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas, dar vadinamas medikamentiniu abortu, yra procedūra, kurios metu naudojami receptiniai vaistai siekiant nutraukti nėštumą jo ankstyvosiose stadijose. Lietuvoje medikamentinis nėštumo nutraukimas įteisintas nuo 2023 m. sausio 1 d. Šis metodas siūlo keletą privalumų, palyginti su chirurginiu nėštumo nutraukimu, tačiau svarbu suprasti visą procedūros eigą, galimus šalutinius reiškinius ir rizikas.
Vaistinis nėštumo nutraukimas - mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo nutraukimui moters pageidavimu. Dažniausiai skiriama dviejų vaistų - mifepristono ir misoprostolio - kombinacija.

Medikamentinį nėštumo nutraukimą moters noru leidžiama atlikti iki 9 nėštumo savaičių (8 savaitės ir 6 dienos), kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi visus reikiamus dokumentus. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės. Dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki 22 nėštumo savaitės.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas turi keletą akivaizdžių privalumų, lyginant su chirurginiu metodu:

Pirmiausia, dėl nėštumo nutraukimo reikėtų kreiptis į valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą. Gydytojas paaiškins apie nėštumo vystymąsi, Lietuvoje ir pasaulyje naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas.
Gydytojas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Nėštumo laikas yra apskaičiuojamas pagal moters paskutinių mėnesinių datą, jei mėnesinių ciklas buvo reguliarus, arba ultragarsinio tyrimo metodu, jei mėnesinių ciklas buvo nereguliarus arba moteris tiksliai neprisimena paskutinių mėnesinių datos. Jei moteris pastojo gimdoje turėdama gimdos spiralę, ją gydytojas pašalins prieš vaistinį nėštumo nutraukimą. Rh D neigiamoms moterims bus atlikta anti-D imunoprofilaktika.
Gydytojas gali pasiūlyti medicinos psichologo konsultaciją, tačiau ji nėra privaloma ir negali sudaryti kliūčių atlikti nėštumo nutraukimą laiku. Jei moteris ir toliau bus apsisprendusi nutraukti nėštumą, o įvertinus apžiūros, tyrimų ir konsultacijos rezultatus, vaistinis nėštumo nutraukimo metodas bus vertinamas kaip tinkamiausias, gydytojas išrašys receptą specialiems medikamentams įsigyti bei paaiškins kaip tiksliai juos vartoti.
Pirmiausia, jūs vartosite mifepristoną, kad nutrauktumėte nėštumą. Misoprostolį per burną reikia vartoti per 24-48 valandas po mifepristono vartojimo. Dauguma žmonių didžiausią vaisto poveikį pradeda jausti netrukus po antrosios tabletės (misoprostolio) vartojimo.
Kraujavimas įprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po antrosios tabletės išgėrimo, po to keletą dienų gali kraujuoti kaip per menstruacijas, taipogi keletą savaičių gali išlikti nežymus kraujavimas. Medikamentinis nėštumo nutraukimas trunka apie 2-6 valandas po antrosios tabletės išgėrimo, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau. Medikamentinis nėštumo nutraukimas labiausiai primena stiprius menstruacinius skausmus. Skausmo intensyvumas ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Kraujavimo intensyvumas taip pat skiriasi ir priklauso nuo nėštumo trukmės. Vieną ar dvi dienas kraujavimas bus intensyvesnis.

Dažniausi šalutiniai reiškiniai po vaistų vartojimo yra viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, pilvo pūtimas, galvos skausmas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai.
Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Reikia kreiptis skubios pagalbos, jei:
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei reikia papildomos vaistų dozės arba jei nėštumas nenutrūko. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atvejais, kai nėštumas nenutrūksta arba abortas įvyksta tik iš dalies, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Rekomenduojamas pakartotinė gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija praėjus 7-14 dienų po medikamentinio nėštumo nutraukimo. Konsultacijos metu gydytojas akušeris-ginekologas įvertina moters sveikatos būklę ir įsitikina, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas. Gydytojas gali paprašyti, kad atliktumėte nėštumo testą, laboratorinius tyrimus arba ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintumėte, jog nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 dienų, todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.

Atsižvelgiant į tai, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas leidžia moterims nutraukti nėštumą ankstyvoje stadijoje namuose, svarbu pabrėžti, kad tai turi būti daroma tik prižiūrint gydytojui. Rizikos, susijusios su nėštumo nutraukimu namuose be priežiūros, apima ne pilną abortą, infekcijas, sunkiai kontroliuojamą kraujavimą ir nesėkmingą abortą.
Neteisėta ir pavojinga pirkti vaistus nėštumui nutraukti internetu ar iš nepatikimų šaltinių. Mifepristonas Lietuvoje nėra registruotas vaistas, o jo pardavinėjimas socialiniuose tinkluose yra neteisėtas. Prieš skirdamas šiuos vaistus gydytojas įvertina galimą riziką ir komplikacijas, todėl tokių vaistų negalima vartoti savarankiškai.
Nėštumo nutraukimas yra ne tik medicininė, bet ir psichologinė patirtis. Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų, susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena.
Emocinės reakcijos po aborto gali būti palengvėjimas, liūdesys, kaltė, nerimas, depresija. Jei jaučiatės emociškai prastai, prieš apsisprendžiant nutraukti nėštumą, vertėtų atvirai pasikalbėti su partneriu, artimaisiais arba ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos. Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos.

Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Valstybinė ligonių kasa apmoka nėštumo nutraukimą tik dėl medicininių indikacijų - jeigu vaisiaus arba mamos gyvybei gresia pavojus. Kitu atveju moteris už abortą susimoka pati. Pernai 1880 aborto atvejų buvo kompensuota PSDF lėšomis - tam išleista beveik 820 tūkstančių eurų.
Nėštumo nutraukimo kainos privačiose klinikose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutraukimas dažniausia yra pigesnis.
| Nėštumo trukmė | Apytikslė kaina (Eur) |
|---|---|
| Iki 5 savaičių | Nuo 250 |
| Iki 6 savaičių | Nuo 250 |
| Iki 10 savaičių | Nuo 500 |
| Kuo didesnis gestacinis amžius | Brangiau |
Seime kelią skinasi pasiūlymas, kad nėštumo nutraukimas moteriai būtų teikiamas nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Parlamentarai taip pat siūlo aborto tvarką apibrėžti įstatymu, o ne Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tokiam siūlymui pritaria ir dalis Seimo narių, teigdami, kad tai būtų pažangios valstybės žingsnis. „Pasikeitus ministrui ar ministrui, o mes žinom, kad ministrai keičiasi per kadenciją ne vieną kartą, labai lengva pakeisti ir galiojančią tvarką. Net neabejoju, kad diskusijos Seimo salėje bus labai karštos“, - sako liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Šis siūlymas sulaukė ir kritikos. Medikai pastebi, kad visuomenėje plinta tendencija nenaudoti kontracepcijos. „Paklausiu: ką naudojat kontracepcijai? Sako: ai, nieko nenaudojam. Tai tada žmogus turėtų atsakyti už pasekmes ir turėtų mokėti už medikamentinį ar chirurginį nėštumo nutraukimą“, - komentuoja gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė. Taip pat ginekologė mano, kad nėštumo nutraukimą reikėtų kompensuoti tuo atveju, jeigu nesuveiktų kontraceptinės priemonės, kaip tabletės ar spiralės.
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę - nuo 5300 iki 2600 per metus. Taip pat mažėja ir 15-17 metų nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičius - 2018 metais tokių buvo 54, o 2024-aisiais - 12. „Lietuvoje gimstamumas mažėja, tai su tuo gali būti santykis, kad ir abortų mažėja. Na, bet ir švietimas, aš manau, turi didelę įtaką“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aimė Dumšienė.
Vaistinis nėštumo nutraukimas kaip teisėta medicininė procedūra Lietuvoje prieinamas jau daugiau nei dvejus metus. Vis dėlto informacijos, ar konkrečiose gydymo įstaigose ši paslauga bus suteikta, kartais rasti sudėtinga. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti.“ Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą.
Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui. Viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše šiuo metu žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Jei pacientė drausta PSDF lėšomis, vizitas, apžiūra, echoskopija nėštumui patvirtinti yra nemokami. Taip pat nemokami visi tyrimai, kurie būtini ruošiantis nėštumo nutraukimui (išskyrus RPR tyrimą - jo kaina yra 4 Eur).
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 metų, yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 metų merginoms reikalingas tik jų pačių sutikimas.
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
tags: #abortas #pakartotinai #ar #reikia #m9keti