Ūminių žarnyno infekcijų proveržiai ir vaikų jautrumas: viskas, ką reikia žinoti

Ūminės žarnyno infekcijos yra dažna sveikatos problema, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, ir pasižymi greitu plitimu, dideliu sergamumu bei įvairiais simptomais. Kasmet Lietuvoje, pavyzdžiui, Kauno apskrityje, virusinių žarnyno infekcijų sergamumo rodiklis svyruoja apie 40 atvejų 10 000 gyventojų. Didžiausią dalį šių atvejų sudaro rotavirusinės infekcijos, registruojamos 11 atvejų 10 000 gyventojų, o Noro viruso sukelti viduriavimai - 3 atvejai 10 000 gyventojų.

Deja, pastaraisiais metais stebimas ir ūminių žarnyno infekcijų proveržių daugėjimas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad pernai buvo užregistruota 14 proveržių, o šiemet nuo metų pradžios fiksuota jau 18, kurių metu susirgo per 140 žmonių. Šie protrūkiai dažniausiai registruojami šeimose ir vaikų kolektyvuose. Pavyzdžiui, 2019 metais registruoti net 67 virusų sukelti žarnyno infekcijų protrūkiai šeimose bei kolektyvuose.

Žarnyno infekcijų paplitimas ir protrūkiai Lietuvoje

Nors žarnyno infekcinės ligos registruojamos visus metus, tačiau šaltuoju metų laikotarpiu, paprastai nuo spalio iki kovo mėnesio, dažniau sergama virusinės kilmės žarnyno ligomis. Viena labiausiai paplitusių - rotavirusinė infekcija, kurios simptomai panašūs, tačiau dažniausiai stipresni nei norovirusinės infekcijos. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 1569 rotavirusinės infekcijos atvejai. Kaip ir kasmet, registruojama ir rotavirusinės infekcijos protrūkių, dažniausiai šeimose, dėl asmens higienos stokos. 2019 m. buvo užregistruoti 144 šios ligos protrūkiai, kuriuose susirgo 324 asmenys, o 2022 m. - 62 protrūkiai (128 ligoniai). Praėjusiais metais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo užregistruotas 1 protrūkis. Šiemet (sausio-rugpjūčio mėn.) buvo užregistruoti 1107 atvejai ir 63 šeimyniniai protrūkiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Plungės skyriaus duomenimis, šiemet Rietavo ir Plungės r. savivaldybėse vien rugsėjo-lapkričio mėn. užregistruota daugiau nei 300 virusinės kilmės žarnyno infekcijų atvejų.

Jautriausios grupės: kodėl vaikai?

Dažniausiai šiomis ligomis serga ikimokyklinio (iki 7 metų) amžiaus vaikai. Imunitetas yra pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn. iki 3 metų, o imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Vienas pagrindinių virusinio viduriavimo sukėlėjų - rotavirusas, juo dažniausiai suserga vaikai iki trejų metų. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai yra ypač imlūs infekcijoms ir neturi reikiamų asmeninės higienos įgūdžių, užsikrėsti ir susirgti šia infekcija jie gali keletą kartų. Dėl šių priežasčių infekcijos greitai plinta darželiuose ir kituose vaikų kolektyvuose.

Pagrindiniai virusiniai sukėlėjai ir simptomai

Žarnyno infekcijas atpažinti gana lengva, jos pasireiškia staigiais nemaloniais požymiais: viduriavimu, vėmimu, pilvo skausmu ir karščiavimu. Šaltuoju metų sezonu padidėja tikimybė pasigauti visas užkrečiamas ligas, tarp jų ir virusinę žarnyno infekciją. Šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai yra Nora, Rota virusas ir enterovirusas. Šioms infekcijoms dažniausiai būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).

Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laikotarpis nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos, nors liga gali prasidėti ūmiai po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3-4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti - dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos būna skystos arba pusiau skystos. Ligos pradžioje skauda pilvą. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus (iki 37,8 °C) iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Kartu gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos, dažnesnės yra vidutinio sunkumo formos. Sergant žarnyno infekcija, taip pat gali pasireikšti silpnumas, galvos ar raumenų skausmai.

Dehidratacija: didžiausias pavojus

Dažniausiai liga prasideda staiga - ligonis ima vemti, viduriuoti, organizmas greitai netenka vandens, druskų ir vystosi dehidratacija. Ypatingą pavojų sergant bet kokia žarnyno infekcija kelia dehidratacija - vandens kiekio sumažėjimas organizme. Pasikartojantis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pasireiškiantis vaiko vangumas ar susijaudinimas - visa tai yra ženklai, kurie signalizuoja apie dehidrataciją. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Jei prarasti skysčiai nėra kompensuojami laiku, gali pasireikšti šokas, o ši būsena jau yra pavojinga vaiko gyvybei. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Kaip plinta žarnyno infekcijos?

Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena. Virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai plinta per užterštą maistą ir vandenį, tiesioginį kontaktą su užkrėstais asmenimis arba aplinka. Dėl higienos įgūdžių stokos virusai lengvai plinta tiek šeimose, tiek vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Rotavirusas gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Visą užsikrėtimo laiką virusas į aplinką išskiriamas su sergančio žmogaus išmatomis ir plinta per neplautas (ar blogai nuplautas) rankas, užterštus daiktus. Liga gali plisti per maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, viruso užkrėstomis rankomis. Ypač pavojingas mažai termiškai apdorotas maistas, t. y. sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose dažnai vaikai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji namie užsikrečia nuo sergančių vaikų. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.

Prevencijos ir kontrolės priemonės

Norint apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų ir sumažinti jų plitimą, būtina laikytis griežtų prevencijos ir higienos priemonių. NVSC specialistai pabrėžia, kad kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, dezinfekavimas ir vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų.

Higiena - pagrindinis ginklas

• Rankų plovimas. Tai viena pagrindinių profilaktikos priemonių, padedančių sumažinti virusų plitimo riziką. Rankas reikėtų kruopščiai ir dažnai plauti šiltu vandeniu ir muilu. Plautis rankas būtina prieš valgant, gaminant valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, keičiant kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius ar pagyvenusius asmenis, grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Kadangi maži vaikai dažnai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, todėl jiems turėtų padėti suaugusieji.

Maisto sauga ir paruošimas

• Rinkitės saugius produktus. Vaisius ir daržoves galima valgyti šviežius, tereikia juos rūpestingai nuplauti. Kruopščiai plaukite daržoves, vaisius, uogas ir maisto paruošimui naudojamus daiktus, įrankius bei paviršius.
• Maistą gaminkite atidžiai. Ruošiant karštus patiekalus ar produktus, temperatūra patiekalo viduje šiluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 °C - tuomet maistas laikomas paruoštu ir saugiu.
• Pagamintą maistą valgykite iš karto. Jei pagamintas karštas maistas paliekamas atvėsti iki kambario temperatūros, jame pradeda daugintis bakterijos.
• Paruoštą maistą laikykite tinkamomis sąlygomis. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų.
• Venkite kryžminės taršos. Praktinis ir paprastas patarimas rizikai mažinti - termiškai neapdorotai mėsai, daržovėms ir kitiems produktams geriausia nuolat naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Venkite žalių ir paruoštų maisto produktų kontakto. Pavyzdžiui, nenaudokite tos pačios pjaustymo lentelės žaliai mėsai ir duonai ar salotoms pjaustyti.
• Atkreipkite dėmesį į galiojimo terminus. Taip pat būtina atsižvelgti ir į maisto galiojimo terminą, nerizikuokite valgyti tai, kas jau atrodo pasenę.

Sergančiojo izoliacija ir aplinkos priežiūra

• Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs infekcijoms. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, NVSC specialistai primena, kad leisti vaikų į ugdymo įstaigą nereikėtų net ir tuomet, jei žarnyno virusas yra įtariamas. Patariama tokio vaiko neleisti į kolektyvą ar kitus vaikų susibūrimus, o kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą ir pasakys, kada vaikas galės grįžti į darželį. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas, o po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.
• Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Jeigu vis dėlto kuris nors šeimos narys užsikrėtė nemalonia žarnyno infekcija, patartina jį šiek tiek izoliuoti, laikytis atstumo, kad neužsikrėstų kiti šeimos nariai. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.
• Kruopšti aplinkos higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 min. pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo arba sodos tirpalu, po to nuskalauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.

Vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos

Skiepai yra vienas iš veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos. Rotavirusai yra viena iš pagrindinių vaikų žarnyno infekcijų priežasčių, o vakcinacija nuo šios ligos yra rekomenduojama daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos - skiepai, kurie turi būti atlikti kūdikiams ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus. Lietuvoje vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta į profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji - 4 mėn., trečioji - 6 mėn. kūdikiams. Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.

Mitybos rekomendacijos sergant

Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Viduriuojant svarbi ir tinkama mityba. Reikėtų vengti saldaus, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio maisto, pieno produktų, žalių vaisių, daržovių, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama vartoti diosmektito preparatus, elektrolitų tirpalus, gerosios žarnyno bakterijas ir probiotikus.

Imuniteto stiprinimas ir sveikas gyvenimo būdas

Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2 val. nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti, kasdien būti bent 1-2 val. lauke.

Kitos dažnos vaikų infekcijos šaltuoju metų sezonu

Nors dėmesys dažnai sutelkiamas į žarnyno infekcijas, specialistai ragina nepamiršti, kad egzistuoja ir kiti susirgimai bei negalavimai, ypač šaltuoju metų sezonu. Kaip ir kasmet, didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio-kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti, bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.

• „Peršalimo virusai“. Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra „peršalimo virusai“, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.
• Covid-19 virusinė infekcija. Šiuo metu taip pat vyrauja Covid-19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38 °C, žmogus gali ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.
• Vėjaraupiai. Vėjaraupiai taip pat priskiriami sunkesnių infekcijų grupei. Jie ypatingi tuo, kad yra labai užkrečiami oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas - pradžioje dėmelėmis, vėliau jų vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis. Kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėti įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.
• Bakterinės žarnyno infekcijos. Dažnėjančios bakterinės žarnyno infekcijos, kurias sukelia į mūsų organizmą patekusios bakterijos bei jų gaminami toksinai, yra dar viena grėsmė. Dauguma žarnyno bakterijų į mūsų organizmą patenka per maistą ir skysčius. Įveikusios skrandžio barjerą ima žaloti plonosios ar storosios žarnos gleivinę, sutrikdo elektrolitų ir vandens apykaitą žarnyne. Kartais užkratas gali patekti į žmogaus organizmą ir per namų apyvokos daiktus, nešvarias rankas. Dažniausiai pasitaikančios patogeninės žarnyno bakterijos - stafilokokai, salmonelės ir kampilobakterijos. Suvalgius užkrėsto maisto kitoje šalyje, galima susirgti ir šigelioze. Skrandžio problemų gali sukelti ir maistas - jis turėtų būti ne per aštrus, ne per riebus ir gerai termiškai apdorotas. Blogai termiškai apdorota paukštiena, vakuumuota mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo - pagrindiniai kampilobakterijų perdavimo produktai. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo ir koks jo kiekis pateko į žmogaus organizmą, kiek stiprus imunitetas, žmogus ima gausiau ar mažiau viduriuoti, sunkesniais atvejais su kraujo ir gleivių priemaiša. Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja. Dažiausiai žarnyno infekcija nėra patikslinama, nes diagnozuojama remiantis tik klinikiniais simptomais. Norint patikslinti ligos sukėlėją, reikia atlikti išmatų diagnostinį pasėlį. Atsakymo galima tikėtis po 48-72 val.
• Enterobiozė (spalinukės). Atskirai norime pakalbėti apie enterobiozę, kuri darželinukų tarpe labai paplitusi. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu. Tėveliai, pastebėję, kad jūsų vaikučiai kasosi užpakaliuką, būtinai išsitirkite dėl šių helimintų. Spalinukėmis užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt.).

tags: #daugeja #uminiu #zarnyno #infekciju #proverziu #jautriausi

• Kaip paruošti daržą žiemai
• Išsamus gidas apie paramą šeimoms Lietuvoje
• Teisiniai aspektai ir eiga, skiriant vaiko minimalios priežiūros priemones
• susipažinkite su operos soliste Viktorija Miškūnaite
• Namų gamybos padažas