Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu, kai jų kūdikis, sulaukęs primaitinimo amžiaus, atsisako valgyti košes. Nors gydytoja atostogauja ir kyla klausimų, kas gali patarti, svarbu žinoti, kad tai gana dažna problema. Pavyzdžiui, vienos mamos 6,5 mėnesio dukrytė atsisako valgyti košę, nors maitinama pati. Bandyta siūlyti košę su mišinuku, nuo jos išbėrė ir beveik nevalgė. Taip pat paruošus košelę su motinos pienu, kūdikis jos irgi nevalgė, o su kitu mišinuku (HIPP) padarius, buvo tas pats rezultatas, ir dar išbėrė. Tačiau daržovių košę valgo. Kūdikis pasidarė neramus, rėkimas girdisi daugiau nei pusę dienos, nors jau turi 4 dantukus. Svarbu išsiaiškinti priežastis ir rasti tinkamus sprendimus, nes vien tik daržovių košės jau neužtenka.
Kūdikis jau 6,5 mėn., ir vien tik daržovių košės neužtenka. Virš 6 mėn. kūdikiui nebepakanka vien mamos pieno, reikia geležies, nes baigiasi atsargos, gautos nėštumo metu iš mamos. Kūdikio smegenys yra daug energijos reikalaujantis organas, išnaudojantis apie pusę bendrai organų veiklai skirtos energijos. Maitinant kūdikį virš 6 mėn. mamos piene geležies labai nedaug. Nors pieno mišinyje geležies įdėta daugiau, tačiau iš mišinio geležis sunkiau įsisavinama nei iš mamos pieno. Be to, pieno mišiniai ir kiti pieno produktai stabdo geležies įsisavinimą, tam reikalinga papildomai vitamino C. Dėl to būtina pratinti mažylį prie papildomų produktų, kadangi gali išsivystyti mažakraujystė ar kitos ligos. Maitinant kūdikį virš 6 mėn., mažyliui reikia daugiau energijos, vitaminų ir kitų svarbių medžiagų.

Pratinimą prie papildomo maisto reikia atkakliai ir kantriai tęsti, visi kūdikiai valgyti šaukšteliu anksčiau ar vėliau išmoksta.
Daržoves reikia papildyti mėsa. Mėsa papildo ir trūkstamą baltymą organizme, ir geležį, o tai 6 mėn. kūdikiui labai svarbu. Pradžioje rinkitės veršieną, triušieną bei ėriuko mėsą, o vėliau ir kitas mėsas. Mėsos tyreles patarčiau pirkti jau paruoštas, nes namuose labai sunku vertingai paruošti jas, kad nesuirtų baltymas bei išliktų geležis. Virkite daržoves, jai kūdikis nealergiškas saldesnes - morkytę, moliūgą, cukiniją, vėliau įdėkite bulvę, brokolio, kalafioro. Daržoves sutrinkite smulkintuvu.

Po mėsos tyrelių reikia įvesti kruopų košes. Tik reikia pradėti nuo vienos kruopų rūšies: ryžių, grikių, kukurūzų, o po to bandyti kruopų mišinius bei košes su priedais. Košes galite ruošti su savo pienu. Vėliau rinkitės jau pieniškas (kurios savo sudėtyje jau turi pieno mišinį), o jei bers, galite ruošti su jau paruoštu pieno mišiniu. Išmėginkite kūdikiams skirtą grikių košę, čia daugiausia geležies, lyginant su kitomis kruopomis. Jei mama žindo kūdikį, į košę geriausia dėti savo pieno, kad skonis kūdikiui būtų atpažįstamas. O jei mažylis gauna pieno mišinį, geriausia tokį mišinį dėti ir į košę. Be motinos pieno ar dirbtinio pieno mišinio į košę galima dėti ir kurį nors kitą vaikui patinkantį produktą - vaisius ar daržoves. Jei mažyliui patinka tik viena košės rūšis, o kitų jis atsisako, į mėgstamą košę galite dėti po truputį vis daugiau kitų rūšių kruopų.

Tarp daržovių su mėsa tyrelių ir kruopų košių galite įvesti ir vaisines tyreles. Pratinti irgi reikia nuo vieno vaisiaus, pridedant palaipsniui ir kitus. Duokite trinto obuolio, kriaušės, slyvų tyrelių. Iškepkite orkaitėje obuolį, sutrinkite ir t.t. Tik vaisinės tyrelės nepakeičia vieno maitinimo, ir tai yra tik desertas, duodamas tarp maitinimų. Dozuoti vaisines tyreles reikia po 10 ml tyrelės amžiaus mėnesio, t.y., 6 mėn. kūdikis turi suvalgyti 60 ml vaisių tyrelės.
Jeigu kūdikiui košė nepatinka. Pamaitinusios kūdikį koše maždaug dvi dienas, pamatysite, ar ji jam patinka. Jeigu po 2-3 dienų, kad ir kaip stengėtės, jis vis tiek nenori valgyti košės, palaukite dar bent 2 savaites, o paskui vėl pasiūlykite. Jeigu ji ir dabar jam nepatiks, pasitarkite su gydytoju.
Neskubėkit, suvalgo nors porą gramų ir gerai - pripras. Pratinti reikia ir toliau gražiuoju. Kad ir po tuos 5 gramus. Kantriai, diena po dienos, be streso. Didžiulė klaida versti kūdikį valgyti pirmąją košę. Net jeigu ir nepablogėtų apetitas, vis tiek motina turi vengti nereikalingų vaidų su kūdikiu. Jeigu jūs kūdikį versite valgyti košę, jis dar labiau priešinsis. Ši kova jus nuliūdins. O po savaitės kitos kūdikis gali pasidaryti toks įtarus, jog ir pieno nenorės gerti. Jeigu neturite galimybės pasitarti su gydytoju, o jūsų kūdikis nė už ką neima košės, duokite jam pertrintų vaisių. Maistą siūlykite alkanam kūdikiui, kai grįžta iš lauko. Svarbiausia kantrybė, geras nusiteikimas ir jokios prievartos. Nėra nei vieno sveiko kūdikio, kuris neišmoktų valgyti. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems.
Košes siūlykite šildytas, nes mažyliai geriau valgo pašildytą nei kambario temperatūros maistą. Jokio kūdikio maisto nereikia papildomai saldinti ir sūdyti. Mažyliui užtenka angliavandenių (saldumynų) tiek, kiek yra tuose maisto produktuose, iš kurių pagamintais patiekalais jis yra maitinamas. Angliavandenių perteklius veda prie viršsvorio, o tai kūdikiui nenaudinga, nes trukdo jam judėti, tobulėti. Prie saldaus skonio (pvz., cukraus) ir sūraus (pvz., druskos) pripratina suaugusieji. Vietoj cukraus ir druskos, įvairioms košėms paskaninti puikiai tinka ir krapai, petražolės, tas pats sviestas, miško uogos, bananas, keptas obuolys, moliūgas ir t.t. Maniškė tik nuo 8 mėn. pradėjo realiai po truputį valgyti, nors pradėjau 5 mėn. Galite duoti labai gerai išvirtas daržoves gabaliukais (taip išvirkite, kad dantenytėms lengvai trintųsi). Duokite šaukštuką pačiai pasiterlioti ir paragauti - kažin ko nesuvalgys, daugiau išsiterlios, bet taip ir mokysis valdyti šaukštuką ir tikrai paragaus, nes taip įdomiau. Mano sūnus mėgdavo morkas kubeliais ir bulves kubeliais valgyti suvirtas gerai. Nuo 6 mėnesių jau valgydavo rankytėmis.

Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį, žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Pagal savo svorį kūdikiai valgo kur kas daugiau už suaugusiuosius. Tačiau kiekvienas auga tik jam būdingu tempu. Vaikai „nustoja valgyti“ sulaukę maždaug dvylikos mėnesių. Vieni liaujasi valgę devynių mėnesių, kiti ištempia iki pusantrų arba dvejų metukų. Šitaip viskas pasikeičia dėl sulėtėjusio augimo tempo. Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikiai auga greičiau nei bet kada (išskyrus gimdoje praleistą laiką). Antraisiais metais augimas jau gerokai lėtesnis: tik maždaug 9 cm ir 2 kg. Nors kūdikio išvaizda ir normali, kartą per mėnesį jį pasverkite.

Mažų vaikų skrandukai maži. Jiems reikia koncentruoto maisto, kurio kaloringumas didelis, o tūris mažas. Ir tai pagrindinė vaikų neprivalgymo priežastis. Būtų klaidinga manyti, kad suaugusieji suvalgo viską, nieko nepalieka vaikams. Tėvai savo vaikais rūpinasi. Bėda, kad neretai visas jų turimas maistas - daržovės ir šakniavaisiai, kuriuose daug skaidulų, tačiau mažai kalorijų. Suaugusieji gauna pakankamą medžiagų kiekį, nes turi gana didelius skrandžius. O didelis kiekis bet kokio maisto gali nutukinti. Pavyzdžiui, 100 g motinos pieno yra 70 kcal, o 100 g virtų morkų - 27 kcal, virtų kopūstų - 15 kcal. Taigi, motinos pieno skrandyje reikia mažiau nei daržovių, kad kūdikis gautų tą patį kalorijų kiekį.
| Produktas | Kalorijos (kcal) |
|---|---|
| Motinos pienas | 70 |
| Virtų ryžių | 126 |
| Virtų avinžirnių | 150 |
| Vištienos | 186 |
| Bananų | 91 |
| Obuolių | 52 |
| Apelsinų | 45 |
| Virtų morkų | 27 |
| Virtų kopūstų | 15 |
| Virtų špinatų | 20 |
| Šparaginių pupelių | 15 |
| Salotų | 17 |
Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti. Kūdikio apetitas paros metu svyruoja - kiekvieną kartą suvalgo skirtingą maisto kiekį, išgeria skirtingą kiekį skysčių. Maniskei taip supuolė, kad 5-7 mėn. vienas po kito dygo 6 dantukai. O dygo labai sunkiai - su temperatūrom, naktiniais nemiegojimais, viduriavimais, kurie iššaukė net ir šikniuko iššutimą, ir grybelį. Vaikas iki 8 mėn. nevalgė iš viso nieko, tik siurbė mamos pieną. Bet praėjo dantukų skausmai ir vaikas pradėjo valgyti.
Kūdikio judėjimas - gyvybinis poreikis. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis - judėjimas gerina apetitą. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių. Grynas oras, mankšta, masažas pagyvina medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja apetitas.
Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Nėra jokių priemonių nustatyti, ar nevalgumas dings. Jokie bandymai skatinti kūdikio ar bet kurio amžiaus vaiko apetitą yra nepateisinami. Mechaniškai kišamas maistas išugdo mažojo žmogaus pasišlykštėjimą valgiu. Vaikas pradeda kovoti atsisakydamas maisto. Kūdikio maudymas 2-3 kartus per savaitę vakarais jo apetito neveikia. Įrodyta, kad po plukdymo pagerėjęs apetitas veda prie viršsvorio. Mamos dažnai vaikams tokias „Buzas“ daro ir stebisi, kad nevalgo. Gaila, kad vis dar yra gaji mintis, kad storas, putlus kūdikis ar vaikas yra sveikas ir gražus. Kūdikis gali blogai žįsti krūtį, suvalgyti mažiau, jei jam tarp žindymų duodamas čiulptukas. Didelė klaida siūlyti vaikui mišinio, jei mama turi pieno. Vitamino D perdozavimas gali būti viena iš apetito netekimo priežasčių. Vaistažolių arbatų kūdikiams nereikėtų duoti. Į motinos pieną pereina įvairios medžiagos iš jos suvalgytų patiekalų, o pieno skonį pakeičia daug eterinių aliejų turintys produktai - česnakai, svogūnai. Dėl to mažylis gali žįsti nenoriai arba iš viso atsisakyti žįsti. Per didelis saldumynų kiekis motinos piene gali būti viena iš mažylio pilvo pūtimo priežasčių.
Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei kyla abejonių dėl kūdikio savijautos, dera pasikonsultuoti su mažylio gydytoju. Jei gimė vangus kūdikis, dažniausiai tai pastebima jau gimdymo skyriuje. Tuomet jo būklę įvertina gydytojai specialistai ir pradeda reikiamą gydymą. Jei grįžus į namus naujagimis pasidaro vangus, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ir gydytoju neurologu. Kai manoma, kad kūdikis ar bet kurio amžiaus vaikas mažiau valgo, dera pasikonsultuoti su jo gydytoju. Jis, įvertinęs konkretaus mažylio fizinį augimą, pasakys, ką ir kaip reikia ar nereikia daryti. Trečiąjį gyvenimo mėnesį 500 g priaugimas per 5 savaites yra mažai. Su kūdikio gydytoja dera išsamiai aptarti mažylio maitinimą. Gydytoja, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, pakoreguos maitinimą. Išimties tvarka, kai kūdikiui sukanka 4 mėnesiai, galima pradėti duoti daržovių košės, pagamintos su motinos pienu arba pieno mišiniu. Ją, kaip ir kiekvieną naują maistą, reikia įvesti palaipsniui.