Alergija saulei vaikams: simptomai, priežastys ir gydymas
Nors atšilę orai džiugina šiluma ir saulės spinduliais, pastarieji ne visiems sukelia malonias emocijas. Odos perštėjimas ar paraudimas, atsiradusios dėmės, pūslės, ar vabzdžių įkandimus primenantys bėrimai - visai tai gali prognozuoti, jog esate alergiški saulės spinduliams.
Alergija saulei vaikams pasireiškia tokiais pat požymiais kaip ir suaugusiesiems. Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais. Jei pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas.
Saulei atsparių vaikų oda reikalauja ypatingos priežiūros. Kūdikiai ir maži vaikai iki 2 metų amžiaus turėtų būti saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių, ypač pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol jų oda pripras prie saulės ir pamažu įdegs. Karštomis ir saulėtomis dienomis patartina mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jei vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliais trumpomis rankovėmis.
Vaikams gali pasireikšti alergija saulei net ir po kelių valandų trunkančios saulėkaitos, net jei buvo pasinaudota apsauginiu kremu. Vaikui pasireiškiantis bėrimas nuo saulės yra odos reakcija į UVB spindulius. Intensyvumas priklauso nuo odos storio ir melanino kiekio. Vaikų oda yra plonesnė ir švelnesnė nei suaugusių žmonių, todėl jiems labiau pasireiškia padidėjęs jautrumas saulei. Vaikams gali padėti apsauginis kremas nuo saulės su SPF 50. Ištepkite visą kūną ir tai darykite kas 2-3 valandas bei po kiekvienų maudynių.
Alergijos saulei priežastys
Alergija saulei, dar vadinama fotodermatozėmis, yra imuninės sistemos reakcijos į saulės šviesą rezultatas. Ši reakcija gali pasireikšti po ilgo buvimo saulėje arba gali pasireikšti net po trumpesnio poveikio. Imuninė sistema reaguoja, kai oda yra veikiama saulės. Taigi organizmas suaktyvina imuninės gynybos mechanizmą nuo jo, todėl atsiranda bėrimų, pūslių ar dilgėlinės.
Kartais lemiamą vaidmenį atlieka paveldimos savybės, nes ši alergija gali būti perduodama iš tėvų vaikams. Asmenims, kuriems yra lengvi simptomai, gali nereikėti jokių vaistų.
Alergijos saulei priežastys gali būti kelios, jų simptomai skiriasi:
- Idiopatinė fotodermatozė: Tai dažniausia saulės alergijos forma, dažniau pasireiškianti moterims nei vyrams. Paprastai tai prasideda paauglystėje ir dvidešimtmetyje. Simptomai dažniausiai pasireiškia pirmomis ypač saulėtomis dienomis, kai po žiemos laikotarpio mūsų kūnas nesukaupė pakankamo melanino kiekio.
- Fototoksinė reakcija: Kai asmuo naudoja tam tikrus vaistus, kosmetiką ir kvapiąsias medžiagas, jis reaguoja su saule ir sukelia fotoalerginę reakciją. Tai išorinių priežasčių sukelta fotodermatozė, kurią sustiprina tam tikri geriami vaistai arba kosmetikos gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Kai pasireiškia tokia alergija nuo saulės, simptomai būna panašūs į tuos, kurie atsiranda nudegus saulėje: odos skausmas, paraudimas, uždegimas. Kitaip nei nudegimas saulėje, fototoksinė reakcija gali išsivystyti tik pavartojus tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų arba ant odos naudojant tam tikrus tepalus, parfumeriją. Kai kurios daržovės ir vaisiai (petražolės, salierai, žalioji citrina) gamina tam tikrus organinius junginius, vadinamus furokumarinais. Dėl toksiškų savybių jie veikia kaip apsaugos priemonė prieš augalėdžius. Sąlyčio su tokiomis medžiagomis metu žmogaus oda tampa jautresnė UV spindulių poveikiui.
- Fotoalerginė reakcija: Tai ląstelinis imuninis atsakas prieš ant odos patekusius saulės spindulių aktyvuotus junginius. Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia tokie simptomai kaip odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės. Fotoalerginis dermatitas pasireiškia tik tuomet, kai žmogus paveikiamas UV spindulių, dažniausiai po 24-72 val.
Asmens rasė vaidina svarbų vaidmenį galimybei išsivystyti alergijai saulei. Tam tikrų vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai gali sukelti odos reakciją į saulės šviesą.
Alergijos saulei simptomai
Alergijos saulei simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo problemos priežasties.
Saulės dilgėlinė: Asmenys pastebi dilgėlinę praėjus kelioms minutėms po saulės poveikio. Iš pradžių gali atsirasti deginimo ir perštėjimo pojūtis. Bėrimai lėtai išnyksta per kelias dienas ar savaites. Tai reta ir ūmi fotodermatozė. Po saulės poveikio oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda į nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais, kuomet paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas.
Polimorfinis šviesos išsiveržimas (PMLE): Paprastai tai prasideda paauglystėje ir dvidešimtmetyje. PMLE dažniausiai pasireiškia niežuliu, sukeliu bėrimus ir gali pasirodyti kaip pūslės arba mažos paraudusios vietos. Fotodermatozės simptomai atsiranda jau per kelias minutes po sąlyčio su UV spinduliais tik saulei atidengtose vietose. Pirmiausia yra matomos pūslės: mažos, raudonos, niežtinčios.
Fototoksinės reakcijos simptomai: Simptomai atsiranda laikotarpiu, trunkančiu nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga ir saule tik tose vietose, kurias paliečia UV spinduliai. Reakcija yra laikina ir laikui bėgant išnyksta savaime. Būdingas skausmas, paraudimas, uždegimas ir kartais rudi ar melsvai pilki odos lopinėliai saulės spindulių paveiktose vietose.
Fotoalerginės reakcijos simptomai: Fotoalerginės reakcijos simptomai vadinami fotoalergine kontaktine egzema. Atsiranda per 24-28 valandas po sąlyčio su saule iš pradžių nedidelėje srityje, vėliau išplinta visoje UV spindulių veikiamoje vietoje. Pasireiškia paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas, kartais pūslelės ar dėmelės panašios į dilgėlinę.
Alerginė saulės reakcija gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai ji pasireiškia atvirose vietose, tokiose kaip rankos, kojos, rankos ir kaklo nugarėlė. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuriose vietose atsiranda minėti išbėrimai - saulės sukelta alergija daugiausiai paveikia tas kūno vietas, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, tad dažniausiai tai būna veidas, rankos ar kaklas. Atsiradę simptomai dažniausiai išnyksta per kelias dienas (priklausomai nuo to, kaip stipriai buvo pakenkta oda), jeigu tuo metu daugiau nebūnama tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tačiau tikrosios saulės alergijos požymiai nebūtinai atsiranda toje vietoje, kur ją veikia saulė - išberti gali ir tas vietas, kurios buvo pridengtos drabužiais.
Diagnostika
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas dažnai gali diagnozuoti alergiją saulei tik žiūrėdamas į odą. Kad būtų lengviau nustatyti priežastis, sukėlusias alerginę reakciją, gydytojai taip pat gali reikalauti šeimos istorijos ir kitų testų, kad nustatytų teisingą diagnozę.
Nuotraukų pataisos testavimas: Taip patikrinama, ar oda reaguoja į jautrinančias medžiagas saulės šviesoje. Gydytojas įprastus saulės alergijos sukėlėjus tepa tiesiai ant odos, dažniausiai ant nugaros. Po paros saulės lempa skleidžia išmatuotas ultravioletinių spindulių dozes, kad būtų galima nustatyti, ar šviesos veikiamoje srityje neįvyksta reakcija.
Sunku išsiaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms atsiranda alergija saulei, o kitiems - ne. Kartais genai vaidina lemiamą vaidmenį.
Alergija nuo saulės turi būti diagnozuojama gydytojo atsižvelgiant į paciento klinikinius simptomus bei anamnezę. Fotodermatozes diferencijuoti remiantis tik klinika gali būti labai sunku, todėl būtina gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija.
Gydymas ir prevencija
Alergija saulei vaikams, kaip ir suaugusiems, gydoma priklausomai nuo alergijos saulei tipo. Paprastai lengvais atvejais keletą dienų vengiant būti saulėje, požymiai ir simptomai gali išnykti.
Venkite išeiti per didžiausią saulės šviesą: Buvimas patalpose nuo 10 iki 16 val. Naudokite apsaugines priemones: Nešioti akinius nuo saulės, tepti kremą nuo saulės, dėvėti kepures ir storus drabužius gali padėti apsaugoti odą nuo saulės poveikio. Užtepkite apsaugos nuo saulės: Svarbu naudoti plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, kurių SPF ne mažesnis kaip 30.
Riboti buvimą saulėje: Siekiant išvengti žalingo UV spindulių poveikio, patariama riboti buvimą saulėje, ypač, kai ji aktyviausia (10-15 val.). Labai svarbu vengti staigaus, intensyvaus ir gausaus saulės spindulių poveikio. Laiką, praleidžiamą lauke, reikėtų didinti palaipsniui, kad oda priprastų prie saulės. Pradėti rekomenduojama nuo 15-20 min. Taip pat reikėtų nepamiršti dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius. Patariama naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+.
Vaistai ir vietinis gydymas: Alergija saulei neišnyksta savaime ir daugeliu atveju ji trunka visą gyvenimą. Atvejais, kuomet pasireiškia alergija nuo saulės, gydymas gali būti skirtingas. Kartais užtenka tik vietinio gydymo, pavyzdžiui, tepalo, odos drėkinimo priemonių ar kremo su kortikosteroidais. Tačiau kitais atvejais reikia geriamų vaistų. Siekiant sušvelninti nemalonius saulės alergijos simptomus, skiriami vietiškai naudojami arba sisteminiai imuninę sistemą slopinantys preparatai. Sumažinti niežulį padeda antihistamininiai vaistai. Jei juntamas skausmas, gali būti skiriami vaistai jam malšinti.
Naminiai gydymo būdai: Jei alergija atsirado dėl fototoksinių ar fotoalerginę reakciją sukeliančių veiksnių, būtina kuo skubiau pašalinti alerginį poveikį turintį veiksnį. Gydymui taip pat yra naudojama fotochemoterapija, t. y. odos švitinimas atitinkamo ilgio bangomis. Be to, bėrimų išvengti gali padėti reguliarus maisto papildų su beta karotenu vartojimas. Kremas su cinku - turi džiovinantį poveikį pakitusiai vietai; preparatai po deginimosi - verta naudoti tada, kai lupasi oda, nes jie pasižymi drėkinamuoju poveikiu; kalcis - pasižymi raminamuoju poveikiu; kremai su UVA ir UVB filtrais (geriausia su bent 25 SPF filtru) - reikėtų naudoti prevenciškai, jei esate šviesaus gymio arba anksčiau pastebėjote alergijos simptomų; beta karotenas ir selenas - turi būti vartojami bent dvi savaites, ypač jei žinote, kad artimiausiu metu patirsite stiprų kaitrios saulės poveikį.
Nereceptiniai vaistai: Kūną galima atvėsinti specialiomis kosmetikos priemonėmis, kurias rekomenduojama naudoti po deginimosi. Jų sudėtyje yra drėkinamųjų ir padidėjusio jautrumo saulei simptomus malšinančių medžiagų, pavyzdžiui, alavijų. Kitus varginančius alergijos simptomus, tokius kaip sloga, ašarojimas ar bėrimas, gali padėti įveikti tablečių pavidalo vaistai su bilastinu, pasižyminčiu antihistamininiu poveikiu, slopinančiu pūslių susidarymą ir sumažinančiu odos paraudimą. Taip pat galima vartoti antihistamininius vaistus, tačiau būtina nepamiršti dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Pasireiškus bėrimui ar dilgėlinei, taip pat rekomenduojama gerti kalcį. Be to, gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio.
Vaikų alergijos ir imunitetas. Pokalbis su Dr. Algirda Krisiukėniene.
Nesvarbu, Jums pasireiškė alergija saulei ant veido ar kitos kūno vietos, neignoruokite nemalonių simptomų. Laiku nustačius šią alergiją, galima atrasti tinkamus metodus, kurie leis ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
